Kontaktas jėgos lauke

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

Klausimas. Ar Jūs jaučiate savo mokinius, sėdinčius priešais, kaip vieną masę, vieną kvėpavimą, ar galite pajausti kiekvieną atskirai?
Paprastai nesusitelkiu į kiekvieną atskirai. Tai darau labai retai, tik tokiu atveju, kai žmogus turi ypatingą vidinį judėjimą ir labai nori prisišlieti prie manęs.
Yra žmonių, kuriems to reikia. Tada pasistengiu, kad jis pajaustų, jog ši frazė yra pasakyta būtent jam. Tuo tarsi jį apkabinu ar uždedu ranką, perkeldamas jam kažką savo. Bet tai būna labai retai.
Komentaras. Daugeliui žmonių, kurie žiūri į Jus per televizorių ir net sėdi pamokose, jaučia, kad Jūsų žodžiai skirti būtent jiems. Jie gauna atsakymus į savo klausimus.
Atsakymas. Tai iš tikrųjų yra taip.
Bet aš dabar kalbu apie grynai vidinį kontaktą su ypatingu mokiniu jo ypatingoje būsenoje.
Nebūtina, kad jis sėdėtų priešais mane. Įsivaizduokite didžiulę laukymę, nubarstytą įvairaus aukščio gėlėmis, kaip animaciniame filme, kur gėlės dainuoja pagal muziką, išlįsdamos iš žemės ir sulįsdamos atgal. Tu prižiūri šį gėlyną: šitam pakeli nuotaiką, o kitą truputį papurtai. Visiškai nesvarbu, kur jis yra. Darbas yra darbas.
Tai – tiesiog laukas, kuriame auga daigai. Todėl mano fizinis, išorinis kontaktas su žmogumi šiame pasaulyje neturi jokios reikšmės. Galbūt žmogus dar negimė ir pažiūrės šią laidą tik po dvidešimties metų, kai gims ir paaugs. Kontaktas vyksta jėgų lauke ir bet kuriuo atveju jį pasieks.

Iš 2014 m. balandžio 2 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuris arčiau mokytojo?

Pajusti mokytojo norą

Kūrėjo garsiakalbis

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.