Pateikti Šeštadienis, 15 rugpjūčio, 2015 dienos įrašai.


Amžinojo gyvenimo paslaptis

Auklėjimas, vaikai, Kūnas ir siela, Sveikata

Klausimas. Iš kur ateina gyvenimo jėga, dėl kurios mes egzistuojame: iš žemės, iš saulės?
Atsakymas. Gyvenimo jėga vadinama „šviesa“, ir ji išeina iš visko, iš visos gamtos. Mes egzistuojame to lauko viduje.
Tačiau būdami egoistai ir norėdami gauti vien savo naudai, iš jos galime sugerti tik kibirkštėlę gyvenimo, minimalią jėgą, kuri palaiko mūsų materialų gyvavimą gyvūniniame lygmenyje.
Visa gamta užpildyta gyvenimo energija, bet mūsų egoistinis noras leidžia mums paimti iš jos tik menką porciją, galinčią suteikti gyvastį mūsų kūnui ribotam laikui.
Kol žmogus jaunas, jis geba iš gamtos gauti daugiau gyvybinių jėgų. Sendamas vis labiau nuvargsta, gauna vis mažiau gyvenimo energijos, kol ji visiškai išsenka.
Klausimas. Kiekvienas žmogus svajoja pažinti amžinos jaunystės paslaptį, kodėl jis pavargsta?
Atsakymas. Todėl, kad žmonės nežino šios paslapties, kuri suteikia jiems galimybę gyventi amžinai. Paslaptis ta, kad žmogus turi išsitaisyti, turi tapti panašus į Aukštesniąją gamtos jėgą – toks pat duodantis ir mylintis. Tuomet jis galės gauti daugiau gyvenimo energijos.
Ši gyvenimo energija neribota, ji vadinama begalybės Šviesa. Ir mes, būdami egoistai, apribojame savo galimybes ją gauti, nes norime viską panaudoti tik sau, tad iš begalinio gyvenimo šaltinio gauname tik mažą gyvenimo kibirkštėlę.
Žmogus tarsi stovi prie sraunios vandeningos upės ir iš jos mažyčiu puodeliu semia energiją, kad palaikytų savo gyvybę. Kol dar jaunas, jam pavyksta šį bei tą pasisemti. Bet paskui sensta, išvargsta, ir nebeturi jėgų, kažko sau pasisemti.
Tačiau žmogus gali tapti panašus į tą Šviesos srautą ir egzistuoti jame. Žmonija dar neatskleidė šios paslapties. Šis patentas skirtas visiems, tačiau mes turime jį pažinti palaipsniui. Turime būti jam pasiruošę ir tiek išsivystę, kad suprastume, kaip juo naudotis.
Juk tam mums prireiks pakilti virš savo prigimties, kuri visiškai egoistinė ir nukreipta į gavimą, įsiurbimą, savęs pripildymą.
O čia žmogui teks pasitelkti priešingą požiūrį: gauti vien tai, kas būtina kūnui, ir daugiau nesijaudinti dėl savęs, rūpintis tik tuo, kaip perduoti šią didelę Šviesą visai žmonijai.
Aš pradedu galvoti ne apie save, o apie visus kitus, ir taip prilygstu Aukštesniajai jėgai, gyvenimo Šviesai. Tada pasineriu į ją kaip į upę ir tampu toks pat amžinas ir tobulas.

Iš 2015 m. birželio 2 d. 580-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Jaunystė ir sielos grožis

