Klausimas. Kabala išsamiai aprašo žmogaus kilimą suvokimo pakopomis ir pateikia daugybę schemų bei grafikų. Tačiau ir Rytų dvasiniai mokymai pateikia schemas ir grafikus. Kodėl manote, kad kabala yra vienintelis mokslinis metodas?
Atsakymas. Rytų dvasinės metodikos reikalauja iš žmogaus atlikti daug pratimų su savo fiziniu kūnu. Tik kabala siūlo žmogui tokio pobūdžio dvasinę „reanimaciją“, kai jis nuolatos ką nors skaito, tyrinėja. Tai intensyvus darbo procesas su savimi grupėje, kur visi susijungia pagal principą „Tegul padeda žmogus artimui“ ir taip pasiekia susijungimą ir meilę.
Dvasinis augimas įgyvendinamas grupėje, kur mes praktiškai anuliuojame save vieni prieš kitus ir susijungiame. Žmogus turi galimybę visada pasitikrinti ir pamatyti savo pažangą, save sulygindamas su parašytais kabalistiniais straipsniais.
Tik kabalos mokslas siūlo visiškai tikslią metodiką, kuri aiškina visą vystymosi procesą, kitą aukščiau mūsų esančią pakopą, į kurią turime pakilti.
Klausimas. Kaip keičiasi žmogaus požiūris į žmones, kai jis pajunta Šviesą?
Atsakymas. Jis mato, kad visi žmonės yra Šviesos viduje, bet jie šito nežino, o jis žino. Šviesa veikia juos, bet jie nėra pasiruošę ją atskleisti dėl savo neištaisyto egoizmo. Ir todėl jie vietoj Šviesos junta tamsą, nelaimes, kančias.
O žmogus, kuris perėmė iš Šviesos meilę žmonėms, nori prie jų priartėti ir paaiškinti, kodėl jie kenčia. Jis nori juos privesti prie tokios būsenos, kai jie taip pat apsuks tamsą į Šviesą. Juk jis negali to padaryti už juos – kiekvienas turi šį išsitaisymą padaryti dėl savęs. Ir kiekvienas turi tokią galimybę.

Iš 2015 m. sausio 29 d. 513-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Šviesos trupinėlis menamame pasaulyje

Nėra blogio be gėrio