Pateikti spalis, 2015 mėn. įrašai.


Milijonas dolerių už gerą mintį

Izraelis ir pasaulio tautos

Klausimas. Kaip iš tikrųjų suvokti savo blogį ir atgailauti šiame pasaulyje, kuriame jau tapo įprasta kenkti vienas kitam, ignoruoti ir apgaudinėti kiekvieną dieną?
Atsakymas. Žmonija vystėsi tūkstančius metų, kad, galų gale, dabar suvoktų savo blogį. Visa gamta aplinkui mus ima mus spausti, taip ji verčia mus vienytis, kad taptume viena, tarpusavyje susaistyta, sistema.
Panašiai, kaip visas negyvasis, augalinis ir gyvūnų pasaulis yra bendroje simbiozėje, taip ir žmonės turi būti susiję vienas su kitu. Tokia situacija susidarė pirmą kartą per visą žmonijos istoriją.
Kabalistai pačią XX a. pabaigą buvo nurodę kaip laiką, kai žmonija turi imti vienytis. Šiuo tikslu atsiskleidžia kabalos mokslas – susivienijimo ir išsitaisymo metodika. Tačiau ištaisymas yra neįmanomas, kol nėra atskleistas sugedimas, ir tam sugedimui atskleisti pasaulyje kyla tiek daug problemų, pasireiškia baisi neapykanta vienas kitam, atskirtis.
Tėvai ir vaikai negali rasti bendros kalbos, žmonės nustoja tuoktis ir kurti šeimas, skiriasi. Visa tai yra požymiai laikmečio, kurį kabalistai aprašė prieš daugelį metų. Atsiskleidžia blogis, neapykanta, atskirtis, žmonės ieško bet kokios galimybės atsiriboti ir pasislėpti, pailsėti vienas nuo kito.
Tačiau turime suvokti, kad gamta įpareigoja mus vienytis – nėra kito pasirinkimo. Esame gamtos dėsnių valdžioje. Panašiai, kaip negalima nepaklusti fizikos, chemijos, biologijos, anatomijos dėsniams, taip ir negalima ignoruoti vidinio žmogaus elgesio dėsnių, jo psichologijos – sielos.
Kabalos mokslas pasakoja būtent apie sielos dėsnius: apie tai, kaip visiems kartu surinkti ją iš atskirų dalelių, į kurias sudužo pirmasis žmogus, Adomas, puolęs  pažinimo medžio nuodėmėje. Visi privalome susivienyti, tik ne fiziškai, kūnais, o savo vidiniais norais, kad galėtume papildyti vienas kitą.
Kai mes vienijamės, išeina vienas bendras virtualus kūrinys, vadinamas Žmogumi. Visi dirbame dėl šios bendros virtualios vienybės, stengdamiesi padaryti ją tobulesnę, tada joje pajusime aukštesnįjį, dvasinį, pasaulį.
Klausimas. Ką daryti: aš keikiu visus, kai važiuoju automobiliu, baruosi su pardavėja, – savo egoistiniu elgesiu įžeidžiu daugybę žmonių, atsidūrusių šalia?
Atsakymas. Visi taip elgiasi. Svarbiausia – suvokti, kad tai blogis, t. y. atskleisti, kokią naudą gautume iš mūsų vienybės. Imkime pavyzdį: tarkime, jeigu keletas žmonių susivienija, tai kiekvienas iš jų gauna prizą – po milijoną dolerių.
Pamatę tokią naudą, visi pultų vienytis. Įsivaizduokite: dešimt žmonių sėdi prie apskritojo stalo: 10 – tai būtinas skaičius visiškam susivienijimui. Jeigu jiems pavyksta susivienyti, tai iš viršaus ant stalo nukrenta maišas su 10 milijonų dolerių – po milijoną kiekvienam.
Tada tikrai suprasčiau, kad mano nesugebėjimas vienytis su kitais – tai mano blogoji prigimtis, mano priešas. Juk galėčiau laimėti milijoną, bet mano egoizmas neleidžia! Mums trūksta tik šio suvokimo.
Kabalos mokslas truputį atskleidžia mums, kas yra aukštesnysis pasaulis, kiek jis yra geras. Tačiau patekimo į jį sąlyga – mūsų susivienijimas. Taip išsiaiškiname, kad pagrindinė kliūtis tam – savo egoizmas, vadindamas blogio pradu.
Be tokio suvokimo nelaikome savojo egoizmo blogiu. Tik šio suvokimo mums ir trūksta, būtent jame yra visa atgailos, kurią žydams priimta atlikti rugsėjo mėnesį, prieš naujuosius metus, prasmė. Atgaila – tai kliūčių tinkamam susivienijimui su visais savyje atskleidimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Laidavimas -tai atsakas į Gamtos iššūkį

