Pateikti Penktadienis, 14 lapkričio, 2014 dienos įrašai.


Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas. Kaip pereiti nuo gyvūninės smūgių baimės prie dvasinės baimės?
Atsakymas. Toks perėjimas įmanomas, jei bus tinkama aplinka. Jeigu man svarbus Kūrėjas, tada svarbiausia – ne gauti smūgiai, bet galimybė Jam duoti. Viskas priklauso tik nuo svarbos.
Kai vaikas serga, tėvai negalvoja apie tai, kaip jaučiasi patys, nesirūpina, kaip skaniau patiems pavalgyti, o bėgioja su juo pas gydytojus. Juk jiems svarbiausia vaiko sveikata. Viską lemia tikslo svarba.
Todėl mums reikia padedant aplinkai pakelti Kūrėjo, tikslo svarbą. Jei tikslas svarbus, tai daugiau dėl nieko nesijaudinsiu – galvosiu tik apie tai, kaip Jam padaryti ką nors gera. Tai lyg kūdikis, apie kurį nesiliauju galvoti ir rūpintis. Mane tai daryti verčia meilė.
Jei aplinka įteigs man Kūrėjo svarbą, imsiu galvoti, kaip Jam duoti. Tuomet davimas Kūrėjui virs gavimu, juk aš mėgausiuosi duodamas tam, kurį myliu.
Bet kyla klausimas, dėl ko duodu: ar savo, ar Jo malonumui? Čia ir prasideda analizė. O gal Kūrėjas man svarbus dėl to, kad per Jį užpildau save, pasiekiu Aukštesnįjį pasaulį? Kitaip tariat, tiesiog Jį išnaudoju.
Turiu žinoti, kad iš tikrųjų duodu Jam nesavanaudiškai. Ir čia suprantu, kad privalau atsiriboti nuo bet kokio atsakomojo gavimo, bet kokios naudos sau. Man geriau net nežinoti, kad Jam duodu, nes šis žinojimas – jau malonumas, ir labai didelis.
Jeigu žinau, kiek daug Jam daviau ir kaip Jis mėgaujasi, tai patiriu labai didelį malonumą. Kūrėjas žino apie mane, mes vienas kitam duodame, esame susiję – dėl šito verta dirbti. Patarnaudamas didžiam, pats tampi tokiu.
Turiu pasiekti būseną, kai duodamas nenorėsiu gauti už tai jokios kompensacijos. Tada imu ieškoti, kaip atsiriboti nuo bet kokios atsakomosios reakcijos, tarsi metu visas pastangas, visą meilę į atvirą kosmosą ir nejaučiu jokio atsako. Prašau tik tokios jėgos, kuri leistų man tai padaryti, ir pojūčio, kad vis dėlto duodu Kūrėjui, o ne šiaip sau praktikuojuosi.
Čia ir gimsta siekis suvokti dvasinę Kūrėjo formą: Jis nuo manęs atskirtas ir sykiu suteikiantis galimybę tiksliai dirbti Jo atžvilgiu. Tai unikali sistema, leidžianti man atsiplėšti nuo savo egoizmo ir panaudoti jį davimui Kūrėjui, gaunant tikslius ženklus, kaip dirbti.
Tai nėra paprasta, bet tokia sistema mums atsiskleidžia. Ji jau sukurta dėl sudužimo ir ištaisymų aukštesniuosiuose Acilut, Brija, Jecira, Asija pasauliuose.
Bet svarbiausia – įsijungti į grupę, kuri praktiškai atves mus į tokią dvasinę būseną. Nesvarbu, ką apie ją skaitėme ir kiek supratome – Kūrėją suprasime dirbdami praktiškai, iš Jo veiksmų.

Iš 2014 m. rugsėjo 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Neribota prieiga prie Kūrėjo kompiuterio

Grupė – ypatinga substancija

Meilės įstatymas

Komentarų nėra