Tyrimas. Žinant viską apie kvantines daleles, neįmanoma tiksliai išmatuoti jų būsenos. Galima tik apskaičiuoti statistinę galimų rezultatų tikimybę. Tai yra ne matavimo klaida, o faktiškai užfiksuotas gamtos reiškinys.
Kvantinės dalelės būsena mums ne tik nežinoma, bet iki paties matavimo ji yra visiškai neapibrėžta. Būtent matavimo procesas verčia daleles iš anksto nenumatytai keistis iki atitinkamos būsenos.
Ne taip seniai fizikai ištyrė dalelių savybes tik eksperimentais mintyse, o tiesioginis objektų stebėjimas versdavo juos slėpti savo paslaptingas kvantines mechanines savybes.
Aštuntajame XX a. dešimtmetyje mokslininkai sukūrė specialių įrenginių, matuojančių šias netvarias sistemas su ypatingu atsargumu, kad nesuardytų, nepasiekus tam tikros būsenos. Prietaisai leido fizikams prognozuoti būsimą būseną 99 procentų tikslumu, t. y. jiems pavyko atlikti 9 procedūras iš 10 atvejų.
Kvantų teorija kelia hipotezę, kad kvantų pasaulyje laikas keičiasi abiem kryptimis, o klasikinėje fizikoje, kaip ir  klasikiniame pasaulyje, viskas teka tik viena – ateities – kryptimi. Eksperimento rezultatas – nustatyta laiko simetrija.
Gauti duomenys rodo, kad kvantinė sistemos būsena jungia informaciją iš praeities ir ateities. Grafinį laiko vaizdavimą kvantų pasaulyje reikia žymėti dvikrypte rodykle.
Komentaras. Nuostabu tai, kad visas kvantinės prigimties savybes prieš 5776 metus kabaloje aprašė anapusinio (už-egoistinio, virš-materialiojo) pasaulio atradėjas, pirmasis kabalistas Adomas savo knygoje „Slaptoji jėga“ (Raziel Amalach) – turima omenyje visuotinio ryšio (davimo ir meilės) jėga.

Klausimas. Asmeniniame gyvenime aš išgyvenu labai sudėtingas situacijas: ir darbe, ir šeimoje, ir vaikų auklėjime, ir finansuose.
Jūs kalbate apie labai aukštus dalykus, apie aukštesniąją sistemą. Visa tai man atrodo per daug tolima. Aš nesuprantu, ar ten yra Kūrėjas, ar yra tas, kuris valdo mūsų tikrovę. Ko jis iš manęs nori?! Kodėl mano gyvenimas turi būti toks sunkus?!“
Atsakymas. Kaip aiškina kabalos mokslas, viskas, kas su mumis vyksta, turi paskatinti mus atskleisti aukštesniąją jėgą.
Mes priversti klausti: „Kokia mano gyvenimo prasmė?! Kas sukelia mums tiek daug skausmo? Kam jis verčia mus taip kentėti? Jei tai yra gėrio jėga, tai neturėtume taip kentėti… Priešingai! O jeigu tai blogio jėga, tai kaip tai įmanoma? Juk Biblijoje pasakyta, kad Kūrėjas yra geras. Kas gi su mumis vyksta?“
Esame egoistai, todėl negalime priartėti prie aukštesniosios tikrovės, jausdami gėrį: jei jaučiuosi gerai, tai nesiruošiu nieko ieškoti. Lygiai taip, būdamas sotus, būsiu ramus, o būdamas alkanas – ieškosiu, ką suvalgyti, kol rasiu.
Todėl žmonės gyvena nesibaigiančiose kančiose, siekdami jų išvengti. Taip vystydamiesi, pakopa po pakopos, pradedame suprasti, kad pasirinkimo nėra: privalome suvokti šią aukštesniąją jėgą, atskleisti aukštesnįjį pasaulį, aukštesniąją sistemą.
Palaipsniui pajaučiame, kad yra prasmė, nors gyvenimas atrodo kaip atsitiktinumų kratinys, – matyt, yra dėsningumas, kad visada kenčiame.
Akivaizdu, kad šiandien pasaulyje žmonės kenčia, vartoja vaistus nuo depresijos, narkotikus ir t. t. Būtent iš tokios būsenos prasideda atskleidimas.
Patariu šį klausimą pabandyti išspręsti. Kabalos mokslas, atsiskleidžiantis būtent dabar, suteikia mums galimybę atrasti viso blogio priežastį ir pakeisti ją gėriu.

Iš 2015 m. balandžio 12 d. radijo stoties 103FM programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ieškotojų karta

Asilas raitas ant žmogaus

Paslėptis, esanti prieš atskleidimą

Sąžininga neapykanta
Klausimas. Dėl šiuolaikinių komunikavimo priemonių susidarė nauja bendravimo aplinka. Joje nebeliko senojo ceremoningumo, manierų, pozų. Pokalbiai tapo tiesūs, be užuolankų, kalba – trumpa, paprasta, kasdieninė, o kartu ir dalykiška. Pompastika užleido vietą tiesumui.
Ar neperlenkėme lazdos? Galbūt mums dabar trūksta etiketo?
Atsakymas. Kitaip sakant, gal reikėtų reanimuoti tą melą, kuris seniau neva jungė visuomenę? Ne, jis pasiliko praeityje.
Komentaras. Bet jis vis dėlto saugojo mus vieną nuo kito.
Atsakymas. Taip, jis palaikydavo tarp mūsų atstumą, apibrėždavo neperžengiamą asmeninį ratą, nustatydavo ribas. Visa tai pridengė egoistinę širdį, nepakenčiančią nieko šalia savęs.
Komentaras. Bet tiesumas taip pat sukelia rimtų problemų.
Atsakymas. Tai natūralu tarpinėje stadijoje, būtent tai verčia mus keistis. Taip atskleidžiamas, suvokiamas mūsų blogis – būtinas etapas kelyje į jo ištaisymą. Kitaip net nesužinosiu, kas man trukdo, ar reikia imtis priemonių. Galbūt ir toliau galėsiu gyventi kaip gyvenęs?
Juk ir prieš du šimtus, ir prieš du tūkstančius metų žmonija nebuvo geresnė, nei šiais laikais, tik dabar tai aiškiau matosi. Atsisakėme rafinuotų manierų, mums nebereikia pozų ir gražių žodžių. Seniau žmogus sakydavo: „Atleisk, neturiu laiko. Galbūt vėliau…“ O dabar mobiliajame telefone dviprasmybėms nėra vietos – pirštai patys surenka: „Išeik, nekenčiu tavęs“.

Atsinaujinimas
Tai labai gerai – artėjame prie tiesos. O tiesa tokia, kad visi esame melagiai, egoistai, visi vienas kito nekenčiame ir dėl to mums iš tiesų blogai. Juk Gamta, pats mūsų vystymasis reikalauja gero tarpusavio ryšio.
Ką padarysi, kad mus apgyvendino mažoje, uždaroje sferoje. Šiais laikais Žemės rutulys žmonėms tapo per ankštas, staiga pajutome, kaip visi priklausome vieni nuo kitų.
Be to, mazgai veršis vis stipriau. Pavyzdžiui, kokioje nors šalyje įdiegs kenksmingą gamybą, o jos smarvę kvėpuos ir nuo pasekmių kentės visas pasaulis. O tos šalies vyriausybė sakys: „Tai mūsų teritorija, galime daryti ką norime. Žinoma, labai gaila, bet kitos išeities neturime…“
Taip ir išeina, kad iš tikrųjų nėra kitos išeities – mums būtina vienytis ir visame pasaulyje įtvirtinti naujus santykius, pagrįstus vienybe ir gerais tarpusavio ryšiais. Štai tuomet ir bendravimas virtualioje aplinkoje bus kitoks – jis mus jungs iš tikrųjų, o ne taip, kaip dabar.

Iš 2015 m. sausio 20 d. 504-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Galas veidmainystei