Žmogaus išsitaisymo procesas prasidėjo

Komentarų nėra

Išgirsti Gamtos balsą

Kabala, Platinimas

Klausimas. Kaip žmogus gali išgirsti Gamtos balsą?
Atsakymas. Tam jis turi ateiti į mūsų užsiėmimus. Nieko nepadarysi! Todėl kabalos mokslas šimtmečius laukė, kol bus atskleistas.
Šiandien kabala atsiskleidžia praktiškai, aiškiai ir ją, tinkamai vadovaujamas, gali taikyti kiekvienas. Belieka ją realizuoti, kas iš tikrųjų yra visai paprasta. Tai galima aprašyti viename puslapyje: paprastos Šviesos, užpildančios paprastą egoizmą, atskleidimas.
Kad prieitume iki šio paprastumo, reikia daug skaityti, ne kartą susipainiojant ir aiškintis tiesą daugelį metų. Juk paprasti dalykai – patys sudėtingiausi, nes mūsų egoizmas veikia prieš juos.
Būtina nuolat taisyti ir formuoti egoizmą taip, kad pro jį galėtume pamatyti tiesą. Anksčiau tam prireikdavo daugelio darbo metų. Bet mūsų laikais viskas paprasčiau.

Iš 2015 m. rugpjūčio 5 d. TV programos „Pokalbiai su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ieškotojų karta

Siekiant natūralaus gyvenimo lygmens

Piršlybos su Aukštesniąja gamtos jėga

Komentarų nėra

Keiksmažodžiais nežudykite chromosomos!

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas, Sveikata

Eksperimentas. Kai augalų sėklas iškeikė keiksmažodžiais, jos prarado daigumą. Išvada: keiksmažodžiai ir prakeikimai pažeidžia genetinę struktūrą ir sukelia neišvengiamą mirtį.
Žodžiai, kaip elektromagnetiniai virpesiai, tiesiogiai veikia DNR molekulių savybes ir struktūrą. Šios molekulės atsako už žmogaus paveldimumą.
Todėl žmogaus kalbos turinys tiesiogiai veikia jo genomą. Jeigu žmogus nuolat vartoja necenzūrinius posakius, chromosomų struktūra pradeda aktyviai keistis, DNR molekulėse kuriama neigiama programa.
Palaipsniui pasikeičia DNR struktūros vaizdas, jis perduodamas palikuonims. Neigiamų savybių sankaupą galima pavadinti susinaikinimo programa. Keiksmažodžiai sukelia mutageninį poveikį, analogišką radioaktyviam tūkstančio rentgenų galios spinduliavimui.
Žodis – dviašmenis kardas. DNR suvokia kalbą ir jos prasmę. Banginės DNR molekulės ausys tiesiogiai sugeria garso vibracijas. Žodžiais, kalba, mintimis (nes kalba – tai mąstymo rezultatas) žmogus kaip skulptorius formuoja savo genetinį aparatą.
Taigi, iš kartos į kartą kaip nuo kalno besiritantis sniego kamuolys dauginasi destruktyvūs procesai, kuriuos žmogaus genome įskiepija jo kalba. Be to, DNR nėra skirtumo, ar pašnekovas yra gyvas asmuo, ar koks televizijos herojus.
Komentaras. Viskas, kas egzistuoja, įskaitant tai, ko nejaučiame, persmelkta begalinėmis ryšių linijomis ir priklausomybėmis, užpildančiomis visą erdvę tarp bet kurių objektų.
Mes atskleidžiame tiktai labai mažą viso, kas egzistuoja, dalį ir dar mažesnę dalį ryšių, esančių tarpuose tarp dalių. Dar daugiau, mes atskleidžiame iliuzinį pasaulį, visai neegzistuojantį, tiksliau, egzistuojantį tik mūsų vaizduotėje.
Bet svarbiausia, mes būtinai turime suprasti, kad visos mūsų mintys, veiksmai daro didžiulę įtaką visam pasauliui!
Kabalos mokslas mums būtent tai ir aiškina, rodo, kaip turime elgtis, vadovaudamiesi ne tuo, ką jaučiame (nes jaučiame iliuzinį pasaulį), o tuo, kas egzistuoja iš tikrųjų. Dėl to taisyklės, kurių kabala siūlo laikytis (davimas ir meilė artimui) mums atrodo tokios netikroviškos, iliuzinės.

