Mes atskleidžiame universalų gamtos dėsnį – Einšteino svajonę. Jis svajojo vienoje formulėje susieti masę, energiją ir šviesos greitį. Taip mes susiejame norus, Šviesą ir ekraną, kuris subalansuoja norus ir Šviesą tarpusavyje.
Kitaip tariant, kabalistas – tai tikrasis gamtos tyrinėtojas, kuris atskleidžia, kad yra įdomioje vietoje, kuri yra jo pasaulis ir tuo pat metu – kažkieno namas.
Tyrinėdamas šį namą, atskleisdamas jo dėsnius negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse, jis suvokia tvyrančią šiame name aukštesniąją kažkieno egzistuojančio savybę – mintį – norą – valią ir palaipsniui suvokia, kad, pridėdamas kažkiek pastangų prie savo žmogiškosios prigimties, galės surasti per ją Šeimininką, per save, o ne per negyvuosius mūsų pasaulio mokslo dėsnius (fizikos, chemijos, biologijos ir kt.)
Todėl kabala yra mokslas, o mokslininkas kabalistas – tai gamtos tyrinėtojas, tik paties aukščiausio lygmens, kuris yra žmonijoje, ir suteiktas žmogui. Jis tiria gamtą ne negyvajame lygmenyje kaip fizika, ne augaliniame ir gyvūniniame kaip biologija, o lygmenyje, truputį aukštesniame nei žmogaus, aukštesniame už mūsų pasaulio prigimtį – egoizmą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo iliuzijos į tobulybę

Sujungti širdį ir protą

Ką žmogui duoda kabala?