Amžinosios jaunystės paslaptis

Komentarų nėra

Senatvė – sąlyginis terminas

Auklėjimas, vaikai, Kūnas ir siela, Sveikata, Vyras ir moteris

Klausimas. Kodėl žmonės svajoja būti amžinai jauni?
Atsakymas. Savaime suprantama, kad žmogus stengiasi išsaugoti jaunystę. Tačiau dar svarbiau – pabėgti nuo minčių apie savo neišvengiamą mirtį. Mirties baimė labai stipriai pasireiškia net gyvūnams. Gyvūninis kūnas nenori mirti – tai įgimtas instinktas.
Nors gyvūnams nerūpi amžinojo gyvenimo klausimas, bet ir jie paniškai bijo mirties. Žmogaus kūne taip pat gyvena ši baimė, mat  jis irgi gyvūnas.
Klausimas. Mane labiau jaudina mintys ne apie mirtį, bet apie senatvę. Priėjęs prie veidrodžio matau naujų raukšlių ir suprantu, jog senstu. Kodėl žmogui taip svarbu išlikti jaunam?
Atsakymas. Žmogų liūdina ne pati senatvė, o tai, kad mirtis artėja. Pati senatvė – reliatyvi sąvoka. Būdamas dešimties, penkiasdešimtmečius laikiau senukais, kurių gyvenimas pasibaigė. Šiandien man jau septyniasdešimt, man patinka mano gyvenimas. Neiškeisčiau jo į jaunesnius metus.
Taip, aš senstu, tačiau klausimas tas, ar įvykdžiau savo gyvenimo tikslą, ar dar liko nerealizuotų užduočių? Ar planuoju savo ateitį?
Komentaras. Tačiau kiekviena moteris trokšta išlikti jauna!
Atsakymas. Su moterimis viskas kiek kitaip, joms itin svarbi jų išvaizda – tai natūralus reiškinys. Moterys liausis jaudinęsi dėl savo raukšlių tik tada, kai pradės kreipti dėmesį ne į kūno, bet į dvasios grožį. Tai – visiškai kitoks grožis, tai atsiverianti žmoguje didžiulė vidinė Šviesa (Chochma), spinduliuojanti iš jo aktyvią davimo ir meilės žmonėms jėgą.

Iš 2015 m. birželio 2 d. pokalbių laidos  „Naujas gyvenimas“ Nr. 580

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinosios jaunystės paslaptis

Kaip tapti amžinam

Egzistuoti amžinai – įmanoma!

Komentarų nėra

Grožis dėl prestižo

Auklėjimas, vaikai, Sveikata, Vyras ir moteris

Klausimas. Anksčiau plastinės operacijos buvo prieinamos tik Holivudo žvaigždėms. Bet mūsų dienomis jos tapo populiarios tarp paprastų žmonių, norinčių atrodyti jauniau ir gražiau.
Žmonės tvirtina, kad tokia operacija išvaduoja juos nuo daugelio turėtų psichologinių problemų.
Kodėl žmogus nesutinka su tuo, ką jam davė gamta, ir bando pasiekti tobulybę tokiomis išvaizdos koregavimo priemonėmis?
Atsakymas. Žmogus siekia išsaugoti jaunystę, nes jis iš prigimties nori gyventi amžinai. Juk jis žino, kad yra pasmerktas mirčiai, ir nežinia, kas bus po jos.
Net nepaisant to, kad mūsų gyvenimas šiame pasaulyje nėra itin ramus ir kainuoja mums daug darbo ir nervų, vis dėlto tai geriau nei visiška tamsa ir išnykimas.
Todėl, kad ir koks sunkus būtų gyvenimas, žmogus turi savisaugos instinktą, kuris verčia jį tęsti savo egzistavimą.
Būna savižudybės atvejų, bet tai išskirtinis reiškinys. Iš prigimties žmogui būdinga ginti savo gyvenimą ir stengtis pratęsti kuo ilgiau. Tik labai didelės kančios gali priversti žmogų sutikti su tuo, kad jo gyvenimas nutrūktų, bet ne kitaip.
Kitaip tariant, amžino gyvenimo siekis – savaime suprantamas reiškinys. Ir žmogui labai svarbu jaustis gražiam, stipriam, vertam ir pasitikinčiam savimi. Jis pasiruošęs tam skirti daug jėgų ir pinigų.
Galima būtų dirbti pusdienį kokį nors paprastą darbą, kad apsirūpintume viskuo, kas būtina pragyvenimui. Bet norisi būti ne prastesniems už kaimynus ir puikuotis brangia mašina, madinga apranga,  tad dirbti tenka sunkiai.
Išorinis grožis – lygiai toks pat puikybės pavyzdys kaip ir nauja mašina, vertinama visuomenės akyse ir apibrėžianti mūsų statusą. Jeigu negyventume žmonių visuomenėje,  nesirūpintume savo grožiu, rūpintumės pragyvenimui būtinais dalykais, ir ne daugiau.
Visą gyvenimą galima būtų nešioti pižamą – minkštą, šiltą ir patogią, ir lygiai taip pat paprastai sutvarkyti visą savo gyvenamąją aplinką. Bet mūsų puikybė ir noras pasipuikuoti prieš kitus verčia mus rūpintis savo išvaizda.
Jei gyventume ne konkurencijos sąlygomis, tai nei vyrai, nei moterys nesikrimstų dėl savo išvaizdos. Tai vyksta vien dėl visuomenės įtakos.

Iš 2015 m. birželio 2 d. 581-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinosios jaunystės paslaptis

Kiekviena moteris gali tapti graži

Jaunystė ir sielos grožis

Komentarų nėra