Komentarų nėra

Iliuzinis pasaulis

Realybės suvokimas

Klausimas. Kodėl mūsų tikrovė vadinama iliuzine, o dvasinė tikrovė – paslėpta?
Atsakymas. Mūsų tikrovę suvokiame ne tais jutimo organais, kuriais įmanoma pajausti dvasinį pasaulį. Mūsų tikrovėje išvis neįmanoma įsivaizduoti dvasinio pasaulio.
Kyla klausimas: mūsų tikrovė – tai šaka iš aukštesniosios dvasinės šaknies? Ne. Kaip ji gali egzistuoti? – Ji tik įsivaizduojama. Dėl to ji vadinama iliuzine tikrove, nes nėra jokio ryšio tarp jos ir aukštesniojo pasaulio.
Ar viskas, ką darau šiame pasaulyje, visos mano pastangos veikia aukštesnįjį pasaulį? – Tik tuo atveju, jeigu savo tašku širdyje norime priklausyti visoms dvasinėms pakopoms, visiems atradimams – iš taško širdyje, o ne mūsų penkiuose žemiškuose pojūčių organuose.
Ar mūsų veiksmai ir priesakai šitame pasaulyje turi kokį nors ryšį su dvasiniu pasauliu? – Ne, juk mūsų pasaulis įsivaizduojamas.
Visos dvasinės pakopos egzistuoja, ir visos jos įsijungia į Begalybės pasaulį, o mūsų iliuzinis pasaulis paprasčiausiai išnyksta, jo visiškai nėra.
Jis egzistuoja tik tokiu atveju, jeigu yra taškas širdyje, iš kurio žengiame ant dvasinių pakopų laiptų. Visa kita vadinama gyvūniniu egzistavimu, kaip pasakyta: „Visi panašūs į gyvūnus“.
Dėl to mūsų pasaulis nieko vertas, išskyrus darbą su tašku širdyje, siekiant pervesti ją per machsomą ir užkelti ant dvasinių laiptų. Dėl to pasaulis egzistuoja tik tam, kuris tai padaro.
Klausimas. Jeigu šis pasaulis neegzistuoja, ir jis įsivaizduojamas, tai dėl ko egzistuoja aukštesnieji pasauliai, apie kuriuos girdime šitame iliuziniame pasaulyje?
Atsakymas. Yra reali tikrovė, kuri egzistuoja, ir yra įsivaizduojama tikrovė, egzistuojanti sapne esančio žmogaus atžvilgiu. Kuo jos skiriasi? Tai dar klausimas.
Dėl ko sapnas – tai ne reali tikrovė? Kodėl gi aš dabar nesapnuoju? Kas man tai įrodys? Gal aš dabar sapnuoju, netrukus suskambės žadintuvas ir suprasiu, kad dar neatsikėliau vesti pamokos ir neatsakinėju į šiuos klausimus?
Dėl to, kol nepateksime į dvasinį pasaulį, kol nesuskambės žadintuvas, nesužinosime, ar esame iliuziniame, ar tikrame pasaulyje. Kai pradėsime atskleisti dvasinį pasaulį, „pabudę iš sapno“, tuomet pamatysime, kad „buvome tarsi sapne“.

