Pateikti lapkritis, 2015 mėn. įrašai.


Įsitraukti į kūrimo programą

Dvasinis darbas, Kūrėjas, Realybės suvokimas

Klausimas. Ar egzistuoja sąvokos „aukštesnysis protas“‚ „Kūrėjas“?
Atsakymas. Žinoma. Netgi astronomai ir fizikai patvirtins, kad egzistuoja aukštesnysis protas, aukštesnioji programa.
Astronomai sako, kad Visata – tai mintis. Tik mes jos nesuvokiame, nesuprantame, bet ji pasireiškia. Viskas, kas supa mus, yra kūrimo sumanymo realizacija. Dievas, Kūrėjas – tai Gamta.
Komentaras. Daugelis žiūrėjo filmą „Matrica“. Ten taip pat yra programa, ir viskas sudėta į ją.
Atsakymas. Iš dalies taip ir yra. Žmonijos spėjimai teisingi. Bet kabala kalba apie tai, kaip visa tai realizuoti.
Mūsų užduotis – įsitraukti į šią programą, užimti joje savo vietą ir valdyti savo likimą. Juk ten kiekvienas turi vietą, skirtą būtent jam.
Per savo likimą aš valdau pasaulį, gerindamas jį būtent tuo, kad įeinu į Gamtos programą. Ir negaliu sugadinti šio pasaulio, nes protu įsitraukdamas į aukštesniąją sistemą galiu tik jį pagerinti.
Klausimas. Ar nėra pavojaus, kad prie pasaulio valdymo prisijungs tikri niekšai?
Atsakymas. Jie negalės prisijungti! Egzistuoja aiškios taisyklės ir apribojimai. Kuomet tu prisijungi prie įėjimų į valdymo sistemą, tampi jų integralia, neatsiejama dalimi. Kitaip tariant, žmogus nustoja būti niekšas. Čia nėra jokios galimybės ką nors sugadinti. Tegu ateina visi!

Iš 2015 m. rugsėjo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Filmas pagal žiūrovų užsakymą

Komentarų nėra

Kolektyvinė ir individuali sąmonė

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Klausimas. Ar žmonijos sąmonė yra kolektyvinė, ar individuali?
Atsakymas. Sąmonė visada kolektyvinė, bet žmogaus pasaulio įsisąmoninimo lygis priklauso nuo to, kiek jis įsitraukia į bendrą sąmonę. Be to, mes įsitraukiame į ją holografijos forma.
Tai yra, viena vertus, aš visada egzistuoju bendroje sąmonėje. Kita vertus, mano suvokimas priklauso nuo to, kiek aš joje dalyvauju. Išeina, kad nors mano paveikslas holografinis (vadinamosios „dešimt sfirot“), šios dešimt sfirot pasireiškia individualiu mastu.
Tad, kalbant apie aukštesnį, kito lygmens suvokimą, nors aš ir susisieju su visa pasaulių sistema, mano lygis priklauso nuo mano individualaus dalyvavimo bendroje hologramoje.
Bendras paveikslas egzistuoja iš pat pradžių. Aš imu jį jausti, ir susijungdamas su visomis kitomis šį paveikslą suvokiančiomis sielomis jaučiu vis didesnį, tikresnį pasaulį.
Bet vėl, visa tai jaučiu tik savyje. Mes neišeiname už dešimt sfirot ribų.
Komentaras. Nieko nėra, išskyrus Kūrėją ir mane?
Atsakymas. Ir Jo nėra. Jis – manyje. Galiausiai, išskyrus mane, nieko nėra.

Iš 2015 m. spalio 7 d. TV programos „Kabala ir mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Automatizmas ar sąmoningumas

Pakeisti požiūrį į pasaulį

Greičiau praeiti paslėpties etapą

Komentarų nėra

Gyvenimo programa, I d.

