Klausimas. Kas nutinka su mirštančiu žmogumi? Kas vyksta su jo siela?
Atsakymas. Tas, kas pasiekė savo sielą, lieka gyventi jos viduje, juk ji nesusijusi su kūno mirtimi.
O  nepasiekus savo sielos, palieka tik rešimo (iš žodžio „rošėm“ – įrašas) – informacinė dalis, panaši į DNR, tam tikras kodas, kuriame užrašytas visas žmogaus vidinės esmės turinys.
Ir kai žmogaus kūnas miršta, ši informacinė dalis turi susijungti su nauju kūnu mūsų pasaulyje ir vėl pradėti savo kelią. Kiekvienas žmogus turi rešimo, ir iš jo mes vystome sielą.
Klausimas. Sakėte, kad sielą turi tik ją kuriantis žmogus…
Atsakymas. Teisingai. Žmogus formuoja ją iš savo egoistinio noro, remdamasis  rešimo – tam tikrą informacine dalimi, kuri veikia noro viduje ir verčia jį kurti sielą.
Klausimas. Ką aš turiu, ko neturiu ir ką privalau sukurti?
Atsakymas. Kiekvienas žmogus turi tik egoistinį norą. Bet gali būti taip (ir tai atsitiks su kiekvienu), kad staiga žmogui kyla ypatingas noras – noras pasiekti savo sielą, sužinoti, dėl ko jis gyvena, koks gyvenimo tikslas, kas yra gyvenimo šaltinis.
Kitaip tariant, jame pabunda rešimo – mažytė kibirkštis, vadinamasis „taškas širdyje“. Ir tada žmogus susimąsto, ką jam daryti, juk šis siekis jį spaudžia, neduodamas ramybės.
Tada su šiuo rešimo žmogus kreipiasi į savo egoistinį norą ir pradeda ieškoti, kur rasti vietą, kurioje jis galės realizuoti šią kibirkštį. Taip jis ateina ten, kur studijuoja tikrąją kabalą, kur mokoma, kaip suformuoti sielą. Suformuoti sielą  reiškia pakeisti norą: ne gauti dėl savęs, o duoti kitų labui.

Iš 2015 m. gegužės 10 d. 103 FM radijo stoties programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Karta, gyvenanti tūkstančius metų

Amžinai nauja mano siela

Svarbiausia, ką įgyju gyvenime, – siela

Klausimas. Kaip siela valdo fizinį kūną?
Atsakymas. Nėra jokio ryšio tarp sielos ir fizinio kūno. Kūnas egzistuoja pats sau. Jeigu žmogus įgyja sielą, jam atsiveria aukštesnysis pasaulis.
Jis ima jausti ne vien tą tikrovę, kurią dabar suvokia savo ego kaip sau naudingą, tai priežastis, kodėl nūnai matomas tik mūsų mažytis ribotas pasaulis.
Žmogus išeina iš savo egoizmo, pajunta meilę artimui ir tada kartu su mūsų pasauliu jis išvysta aukštesnįjį pasaulį. Žmogaus akiratis išsiplečia, jis įdėmiai stebi visą kūriniją, regi ryšį tarp viso, kad egzistuoja, jaučia visą pasaulių sistemą.
Aukštesnysis pasaulis – tai aukštesniojo valdymo sistema, kuri išjudina visą mūsų pasaulį. Šios sistemos tikslas – pakelti visus, gyvenančius mūsų pasaulyje, į sielos lygmenį, kad visi, užuot norėję ką nors gauti sau, siektų tarpusavyje duoti kitas kitam. Mums teks dirbti kitaip – remiantis abipusiu davimu vienas kitam.
Anksčiau ar vėliau, visi turi šito pasiekti. Jeigu vėluojame išsitaisyti, tai gyvenime nuolat sulaukiame smūgių. Jei pasitelkę kabalos mokslą keičiamės, taisome save, tai nusipelnome gyvenimo, kuriame regime visą pasaulį – nuo krašto iki krašto.

Iš 2015 m. gegužės 10 d. radijo stoties 103FM programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi sielą?

Klausimas, kuris kyla visiems

Kaip „išeiti iš kūno“?

Klausimas. Ar kiekvienas žmogus turi savo sielą? Ar ji amžina?
Atsakymas. Sielą turi tik tas žmogus, kuris ją kuria. Suformuoti sielą –  tai reiškia pamilti savo artimą.
Pagal pasiektą meilės artimui lygį, ištaisytame savo nore jaučiu užpildymą, vadinamą aukštesniąja Šviesa.
Noras, visiškai nukreiptas į davimą ir meilę artimui, su jį užpildančia Šviesa, vadinamas „siela“.
Šviesa – tai Aukštesniosios jėgos, Kūrėjo pajautimas noro viduje. Noras, nukreiptas mylėti artimą ir jį užpildanti Šviesa, t. y. pojūtis, kurį jaučiu noro viduje, nes esu pasirengęs mylėti artimą, – kartu vadinasi „siela“. Sielos indas – tai noras, o sielos užpildymas – tai aukštesnioji Šviesa. Taip atskleidžiame sielą.
Taigi, iš pradžių niekas neturi sielos, bet kiekvienas gali ją įgyti, jei tik ištaisys savo santykį su artimu žmogumi. Galiausiai, mūsų gyvenimas yra toks, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas žmogus bet kuriuo atveju pasieks savo sielą.
Taip nulemta, kad Izraelio tauta pirmoji turi atskleisti sielą. O šiais laikais mūsų kartoje kiekvienas turi tokią galimybę.
Todėl ir atsiskleidžia kabalos mokslas – metodika apie tai, kaip įgyti sielą, turint egoistinį norą; kaip paversti jį artimojo labui pagal principą „pamilk savo artimą kaip save patį“.
Po to, kai visa Izraelio tauta tuo užsiims ir suvoks tą pakopą, tą „siela“ vadinamą būseną, visos pasaulio tautos imsis to paties. Tai, ką įgis Izraelio tauta,  taip pat pereis ir pasaulio tautoms.
O pastaruoju metu Izraelyje iškylančios visos tos problemos, „sugedimas“,  aiškinamas tuo, kad jau seniai turėjome pradėti taisyti sielą, bet vėluojame tai daryti.

Iš 2015 m. gegužės 10 d. radijo programos 103FM laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinai nauja mano siela

Siela: ne tai, ką jūs galvojote

Ar turime sielą?