Iš 2015 m. rugsėjo 2 d. pamokos pagal straipsnį “Kabalos mokslas ir jo esmė”

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūdikis, suvystytas į šio pasaulio apklotą

Gyvenimas akvariume

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Komentarų nėra

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Kūnas ir siela, Viena siela

Klausimas. Ką reiškia susijungti su kitais žmonėmis? Kas man trukdo susijungti su jais? Kokia jėga gali ištaisyti šį blogį manyje?
Atsakymas. Kabala sako, kad mūsų biologiniai kūnai liks gyvūniniai ir toliau gyvens kaip visi kiti gyvūnai. Bet žmogaus viduje dar yra jo žmogiškoji esmė – sielos užuomazga. Kiekviename iš mūsų yra mažytė šios sielos dalis.
Žmogiškoji dalis mumyse – tai mūsų vidinis pasaulis, psichologija, norai, mintys, kurie nepriklauso kūniškajam egzistavimui, jie kyla aukščiau jo.
Tai mūsų troškimas sužinoti, kas yra gyvenimas, koks jo tikslas ir dėl ko atėjome į šį pasaulį, kitaip tariant, atsakyti į visus šiuos neva vaikiškus klausimus. Jei kiekvienas išskirsime šią žmogiškąją dalį savyje ir sujungsime tarpusavyje, tai surinksime, sujungsime bendrą sistemą, kuri vadinama Adomu – „pirmuoju žmogumi“.
Ši bendra sistema jau egzistavo, bet sudužo į daugybę dalių, kurios vadinamos nuodėme su pažinimo medžiu. Ir dabar turime ją sujungti.
Jei kartu atkuriame šią sistemą, tai pradedame ją tyrinėti, suprasti jos veikimą. Matydami sudėtingą tarpusavio santykių susipynimą, suprantame kūrimo programą, jos tikslą. Pakylame aukščiau savo kūnų mūsų pojūčiais, supratimu ir suvokimu, imdami labiau rūpintis ne kūnišku egzistavimu, o savo sielomis.
Taip kuriame savo bendrą sielą ir jaučiame joje naują tikrovę – aukštesnįjį pasaulį, rojaus sodą. Toks ir yra tikslas – iš gyvenimo kūne, kuris priklauso gyvūninei pakopai ir gyvena kaip gyvūnas, pakilti į pirmojo žmogaus, Adomo, pakopą.
Jei sujungsime visas mūsų žmogiškąsias dalis tarpusavyje, tai pajausime Žmogaus gyvenimą. Jis kardinaliai skiriasi nuo ankstesniojo: gyvendami Žmogaus gyvenimą, nepriklausome nuo savo kūnų. Kūnas gali numirti, o Žmogus ir toliau gyvens savo naujojoje pakopoje.
Mūsų egzistavimo tikslas – pakilti iš gyvūninės pakopos į Žmogaus, čia ir slypi skirtumas tarp šio ir būsimojo pasaulių.

Iš 2015 m. rugpjūčio 30 d. 103FM radijo stoties programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus išsitaisymo procesas prasidėjo

Gyvenimas kaip akimirka, arba akimirka kaip gyvenimas

Laidavimas – tai atsakas į Gamtos iššūkį

Komentarų nėra

Dabartinės krizės be karo įveikti neįmanoma

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Metodai, naudoti 2008 metų krizei įveikti, dabar neveikia.
2008 metais amerikiečiai privertė pasaulį „nupirkti“ jų krizę. Tačiau dabar pasaulis jau nepajėgus susidoroti su nauja Amerikos krize.
Nors JAV jau išeina iš krizės, tačiau šis judėjimas liečia tik viršutinį trečdalį gyventojų. Tuo tarpu skurdžiausias trečdalis gyventojų ritasi į dar didesnį vargą.
Pati paprasčiausia išeitis, kurią paprastai taiko gyvenimo šeimininkai, kai nesusidoroja su krize, – tai karas. Karas padidina kreditą. Amerikiečiai ne kartą bandė tai naudoti, bet karai jiems jau nepadeda. Vienpolis pasaulis negali žmonijai garantuoti taikos – nestabili sistema vis labiau stumia mus į globalų karą.
Komentaras. Aš sutinku: dabartinės krizės be karo įveikti neįmanoma! Jos prigimtis ne ekonominė, ne demografinė ir pan., t. y. ji kyla ne dėl visuomenės struktūrų, kurias sukūrė žmogus, o dėl pačios žmogaus prigimties. Visų problemų šaltinis – mūsų egoistinė prigimtis, todėl būtina su ja kariauti.
Ir todėl atsiskleidžia kabalos mokslas – karo su visuotiniu egoizmu metodika. Būtent šį pasaulinį karą prieš egoizmą mums reikia kuo greičiau pradėti! Ir nuo pat tokio karo pradžios gyvensime taikoje – naujame aukštesniajame pasaulyje!