Pagrindinė kliūtis kelyje į laimę

Visi nori, kad jiems būtų gerai šiame pasaulyje. Bet turime suprasti, kad šiame pasaulyje geriau jau nebus – bus tik blogiau. Greitai žemė ims sproginėti po mūsų kojomis, o iš viršaus kris atominės bombos.
Kodėl pasaulį užgriuvo visos šios jėgos? Jos verčia mus ieškoti sprendimų. O sprendimas vienas. Visos šios jėgos spaudžia mus dėl to, kad mes pakiltume į kitą egzistavimo lygmenį.
Iki šiol mes vystėmės negyvajame, augaliniame ir gyvūniniuose lygmenyse. Mūsų pasaulyje neegzistuoja nieko kito. Visas mūsų egzistavimas panašus į gyvūnų, mes esame beveik tame pačiame lygmenyje.
Jei mes norime pakilti į žmogaus, Adomo, pakopą, turime tapti panašūs į Kūrėją. Juk būtent tai reiškia būti žmogumi, Adomu, tai yra „panašiu“ (dome). Tai naujas egzistavimo lygmuo.
Mes vystėmės negyvojoje, augalinėje ir gyvūninėje pakopose ir dabar mūsų laukia kitas etapas: turime pakilti į naują pakopą. Todėl visos gamtos jėgos koncentruojasi į tai ir atsiskleidžia kabalos mokslas, kuris padeda mums pereiti į kitą lygmenį.
Gamtos jėgos supančioje aplinkoje ir žmonių visuomenėje išstumia mus iš apačios į viršų, versdamos pakilti. O kabalos mokslas skirtas tam, kad jo padedami ištrauktume save aukštyn ir pakiltume patys, be smūgių ir nemalonių spyrių.
Mums reikia pasinaudoti visomis šiomis priemonėmis, kad įžengtume į žmogaus lygmenį. Reikia išmokti naudotis gamtos jėgomis, kad pakiltume į kitą egzistencinį lygmenį, o ne įsitaisyti patogiai šiame pasaulyje tokia forma, kokios dabar esame.
Mūsų dabartinėje būsenoje mes jau niekada negyvensime geriau. Aš apie tai perspėju pastaruosius dešimt metų. Dar anksčiau kalbėjau apie krizę, kai visi juokėsi ir niekas manimi netikėjo. Man teko apie tai kalbėtis su žymiausiais ekonomikos ekspertais ir mokslininkais, ir jie tik nusijuokdavo išgirdę apie krizę.
Visi tada teigė, kad nėra jokios krizės. Bet šiandien jau niekas nesiginčija, kad krizė yra, o sprendimo, kaip ją įveikti, nėra.
Iš tikrųjų, iš žmogaus nereikalaujame nieko ypatingo. Reikia tik įsitraukti į mūsų integralaus švietimo metodiką, ir per šį ryšį žmogus gaus Šviesą, grąžinančią į šaltinį. Ir tada jo gyvenimas staiga susitvarkys stebuklingu būdu.

Iš 2015 m. vasario 4 d. pamokos pagal „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ieškotojų karta

Ateitis vienalytėje visuomenėje

Vystymosi riba

Visų pirma, reikia suprasti šiuolaikinio pasaulio padėtį, suvokti, į kokią bedugnę jis ritasi. Antra, turime įsisąmoninti, kad mes, žmonija, neturime jokių priemonių susitvarkyti nė su viena problema.
Vienintelė išeitis – susitapatinti su gamta. Gamta yra globali ir integrali, šiame pasaulyje mes visi susiję. Todėl turime įgauti tokią pat formą kaip gamta. Tik tada pasieksime tobulumą.
Juk gamta siekia tobulo būvio, savitarpio supratimo ir formos panašumo. Panašiai, kaip atmosferoje šalto ir šilto oro masės, aukšto ir žemo slėgio masės, per vėją pasiekia pusiausvyrą. Taip ir mes turime susivienyti tarpusavyje, kad visuomenė taptų vienalytė.
Turime pasiekti šią būseną, nes būdami priešingi gamtai sukelsime neišvengiamą sprogimą.

Iš 2015 m. vasario 4 d. pamokos „Mokymas apie dešimt sfirų“

Studijuodami kabalos mokslą, turime būti atsargūs, kad teorija neužgožtų praktikos.
Problema ta, kad daugelis gilinasi į teoriją, atitrūkusią nuo gyvenimo, ir pradeda žongliruoti žodžiais: „čia parašyta taip, o ten – šitaip“.
Tai žmogui nieko neduoda. Juk tokiu būdu jis nesikeičia, o tik jaučia malonumą nuo žongliravimo įvairiausiais duomenimis mintyse. Bet ką reiškia kiekvienas iš jų, jis nesuvokia.
Jis tiesiog žaidžia su tuščiomis „dėžutėmis“, ant kurių parašyta: Acilut, Malchut, Bina, Zeir Anpin, ABEA pasauliai ir taip toliau. Bet jis nesuvokia jų vidiniu pojūčiu, nedirba su jomis savo vidiniais jausmais, savybėmis.
Todėl labai pavojinga taip pateikti kabalą žmogui, juk jis pradės studijuoti dirbtinai, neturėdamas ryšio su draugais, neužsiimdamas platinimu, be kurio tiesiog „supus“ – neįmanoma augti ant savo pakopos, nevystant žemesniosios pakopos. Toks ir yra dvasinis vystymasis, nes grandinėlė turi eiti iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų.

