Klausimas. Jei pasaulis yra toks, kokį aš jį suvokiu savo savybėmis, tai kas nutiks su juo po mano mirties?
Atsakymas. Mes turime pabandyti pakeisti tikrovę iki numirsime. Mirdamas žmogus išsilaisvina nuo realybės suvokimo fizinių pojūčių. Jei iki tol jis neįgijo antrojo tikrovės pojūčio, pats nepasirinko jos suvokimo, tai jis neturi kitos tikrovės. Todėl jis turi sugrįžti į šį pasaulį, į tą pačią būseną ir vėl gauna galimybę valdyti savo tikrovę būdamas gyvas.
Kabalos mokslas sako, kad jei žmogus išeina iš tikrovės suvokimo savo viduje ir bando būti kituose, tai jis pro juos pamato pasaulį ir tada jo matomas paveikslas vadinamas Aukštesniuoju pasauliu. Juk jis mato jį davimo, o ne gavimo organais, meilės, o ne neapykantos akimis.
Pradėk kilti aukščiau savo kūno su meile artimui, taip, kaip kad myli save patį, ir pamatysi tikrovę, esančią už tavęs. Tai ne tas pasaulis, kurį tu suvoki savyje penkiais kūno jutimo organais: matymu, klausa, uosle, skoniu, lytėjimu.
Tu pakilsi aukščiau jų ir pajusi tikrovę tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, esančią ne tavyje, o jos tikruoju pavidalu.
Iki tol tu suvokdavai visus objektus savo viduje tokia forma, kokia jie pasirodydavo tavo pojūčiuose. Bet jei tu pakilsi aukščiau savęs, tai išeisi už savo kūno ribų ir suvoksi jį tokį, koks jis yra. Tai reikš, kad tu jauti dvasinį pasaulį.

Iš 2015 m. vasario 8 d. 103FM radijo stoties programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tapti amžinam?

Gyvenimas turi tęsinį!

Nuo iliuzijos į tobulybę