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus išsitaisymo procesas prasidėjo

Pasaulinio egoizmo viršūnėje

Kai karas atrodys kaip išsivadavimas

Komentarų nėra

Mineralinė žemės mozaika – unikali

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Tyrimas. Mineralinė žemės sudėtis yra unikali. Tokio žemės mineralų pasiskirstymo nerasite niekur kitur Visatoje. Pirminę Saulės sistemos materiją sudarė dešimt primityviųjų mineralų.
Iš jų susiformavo Saulės sistemos planetos, jų palydovai ir asteroidai. Dabar pasaulyje yra daugiau nei 5000 mokslui žinomų mineralų.
Mokslininkai ištyrė žemės mineralų raidą per paskutinius 4,5 milijardo metų, naudodamiesi statistiniu ir kompiuteriniu modeliavimu. Simuliacija parodė, kad planetos tarpusavyje sudaro mozaiką, sudarytą iš unikalių elementų.
Mineralų įvairumas pasaulyje aiškinamas tuo, kad du trečdaliai mineralų atsirado dėl mikroorganizmų veiklos. Dėl to Žemė niekada neturės visiškos antrininkės.
Komentaras. Dėl to, kad visa gamta, ir kalbu netik apie planetą, pritaikyta žmogui, jo konkrečiai misijai.

Komentarų nėra

Gamtos kataklizmai ir žmogaus vaidmuo

Krizė, globalizacija

Klausimas. Koks žmogaus vaidmuo gamtoje?
Atsakymas. Žmogaus vaidmuo – suprasti, kad jis yra gamtos centras, karūna, todėl privalo užtikrinti joje absoliučią harmoniją, kataklizmų nebuvimą, visišką, amžiną ir tikrą ramybę.
Klausimas. Ar žmonių veikla turi įtakos įvairių kataklizmų atsiradimui?
Atsakymas. Kataklizmai – tai mūsų darbo su savimi trūkumas, juk viskas galų gale susiveda į žmogų.
Įveikdamas egoizmą, su kitais žmonėmis susijungdamas į bendrą gerą sistemą, žmogus veikia gamtą taip, kad visi kataklizmai, visi nepageidaujami reiškiniai išnyksta.
Egzistuojame vienoje integralioje sistemoje. Negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis gamtos lygmenys yra jos viduje ir sudaro uždarą ratą, rutulį, sferą.
O mes esame pati svarbiausia šios sferos dalis, aukščiausia vystymosi stadija. Jei tarp mūsų bus pusiausvyra ir harmonija, tai ir visa likusi gamta taps pusiausvira. Dabar apie tai kalba jau ir mokslininkai.
Jei mums pasiseks, tai gamta akimirksniu atsikurs, nes mūsų jėga didžiulė, ji gali arba pakenkti, arba ištaisyti pasaulį.
Klausimas. Kaip tai suprasti paprastam žmogui?
Atsakymas. Kai jam bus taip bloga, kad net ims dusti, nerasdamas išeities, tuomet, net ir nieko nesuprasdamas, bus priverstas save taisyti. O dabar mes, kabalistai, stengiamės padaryti taip, kad žmogus, dar nepriėjęs tos ribos, iš anksto suvoktų vienijimosi būtinumą ir taip išvengtų kančių.
Klausimas. O kas bus su sugriauta ekologija, žemėje esančiomis plastiko tonomis?
Atsakymas. Viskas akimirksniu bus perdirbta, praryta gamtos ir taps sterilu!
Klausimas. Tai skamba fantastiškai! Kur gi visa tai dings?
Atsakymas. Tai visai nesvarbu! Gamtos jėgos atliks savo darbą, akimirksniu atkurs pusiausvyrą. Tarp kitko, pasaulis pasieks tokio balanso, tokios vienybės, tokios harmonijos, kokios negalime net įsivaizduoti! Tai bus visiškai kitoks pasaulis!
Klausimas. O kaip išsivalys užteršti vandenynai ir žemė?
Atsakymas. Apie tai net negalvoju, nes ims veikti tokios gamtos jėgos, apie kurias kol kas net neįsivaizduojame: davimo, meilės, visiškai naujų tarpusavio santykių jėgos.
Su jomis net negali lygintis mažosios – branduolinė ir kitos. Tai visai naujos gamtos savybės, apie kurias dabar nei fizikai, nei biologai, nei kiti mokslininkai nieko nesupranta.
Komentaras. Kitaip tariant, teršalai taps naudingąja iškasena?
Atsakymas. Mums net ir nereikės naudingųjų iškasenų, nes egzistuosime visai kitame lygmenyje! Mums nebebus reikalingas šis pasaulis. Imsime justi visai kitokią jėgų sąveikos sistemą, nes pateksime į aukščiausios harmonijos pasaulį.

