Komentaras. Neseniai buvo sukurtas meninis filmas, kuriame pagrindinė herojė vartodama narkotikus neva jaučia visą kūriniją, ištirpsta joje…
Atsakymas. Net nenoriu apie tai kalbėti, juk tai visiškai nerealus pasaulis, kylantis aptemusioje sąmonėje dėl cheminių elementų poveikio.
Taip mums gali kilti bet kokių iliuzijų, fantazijų. Kam kalbėti apie tokias būsenas, jei jos dirbtinės? Kokią problemą tokiu būdu sprendžiame, ko pasiekiame? Nereikia svaičioti, kad vartodami narkotikus prasiskverbiame į kažkokią kitą tikrovę. Tai absoliuti klaida.
Narkotikų propaganda per kiną ir knygas labai pelninga narkotikų prekeiviams. Todėl kuriami tokie filmai ir leidžiami įstatymai, legalizuojantys narkotikus, – rūkyti draudžiama, o vartoti narkotikus leidžiama.
Turime padaryti mūsų realų gyvenimą tokį, per kurį suvoktume tiesas. Juk Gamta turi savo tikslą ir kelią jį pasiekti.
Klausimas toks: ar praeiname šį kelią sąmoningai, ar varomi smūgiais? Ar matome šį tikslą iš toli, ar patenkame į aklavietes, iš kurių varu nuvaromi į pagrindinę magistralę, kuria pasiektume tikslą – tik čia ir slypi mūsų vystymosi problema.
Klausimas. Norite pasakyti, kad žmogaus nejaudina niekas, išskyrus malonumą ir kančią? Jis apie nieką kitą negali galvoti?
Atsakymas. Žinoma. Šiuo aspektu esame visiški gyvūnai, mus valdo egoizmas. Mūsų prigimtis – noras mėgautis, o jeigu mums atrodo, kad mums nulemti gėrio proveržiai, tai stipriai klystame, nes šie siekiai taip pat apriboti noru mėgautis.
Klausimas. Ką daryti, kad išeitume iš tokios padėties?
Atsakymas. Reikia tiesiog išmokti teisingai tai valdyti, ir tada visos problemos dings. Žiūrėsime protingai į pasaulį, į save, į gyvenimą. Mes suprasime savo prigimtį, ir kaip būtent jos padedami, teisingai naudodami mūsų egoizmą, galime pajusti amžinybę, tobulumą, neapribotą būseną ir gauti tokį kiekį informacijos, pojūčių, harmonijos, apie kokį nesapnavo nė vienas narkomanas. Visa tai įmanoma.

Iš 2014 m. spalio 8 d. TV laidos „Pokalbiai su Michaeliu Laitmanu“