Visos planetos saugo gyvybę Žemėje

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Klausimas. Žvaigždės, sėkmė, likimas, astrologija, mūsų gyvenimo žemėlapis – visa tai sukelia žmonėms didžiulį smalsumą, bet lieka po nežinomybės skraiste. Kiekvienas gali fantazuoti apie šią sritį ką tik nori, egzistuoja daugybė astrologinių krypčių. Pirmiausiai, norėtųsi žinoti: ar tikrai yra ryšys tarp žvaigždžių išsidėstymo ir žmogaus likimo?
Atsakymas. Taip. Tai akivaizdu, nes gyvename integraliame pasaulyje, kilusiame iš vieno taško – Didžiojo sprogimo, įvykusio prieš keturiolika milijardų metų. Nuo to laiko jis sklinda pagal griežtus dėsnius, o jų kol kas esame sužinoję tik nedidelę dalį. Tačiau tame, ką atskleidžiame, matome geležinius dėsningumus ir nenutraukiamą visų gamtos dalių tarpusavio ryšį.
Mūsų Saulės sistema susikūrė, esant gyvybei atsirasti ypatingai palankioms sąlygoms. Neatsitiktinai Žemė yra trečioji planeta nuo Saulės, esanti ypatingose sąlygose, kurias jai užtikrina dvi prieš ją esančios planetos: Merkurijus, Venera ir visos esančios po jos, pradedant Marsu ir baigiant likusioms.
Įdomu tai, kad visos planetos, besisukančios kartu su Žemės planeta aplink Saulę, turi savo funkciją. Vienos gaudo ir susiurbia Saulės spinduliuojamas radioaktyvias medžiagas, neleisdamos joms pasiekti Žemės.
Judėdamos planetos harmonizuoja visą milžinišką sistemą. Mums atrodo, kad Žemė sukasi tuščiame kosmose, bet iš tikrųjų visos planetos sukaustytos griežtais ryšiais.
Pavyzdžiui, ne taip seniai buvo atskleista, kad Jupiteris, pati didžiausia Saulės sistemos planeta, vaidina didžiulį vaidmenį Žemės gyvenime. Juk jei ne jo milžiniška masė, kaip magnetas pritraukianti visas pro jį lekiančias nuolaužas, tai į Žemę kristų milijonus kartų daugiau meteoritų nei šiandien. Taigi, Jupiteris yra mūsų skydas.
Kai kurios planetos saugo mus nuo kenksmingo spinduliavimo, kitos veikia kaip stabilizatoriai, gesinantys staigius virpesius ir užtikrinantys Žemei stabilias sąlygas, dėl kurių ir gali egzistuoti gyvybė, dar kitos – pritraukia kosminius objektus, kad jie nekristų į Žemę.
Visa tai veikia kaip viena sistema, kurios dar nesuprantame. Kabala parodo, kaip visi tarpusavyje susiję ir priklauso vieni nuo kitų. Nuo tos akimirkos, kai Visata atsirado iš vieno taško, ir iki šio momento, viskas joje valdoma vienos jėgos, palaikančios visą negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir žmoniją.
Todėl aišku, kad egzistuoja ryšys tarp mūsų likimo ir to, kas vyksta danguje, juk esame vienoje sistemoje. Klausimas tik tas, ar galime tai įžvelgti ir pažinti.
Ar galime padaryti tokias išvadas pagal tūkstančius metų trukusius stebėjimus, užrašus, perduodamus iš kartos į kartą? Tokiu būdu tiriame šį ryšį praktiškai. Galime remtis ne patyrimų duomenimis, o išstudijuoti pagrindinius dėsnius ir pagal juos suprasti, kas įvyks.
Yra du gamtos tyrimo metodai: patyrimo ir dėsnių pažinimo. Žinodami dėsnius, jau be jokių patyrimo duomenų galime apskaičiuoti ir pasakyti, kas bus ateityje.

Iš 2015 m. sausio 1 d. 489-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>