Iš 2015 m. rugpjūčio 18 d. TV programos „Pokalbiai su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pačioje apverstos piramidės apačioje

Pražūtinga civilizacijos trajektorija

Žmogus ir gamta: ryškėja santykiai

Komentarų nėra

ES – kančių keliu į laimę

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Prancūzijos ekonomikos ministro E. Makrono paviešintas planas šokiravo vieningos Europos politikus: Valiutos fondas turi būti pertvarkytas finansinio solidarumo linkme, turtingos šalys turi finansuoti neturtingas – tai vienintelis kelias norint išgelbėti euro zoną.
Jeigu šalys narės nebus pasiruošusios pinigų pervedimams monetarinėje sąjungoje, mes galime pamiršti eurą ir euro zoną. Pervedimai turi būti atliekami iš bendro euro zonos biudžeto, kurio valdymas bus koordinuojamas Briuselyje. E. Makronas griežtai pasisako prieš „ortodoksinę“ Berlyno politiką.
Komentaras. Yra kviečiančiųjų tapti solidaresniems ir lygesniems, tačiau tai jau nebepadės – Gamta pradeda smūgiais mokyti žmones savo taisyklių (kančių kelias). Laikas mokytis Gamtos taisyklių švelniuoju būdu, studijuojant kabalos mokslą (Šviesos kelias), baigiasi.
Stengdamiesi suvokti gamtos sumanymą, mokomės tinkamai jį vykdyti, neklysdami, pagal gerąsias kabalistų instrukcijas. Juk patys suprasti, kaip sutvarkyta integrali gamta, mes negalime.
Priežastis ta, kad mes „surinkti“ į žmonių visuomenę pagal priešingą, egoistinį principą ir suprasti altruistinio susivienijimo (surinkimo) negalime.
O mūsų pasaulinė bendruomenė pamažu, veikiama paslėptų gamtos jėgų, tampa vis integralesnė, suvienyta. Taip mes pradedame nesuprasti pasaulio, kuriame atsidūrėme, nemokame jame orientuotis.

Komentarų nėra

Kuo kabalistas skiriasi nuo ekstrasenso

Kabala ir religija

Klausimas. Kuo kabalistų įgyto „šeštojo pojūčių organo“ savybės  skiriasi  nuo ekstrasenso savybių?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje yra žmonių, jautresnių nei kiti. Jie vadinami ekstrasensais ir gali atskleisti įvairius materialius reiškinius, kurių neįžvelgia kiti.
Kabalistas tuo neužsiima. Kabalistas neburs ateities, negamins talismanų ir nedalins palaiminimų.
Jis užsiima tiktai bendro kūrinio ištaisymu tam, kad jėgos, ateinančios į mūsų pasaulį, palankiau veiktų visų atžvilgiu. Jeigu jis rūpinsis kuo nors pasirinktinai: vienais – taip, kitais – ne, tuomet nebus davimo ir meilės artimui.
Kabalistui rūpi, kad visiems visame pasaulyje būtų gerai. Jis neleis sau padaryti ko nors ypatingo vien savo artimiesiems ar sau, pamiršęs kitus.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai