Svaiginanti laisvė, neribojama laikinos būties

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai, Kūnas ir siela

Klausimas. Pastaraisiais metais tapo tradicija rengti didelius tarptautinius kabalos kongresus. Tai – unikalus ir patrauklus kultūrinis įvykis. Į šiuos kongresus Tel Avive susirenka tūkstančiai žmonių iš viso Izraelio ir daugelio kitų pasaulio šalių.
Kas vyksta šiuose kongresuose, kodėl jie pritraukia tiek daug žmonių? Šiais laikais kabala tapo tokia populiari, kad gėda prisipažinti, kad nežinai, kas tai yra.
Atsakymas. Žmogus ieško užpildymo, kuris suteiktų jo gyvenimui prasmės, kad neišnyktų be pėdsakų gyvenimui pasibaigus. Tą pajausti galima kabalos kongrese: kad gyvenimas iš tiesų būtinas, kad yra tam tikras aukštesnis tikslas, kurį galima pasiekti.
Šis tikslas yra už šio gyvenimo ir mirties ribų, už šio fizinio kūno gyvenimo. Nepriklausomai nuo to, ar šis kūnas gyvas, ar miręs, yra kažkas, liekantis egzistuoti amžinai. Aš noriu save tapatinti su šiuo amžinu egzistavimu, esančiu ne kūne.
Manyje yra kažkas, nesusietas su laikinu kūnu. Net pakeitus visus mano organus, mano „Aš“ liktų. Juk jei šitas „Aš“ taip pat išnyktų, tuomet apskritai nebūtų apie ką kalbėti. Tačiau yra „Aš“, kuris reikalauja amžino tikslo, esančio ne kūne. Šitas „Aš“ nori palikti kūną, tapti nuo jo nepriklausomas ir nesutikti su juo, pajusti save egzistuojantį šalia jo, aukštesniame lygmenyje.
Žmonės, keliantys tokius klausimus ir norintys atskleisti gyvenimo prasmę, ateina į kongresą. Šis manojo „Aš“ taškas nesitapatina su kūnu, kurį galima pakeisti – šiuolaikinė medicina išmoko pakeisti beveik visus organus. Bet aš noriu save jausti už šito laikino kūno, kuris kas akimirką vis labiau artėja prie mirties, kol galų gale numiršta.
Todėl nenoriu priklausyti nuo šio kūno, noriu jausti gyvenimą, nesusijusį su šia biologine mašina. Jaučiu, kad atsidūriau jame atsitiktinai ir laikinai – tai nesu tikrasis aš. Todėl imu ieškoti metodikos, padėsiančios pakilti virš šio kūno ir pamatyti gyvenimą, neribojamą penkių jutimo organų: regėjimo, klausos, uoslės, skonio ir lytėjimo.
Nenoriu judėti, vaikščioti, sukiotis siaurose, materialiose šio pasaulio ribose, priklausyti nuo temperatūros: ne aukštesnės kaip +30 ir ne žemesnės kaip -30 laipsnių. Svajoju išsivaduoti nuo visų šitų apribojimų ir tapti visiškai laisvas nuo materijos, būti tarsi sapne.
Kitaip tariant, noriu išeiti už ribų savo kūno, kuris visą laiką mane laidoja: verčia eiti į darbą, nuolat jaudintis dėl savo materialios gerovės. Noriu pajausti, ką reiškia būti laisvam nuo materijos, emociškai nesiejant savęs su savo kūnu.
Mano kūnas gali tapti ištikimiausiu draugu, kaip šuo, gyvenantis su manimi: aš jį myliu ir šeriu, o jis myli mane. Mano kūnas tupi ant grindų šalia krėslo, kuriame yra tik mažas tikrojo „Aš“ taškelis. Noriu, kad šitas „Aš“ egzistuotų iš tikrųjų, o ne jaustų save kūne, kuris visaip riboja mane tarsi šunį.
Ieškau būdų, leisiančių išeiti iš kūno, todėl atvykstu į kabalos kongresą, kuriame galima patirti nuostabų įkvėpimą, pakylėjantį žmogų virš jo kūno.
Klausimas. Ar kūnui šiame procese neatsitiks nieko blogo?
Atsakymas. Nesijaudinkite, kūnui nieko neatsitiks – kalbame tik apie vidinį išgyvenimą. Dėl to turiu tiesiog nustoti jaudintis dėl savo kūno. Kiti žmonės, dalyvaujantys kongrese, padeda man tai įgyvendinti – išeiti iš savęs. Tarsi sukišę rankas į į mano vidų, sučiuptų sielą ir ištrauktų ją iš kūno.
Klausimas. Ar tai nebaisu?
Atsakymas. Atvirkščiai, aš labai noriu, kad jie taip padarytų! Noriu, kad mano „Aš“ išeitų iš kūno ir egzistuotų laisvas, be jo. Tada galėčiau įeiti į kitus ir pajausti juos iš vidaus – tai reikštų, kad jaučiu dvasinį pasaulį.
Jaučiu, kaip mes visi esame susiję. Juk į pasaulį nebežiūriu per savo egoizmą, savo kūną, o matau viską už jo. Taip atskleidžiu, kad pasaulis pripildytas Šviesos, kuriame visi egzistuojame ne kaip kūnai, o kaip norai, susiję vieni su kitais.
Jungdamiesi sukuriame sistemą, kuri vadinasi „siela“. Visi mėgaujasi, būdami šios sielos viduje, nes ją užpildo ir teikia malonumą Aukštesnioji Šviesa, dar vadinama Kūrėju.
Čia nėra jokios mistikos – priešingai, tai kruopštus, metodiškas darbas. Gali būti, kad žmogui teks pabuvoti ne viename kongrese, kad tai pajaustų.

Iš 2015 m. vasario 8 d. 518-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas gali duoti viską!

Kongresų poveikis supančiam pasauliui

Ar laukei išsilaisvinimo?

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>