Klausimas. Kabalos mokslas teigia, kad kiekvienas žmogus tikrovę suvokia savaip?
Atsakymas. Mes visi sukurti su penkiais pojūčių organais: rega, klausa, skoniu, uosle, lytėjimu, kurių padedami suvokiame informaciją, iš kurios susiformuoja mūsų tikrovė.
Jeigu turėtume kitokias savybes, tikrovę suvoktume kitaip.
Kabalos mokslas, vystydamas mus, parodo, kad tikrovė yra reliatyvi (santykinė). Taip iš tikrųjų priartėjame prie Einšteino teorijos, kuri irgi kalba apie tai, kad tikrovė reliatyvi, kad laikas, judėjimas ir erdvė – reliatyvios sąvokos.
Tuomet pradedame suprasti, kas vyko iki Visatos susiformavimo: pradžioje nebuvo jokios erdvės, po to ji susiformavo, pradėjo pildytis, joje atsirado judėjimas, ir taip susikūrė laikas.
Mes atsiradome kaip visų tų sąlygų – laiko, judesio ir erdvės – pasekmė.
Skirtingai negu mokslininkai fizikai, kurie tiria šias sąvokas stebėdami ir tirdami supančią fizinę aplinką, kabalos moksle mes pažįstame, ištiriame jas savo vidumi, išjaučiame.
Mes pradedame jausti, kaip mūsų viduje keičiasi laiko, judėjimo ir erdvės suvokimas, kiek juos įmanoma keisti. Išeina, kad mūsų tikrovė – reliatyvi, priklausoma nuo ją suvokiančio žmogaus. Jis suvokia (perpranta) tikrovę priklausomai nuo savo savybių.
Taigi, mes su jumis ne tik kad nežiūrime to paties filmo „Tikrovė“, kuris kiekvienam sukelia skirtingus įspūdžius, – kiekvienas iš mūsų mato vis kitą filmą!
Susiduriame su erdve, kurioje tik įeinantieji į dvasinį pasaulį supranta, apie ką kalbama.
Klausimas. Įeidami į dvasinį pasaulį jūs matote tą patį filmą, kurį mato ir kažkas kitas?
Atsakymas. Ne. Kiekvieno pasaulis – kitoks, kiekvieno aukštesnioji jėga – kitokia, nors ją visi vadiname Kūrėju, taip pat kinta kiekvieno pasaulio ir Kūrėjo – jėgos, kuri šį tikrovės paveikslą kuria – suvokimas.
Klausimas. Kuo skiriasi tikrovės suvokimas paprasto žmogaus ir to, kuris mokosi kabalos?
Atsakymas. Paprastas žmogus suvokia tikrovę tik per 5 fizinio kūno pojūčius. Dėl to jis labai priklausomas nuo kūno ir supranta, kad viskas išnyksta kūnui mirus.
O kabalistas supranta tikrovę papildomoje paralelinėje sistemoje, kurią išvysto savyje. Ta sistema vadinasi „siela“, joje taip pat yra 5 jutimo organai: keter, chochma, bina, zeir anpin, malchut.
Padedami šios sistemos suvokiame tikrovę, kurią galima keisti, priešingai nei negyvą mūsų pasaulio tikrovę, kurios praktiškai neįmanoma keisti, kurioje ir vaikas, ir suaugęs žmogus mato tą patį.
Tikrovė, suvokiama šiuose penkiuose papildomuose organuose, kintanti kaip vėjas, lyginant su negyvais objektais, ir dėl to ji vadinama dvasine tikrove („ruchani“ nuo hebrajų žodžio „ruach“ – „dvasia“/„vėjas“).
Klausimas. Esantieji dvasinėje tikrovėje mato tą patį?
Atsakymas. Ne. Kiekvienas mato priklausomai nuo savo būsenos, savo pakopos. Bet visiems suprantama, kad jiems atsiskleidžia viena tikrovė, tiktai kiekvienas suvokia, mato, jaučia ją savaip. Bet, vystydamasis toje tikrovėje per 125 pakopas, kiekvienas žmogus kiekvienoje pakopoje atskleidžia tą pačią tikrovę, kaip ir visi kiti, pasiekę tą pakopą.

Iš 2015 m. liepos 7 d. TV laidos „Susitikimai su kabala“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakeisti sapną, ar prabusti?

Žvilgtelėti už Didžiojo sprogimo taško

Šiam pasauliui suteikta gili prasmė