Iš 2014 m. gegužės 14 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Studijuok kabalą – ji tau viską paaiškins“

Kūrėjo tyrinėjimo mokslas

Protingiausia yra…pajausti

Klausimas. Žvaigždės, sėkmė, likimas, astrologija, mūsų gyvenimo žemėlapis – visa tai sukelia žmonėms didžiulį smalsumą, bet lieka po nežinomybės skraiste. Kiekvienas gali fantazuoti apie šią sritį ką tik nori, egzistuoja daugybė astrologinių krypčių. Pirmiausiai, norėtųsi žinoti: ar tikrai yra ryšys tarp žvaigždžių išsidėstymo ir žmogaus likimo?
Atsakymas. Taip. Tai akivaizdu, nes gyvename integraliame pasaulyje, kilusiame iš vieno taško – Didžiojo sprogimo, įvykusio prieš keturiolika milijardų metų. Nuo to laiko jis sklinda pagal griežtus dėsnius, o jų kol kas esame sužinoję tik nedidelę dalį. Tačiau tame, ką atskleidžiame, matome geležinius dėsningumus ir nenutraukiamą visų gamtos dalių tarpusavio ryšį.
Mūsų Saulės sistema susikūrė, esant gyvybei atsirasti ypatingai palankioms sąlygoms. Neatsitiktinai Žemė yra trečioji planeta nuo Saulės, esanti ypatingose sąlygose, kurias jai užtikrina dvi prieš ją esančios planetos: Merkurijus, Venera ir visos esančios po jos, pradedant Marsu ir baigiant likusioms.
Įdomu tai, kad visos planetos, besisukančios kartu su Žemės planeta aplink Saulę, turi savo funkciją. Vienos gaudo ir susiurbia Saulės spinduliuojamas radioaktyvias medžiagas, neleisdamos joms pasiekti Žemės.
Judėdamos planetos harmonizuoja visą milžinišką sistemą. Mums atrodo, kad Žemė sukasi tuščiame kosmose, bet iš tikrųjų visos planetos sukaustytos griežtais ryšiais.
Pavyzdžiui, ne taip seniai buvo atskleista, kad Jupiteris, pati didžiausia Saulės sistemos planeta, vaidina didžiulį vaidmenį Žemės gyvenime. Juk jei ne jo milžiniška masė, kaip magnetas pritraukianti visas pro jį lekiančias nuolaužas, tai į Žemę kristų milijonus kartų daugiau meteoritų nei šiandien. Taigi, Jupiteris yra mūsų skydas.
Kai kurios planetos saugo mus nuo kenksmingo spinduliavimo, kitos veikia kaip stabilizatoriai, gesinantys staigius virpesius ir užtikrinantys Žemei stabilias sąlygas, dėl kurių ir gali egzistuoti gyvybė, dar kitos – pritraukia kosminius objektus, kad jie nekristų į Žemę.
Visa tai veikia kaip viena sistema, kurios dar nesuprantame. Kabala parodo, kaip visi tarpusavyje susiję ir priklauso vieni nuo kitų. Nuo tos akimirkos, kai Visata atsirado iš vieno taško, ir iki šio momento, viskas joje valdoma vienos jėgos, palaikančios visą negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir žmoniją.
Todėl aišku, kad egzistuoja ryšys tarp mūsų likimo ir to, kas vyksta danguje, juk esame vienoje sistemoje. Klausimas tik tas, ar galime tai įžvelgti ir pažinti.
Ar galime padaryti tokias išvadas pagal tūkstančius metų trukusius stebėjimus, užrašus, perduodamus iš kartos į kartą? Tokiu būdu tiriame šį ryšį praktiškai. Galime remtis ne patyrimų duomenimis, o išstudijuoti pagrindinius dėsnius ir pagal juos suprasti, kas įvyks.
Yra du gamtos tyrimo metodai: patyrimo ir dėsnių pažinimo. Žinodami dėsnius, jau be jokių patyrimo duomenų galime apskaičiuoti ir pasakyti, kas bus ateityje.

