Šalin uždangas
Mes išgyvename būtiną žmonijos vystymosi etapą, kuris padeda atskleisti tikrąjį kiekvieno „aš“. Ateityje mums teks atkurti ankstesnes, netikras santykių sistemas. Visuotinai pripažinti sąlyginumai ir mandagumai buvo mieli, bet apgaulingi.
Šiandien gamta reikalauja iš mūsų nuoširdumo ir darnaus veikimo su jos mechanizmu – kitaip tariant, abipusio, tikro, atviro ir širdingo susitelkimo. Ir todėl mes daugiau negalime dangstyti savo tarpusavio santykių apgaulingu mandagumu. Priešingai, apsimetinėjimas dingsta, niekas nenori klausytis melo, pridengto tinkamais drabužiais. Mums teks nuplėšti nuo savęs visus šiuos apdangalus ir bendrauti iš širdies, kaip ir turi būti viename socialiniame mechanizme.

Iš širdies į širdį
Šiame kontekste šiuolaikinės komunikacijos priemonės – visi šie skirtingų dydžių ir sprendimų ekranai – iš esmės ruošia mus kitam etapui, suartina žmones ir kiekvieną padaro matomą. Kad ir kiek aš slėpčiausi už savo kompiuterio ekrano, apie mane viskas yra žinoma, aš „atskleistas“ ir aiškus.
Pasislėpti nėra kur, viskas matoma – mano bankas, mano šeima, mano darbas, mano ryšiai, mano draugai, mano pokalbiai ir jų statistika, mano pageidavimai, mano drabužių ir avalynės dydžiai, mano skoniai, mano laisvalaikis…
Apie kiekvieną yra viskas žinoma, žmogus nuogas, kitiems matoma tai, ko jis ir pats apie save nežino. Su jo duomenimis dirba psichologai, sociologai, analitikai, profesionalai, kurie supranta žmonių visuomenės ir žmonių psichologijos dėsnius.
Visa tai veda mus prie tokios būsenos, kai mes patys panorėsime „apsinuoginti“ – tai yra susivienyti be nuslėpimų į vieną visumą, kur kiekvienas susijęs su visais, kur tarp mūsų nėra jokių uždangų ir ekranų – įskaitant ir skystųjų kristalų, – ir visi mes jaučiame vienas kitą širdimi. Visi mes – viena širdis.
Tik tokia vienybė šimtu procentu atitiks Gamtą, kuri kol kas mums suteikia ekranus norėdama, kad mes per juos palaikytume ryšį.

Iš 2015 m. sausio 20 d. 504-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą