Aplinkinis kelias į gyvenimo paslaptį

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Aš nesuprantu, kaip žmonijai pakenkė mokslo vystymasis.
Atsakymas. Mokslas – tai Kūrėjo paieškos naudojantis žemiškuoju protu. Mes atliekame įvairiausius tyrimus, eksperimentus pasitelkdami savo penkis jutimo organus ir ieškome Aukštesniosios jėgos. Juk bet kokios mokslinės paieškos nukreiptos į Kūrėją, į gyvenimo paslaptį.
Išeina, tikimės suvokti Aukštesniąją jėgą, kūrimo sistemą, tikslą, mūsų egzistavimo ir gyvybės paslaptį savo gyvūniniu protu, savo kūniškais jutimo organais?
Žinoma, kad tai neįmanoma, ir šis kelias veda mus į aklavietę. Po tūkstančių tokio vystymosi metų patiriame krizę ir matome, jog mokslas negali mums padėti. Jis nesuteikia mums gerovės net įprastiniame žemiškajame gyvenime.
Mokslas – tai priemonė atskleisti žmogaus silpnumui ir klydimui ieškant gyvenimo paslapties, jo tikslo ir prasmės savo žemišku jutimu ir protu. Todėl jis aplinkiniu keliu, bet veda mus prie teisingų išvadų. Žmogus privalo išsiaiškinti savo asmeninių pastangų niekingumą ir susieti visas viltis su Šviesa, grąžinančia prie šaltinio.
Visas pasaulio vystymasis buvo skirtas tam, kad pasiektume šį nusivylimo savimi tašką. Kaip pasakyta: „Nėra laimingesnės akimirkos žmogaus gyvenime nei ta, kai jis visiškai nusivilia savo jėgomis.“ Ir tai iš tikrųjų didžiulis atradimas. O įsivaizduokite, kad tai vyksta visos žmonijos mastu.
Suprasime, kad mums niekas nepadės, išskyrus maldą, t. y. kad tik teisingai keldami MAN ir gaudami jėgą iš aukščiau galime veikti bei pasiekti tikslą. Mes pajėgūs tik išsiaiškinti tamsoje, kad viską lemia Šviesa. Šviesa – tai tikėjimas.
Šiandien apie tai galima kalbėti atvirai. Dar prieš penkiasdešimt metų niekas su tuo nebūtų sutikęs, ir visų pirma aš pats.  Aš buvau pats karščiausias mokslinio progreso šalininkas. Man  atrodė, kad mokslas – tai viskas.
Bet metams bėgant žmonija nusivylė mokslu. Niekas jau nesitiki iš mokslininkų atradimų žmonių labui. Bet koks atradimas jau iš anksto pasmerktas nešti mums žalą. Juk jis jau nuo pat pradžių nukreiptas prieš  kūrimo tikslą, prieš būdą jį pasiekti, nes leidžia žmogui pasikliauti savo protu.
Todėl nereikia tikėtis, kad mokslas duos kokių nors gerų rezultatų. Bet kol mes galutinai nusivilsime mokslu, savo proto galia, nieko negalima padaryti – teks dar truputį patobulėti.
Vis dėlto negalima ignoruoti mokslo. Juk tai priemonė, vedanti į tikslą, tegul ir aplinkiniu keliu. Bet kokia priemonė šventa. Galiausiai mirties angelas virs šventuoju angelu. Į šį „mirties angelą“ įeis visi mūsų klydimai, tarp jų ir mokslas.
Ir problema ne pats mokslas, o tai, kad žmogus kliaunasi savimi, išdidžiai tikėdamasis pasiekti gerą gyvenimą be jokio ryšio su Kūrėju.
Šis klydimas būdingas ir kabalos mokslą studijuojančiam žmogui, kuris paverčia jį teorija. Tai pati rimčiausia klaida, vadinama „klipa“ (žievė, blogoji jėga). Mūsų pareiga tiksliai laikytis nurodymų, kad tai taptų Toros studijomis, o ne įmantrybėmis. Tarp vieno ir kito yra labai plona riba.
Toros išminties (chochmos) studijavimas reiškia Šviesos Chochma atskleidimą, padedant taisančiai Šviesai, kuri slypi Toroje. Toros išmintis – tai Šviesa Chochma, įvilkta į Šviesą Chasadim.

Iš 2014 m. rugpjūčio 27 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į TES“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.