Iš 2015 m. sausio 1 d. 489-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Ryšys su pasauliu

Šiuolaikinės komunikavimo priemonės, įskaitant kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, suteikia žmogui ryšį su globaliu pasauliu. Tai visiškai keičia mano perspektyvą: galiu prisiliesti prie įvairiausių dalykų ir tarsi daryti jiems poveikį, galiu pasiekti bet ką, sužinoti viską, ko tik noriu.
Matau didelį pasaulį ir savo vietą jame. Šioje bendroje sferoje randu bendravimo grupes ir įsitvirtinu jose. Žmonės pažįsta mane, o aš – juos.
Kuriasi forumai, bendravimo grupės, bendros darbo ir poilsio platformos. Galiu netgi pasėdėti su kuo nors virtualioje kavinėje. Galbūt ir mano pomėgiai realizuojami tinklo erdvėse.
Be to, juk tai pigu, galiu sau leisti tai, kas seniau buvo nepasiekiama. Pavyzdžiui, medžiaga, kurią perskaitau ar peržiūriu per savaitę, seniau būtų kainavusi dešimtis ar net šimtus eurų.
Viskas tapo prieinama ir pasiekiama. Tai keičia mano pasaulio suvokimą – palaipsniui išaiškėja, kad esu susijęs su visu pasauliu, o visas pasaulis susijęs su manimi.

Žingsniai tiesos link

Ir dar vienas svarbus aspektas: dirbdami su interaktyviomis sąsajomis, vis mažiau kalbame ir klausomės. Didžiausias informacijos srautas patenka regėjimo kanalu. Čia taip pat matau pranašumų: žmogus didesnę reikšmę teikia mintims, mąstymui. Juk būtent tai veikia virtualiame ryšyje. Taip, mes savo mintis išreiškiame žodžiais, simboliais, bet dabar juose daugiau konkretumo. Mokomės tiksliau išreikšti save, ir tai yra gerai.
Išmanieji telefonai ir kompiuteriai mūsų bendravimą pavertė tiesesniu ir paprastesniu. Tam įtakos turi ir plataus spektro informacijos gausa, apimanti tiek nuostabius, tiek gąsdinančius dalykus. Atsikratėme senųjų dirbtinių uždangų ir, jei tik norime, galime vieni su kitais kalbėtis be slapukavimo, varžymosi, davatkiškumo.
Skystųjų kristalų ekranas tapo mano langu į pasaulį, o kartu išmokė būti tiesesnį, atviresnį. Jo teikiama informacija pernelyg lengvai pasiekiama. Žmogus internete nuogas – jis nusimeta melo, apgaulės, apsimetinėjimo skraistes. Politika, spauda, šeiminiai santykiai – viskas demaskuojama, išlaisvinama iš apgaulės.
Tuo mes rimtai pasistūmėjome tikrosios esmės link. Galbūt paaiškėjo, kad visi meluoja, bet tai ir yra tiesa. Ir šis supratimas labai svarbus. Sužinojome, kas esame. Atmetėme praėjusio amžiaus pradžios sąlygotumus, dirbtinį etiketą. Dabar esame gerokai atviresni. Jaunoji karta daro ką nori, nesirūpindama aplinkinių nuomone. O senoji karta žino, kad neturi valdžios jauniesiems.

Pasiekti esmę ir nesitraukti

Klausimas. Jei sukūrėme gerą, naudingą technologiją, tai kodėl ji veda į blogio pažinimą? Koks tas blogis?
Atsakymas. Technologija yra gera, o mūsų prigimtis – netikusi, egoistinė. Ji mus atskiria, išskirsto į priešingas puses. Tame pačiame internete, savo mažuose ir dideliuose ekranuose, visur kaip veidrodyje matome save.
Esame labai arti blogio pažinimo, blogio, esančio mūsų prigimtyje, būsenoje, o svarbiausia – nesugebėjime kaip nors tai pakeisti. Visas akimirkos grožis tame, kad pasiekę esmę, pakeltume rankas, bet nenuleistume jų, o imtume ieškoti sprendimo, ateisiančio jau ne iš mūsų, bet iš kito šaltinio.

