Kvantų pasaulyje ateitis keičia praeitį

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Tyrimas. Žinant viską apie kvantines daleles, neįmanoma tiksliai išmatuoti jų būsenos. Galima tik apskaičiuoti statistinę galimų rezultatų tikimybę. Tai yra ne matavimo klaida, o faktiškai užfiksuotas gamtos reiškinys.
Kvantinės dalelės būsena mums ne tik nežinoma, bet iki paties matavimo ji yra visiškai neapibrėžta. Būtent matavimo procesas verčia daleles iš anksto nenumatytai keistis iki atitinkamos būsenos.
Ne taip seniai fizikai ištyrė dalelių savybes tik eksperimentais mintyse, o tiesioginis objektų stebėjimas versdavo juos slėpti savo paslaptingas kvantines mechanines savybes.
Aštuntajame XX a. dešimtmetyje mokslininkai sukūrė specialių įrenginių, matuojančių šias netvarias sistemas su ypatingu atsargumu, kad nesuardytų, nepasiekus tam tikros būsenos. Prietaisai leido fizikams prognozuoti būsimą būseną 99 procentų tikslumu, t. y. jiems pavyko atlikti 9 procedūras iš 10 atvejų.
Kvantų teorija kelia hipotezę, kad kvantų pasaulyje laikas keičiasi abiem kryptimis, o klasikinėje fizikoje, kaip ir  klasikiniame pasaulyje, viskas teka tik viena – ateities – kryptimi. Eksperimento rezultatas – nustatyta laiko simetrija.
Gauti duomenys rodo, kad kvantinė sistemos būsena jungia informaciją iš praeities ir ateities. Grafinį laiko vaizdavimą kvantų pasaulyje reikia žymėti dvikrypte rodykle.
Komentaras. Nuostabu tai, kad visas kvantinės prigimties savybes prieš 5776 metus kabaloje aprašė anapusinio (už-egoistinio, virš-materialiojo) pasaulio atradėjas, pirmasis kabalistas Adomas savo knygoje „Slaptoji jėga“ (Raziel Amalach) – turima omenyje visuotinio ryšio (davimo ir meilės) jėga.

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>