Iš 2015 m. sausio 20 d. 504-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Klausimas. Kartą man nutiko taip: užsisakiau kavinėje puodelį kavos, tačiau pardavėja su tokia neapykanta, taip nenoriai ruošė ir padavė man šią kavą, kad nesugebėjau jos išgerti, tarsi prieš mane būtų puodelis nuodų.
Kas atsitiko? Su džiaugsmu būčiau sumokėjęs už ją ir išgėręs, bet ji taip paniekinamai elgėsi su manimi, kad supratau, jog nieko negaliu priimti iš jos rankų, tartum tai būtų nuodai.
Atsakymas. Jei tik žinotume, kad būtent čia slypi visų mūsų nelaimių ir problemų šaltinis. Mes neva duodame vienas kitam, teikiame paslaugas, uždirbame vieni iš kitų, parduodame ir perkame, bet drauge perduodame kits kitam ir neigiamą energiją.
Norime vienas kitą išnaudoti, pastebime kits kitą tik kuomet reikia. Kaip ta pardavėja, kuri pasirengusi atnešti tau puodelį kavos tik dėl to, kad neturi kito pasirinkimo.
Ji jaučiasi prikaustyta prie prekystalio it kalėjimo grandinėmis, pasmerkta pateikti kavą visiems prašantiems. Ji stipriai nekenčia ir tos kavos, ir visų lankytojų. Mes perduodame šią neapykantą vieni kitiems ir todėl visi kenčiame.
Jeigu mokėtume su džiaugsmu tarnauti kits kitam, taptume pačiais laimingiausiais žmonėmis pasaulyje. Tačiau, kad tai įvyktų, visiems būtinas integralus ugdymas.
Mūsų pasaulyje nieko nereikia keisti, išskyrus ketinimą, santykius tarp mūsų. Tada kam nors paduodami puodelį kavos, galime atnešti laimę visiems: ir pardavėjui, ir pirkėjui. Mes išgydytume vieni kitus nuo visų ligų.

Iš 2013 m. spalio 17 d. 242-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Būti kitus pripildančiu šaltiniu

Apie skanų ir sveiką maistą…

„Kiemas“ visai žmonijai

Klausimas. Kodėl sakote, kad mūsų tarpusavio santykiai yra blogi? Kuo tas blogis pasireiškia? Aš, pavyzdžiui, visada stengiuosi būti mandagus su aplinkiniais.
Atsakymas. Kalbama ne apie išorinį mandagumą, o apie vidinį santykį. Moteris, žiūrėdama į kitą moterį, šioje ieško trūkumų, lygina ją su savimi, kad įsitikintų, jog yra pati geriausia ir gražiausia.
Juk ji nori mėgautis, o tai neįmanoma, jei kita moteris už ją geresnė. Juk iš prigimties mes visi egoistai. Todėl ir ieškome kituose ydų, mėgaujamės savo pranašumais.
Vyras, žiūrėdamas į tą pačią moterį, stengiasi įžvelgti gerąsias jos savybes, nes jis mėgaujasi moterišku grožiu. Jo egoistiniai siekiai skiriasi nuo moters, stebinčios kitą moterį, siekių. Porai aptarinėjant sutiktą moterį, jų nuomonės būna visiškai priešingos.
Mumyse veikia šis blogas mechanizmas ir neįstengiame jo pakeisti. Negalime pakeisti ar sunaikinti savo prigimties.
Jei vyras žiūri į kitą vyrą, savyje ieško pranašumų, leisiančių jam nugalėti. Kitame jis mato geras savybes tik tada, kai jomis gali mėgautis, kitaip tariant, atgręžti į save.
Bet jeigu norime būti laimingesni, nei esame dabar, turime pakeisti blogus tarpusavio santykius. Geri santykiai visuomenėje išspręs visas mūsų nelaimes ir problemas – tiek asmenines, tiek bendras. Tad verta išmokti, kaip kurti teigiamus tarpusavio ryšius, nes kelias į laimę – kuriant tinkamus visuomeninius santykius.

Iš 2013 m. spalio 17 d. 242-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks malonumas džiuginti kitus!

Puodelis kavos, apnuodytas neapykanta

Melodija dviem balsams