Auklėjimas, vaikai

Kur link vystomės?
Klausimas.
Dėl ko mes gyvename ir kur link vystomės?
Atsakymas. Visų pirma, tai nuo mūsų nepriklauso, kaip sakoma: „Ne savo noru gimei, ne savo noru gyveni, ne savo noru miršti“.
Nežinome, kas mums nutiks kitą akimirką, ir tai mums yra išsigelbėjimas. Žmogus gimsta ir gyvena ne savo pasirinkimu. Kiekvieną akimirksnį jis priverstas išgyventi šiame pasaulyje tomis sąlygomis, kokias sukuria gyvenimas – ir tai yra gerai. Kitaip kiltų visiška painiava.
Gyvenimas įspraudžia žmogų į rėmus, kuriuose šis nieko nesirenka. Jis nežino, su kuo suves likimas, ką susitiks šiandien, kas nutiks pakeliui į darbą ar grįžtant namo, kas atsitiks jo vaikams ir giminaičiams.
Žmogus nieko nežino ir, jei diena praėjo be kančių, džiaugiasi: ačiū Dievui, diena buvo normali.
Pažiūrėkite, kas mes tokie, lyginant su visa Visata, begalybe žvaigždžių ir planetų? Kažkokie mažyčiai vabalėliai, rėpliojantys Žemės rutulio paviršiumi ir visą gyvenimą kovojantys, kad išgyventų.
Ir vis dėlto, žmogus klausia apie gyvenimo prasmę, apie savo egzistencijos tikslą, apie galimybę pačiam lemti savo paties, savo šeimos, savo tautos, šalies, viso pasaulio būsimą formą. Viskas priklauso nuo to, su kokiais pajėgumais, iš kokio aukščio ir kaip tiksliai klausiame apie save, savo vystymosi tikslą.
Pasaulyje veikia bendroji vystymosi programa. Žiūrime į savo gyvenimą ir matome, kad jame, t. y. matricoje, programoje, nieko nesprendžiame. Ši programa veikia virš mūsų ir nuolat kuria naujus parametrus, naujas išorines bei vidines sąlygas.
Mano sąmonė formuojasi iš vidinių proto ir širdies potyrių, iš kūno jutimų bei iš to, ką matau aplink save. Dėl to, pagal man nežinomą programą apdorodamas vidinius ir išorinius duomenis, nuolat vystausi.
Ši programa manyje yra nuo gimimo, aš pats joje nieko nereguliuoju. Kitaip tariant, savo gyvenime aš nieko nesprendžiu. Matome, kaip vaikinas susitinka merginą tarsi atsitiktinai tam, kad vėliau susituoktų ir daug metų gyventų kartu. Kodėl taip nutinka? Net į šį klausimą negalime atsakyti.
Jei norime pamatyti visą savo kelią, bendrąją Gamtos programą, kreipiančią mus ypatingo tikslo link, išsiaiškinti šį tikslą, mums reikia kabalos mokslo. Tarp visų pasaulio mokslų yra vienas, kuris pasakoja apie žmonijos vystymąsi virš materialiojo pasaulio ir mūsų Visatos apribojimų.
Kabalos mokslas kalba apie kontroliuojančias ir valdančias jėgas, sklindančias iš Šaltinio, esančio už mūsų Visatos ribų, veikiančias mūsų mažulytį Žemės rutulį ir žmones.
Šis mokslas teigia, kad žmogus turi ypatingą paskirtį ir privalo vystytis. Bet jis tai daro nesąmoningai, verčiamas kažkokios jėgos.
Tačiau šios evoliucijos pabaigoje žmonių giminė pasiekia tokią būseną, kai turi pati rinktis: ar nori vystytis sąmoningai, suprasdama ir sutikdama su tuo.
Žmogus padidina savo norus, vienydamasis su kitais, ir taip gauna bendrą jėgą, padedančią siekti Gamtos mums numatyto tikslo.
Bus tęsinys…

Iš 2015 m. rugsėjo 8 d. 623-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš anksto nulemtas kelias

Pačioje apverstos piramidės apačioje

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Komentarų nėra

Kaip iššifruoti įvykius?

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip teisingai interpretuoti, iššifruoti žmogui nutinkančius įvykius? Ar galima šito išmokti?
Atsakymas. Dėl to žmogui reikia mokytis kabalos. Juk mokydamasis jis studijuoja visą mūsų pasaulio valdymo sistemą, taip pat ir tai, kas vyksta su juo pačiu.
Klausimas. Tarkime, kažkur įvyko žemės drebėjimas, teroristinis išpuolis arba prasidėjo karas. Ar kabalistas žino, kodėl taip atsitiko?
Atsakymas. Kabalistas nežino detalių, jos jo nedomina. Jis tyrinėja ir jaučia bendrą mūsų pasaulio valdymo srovę. Kabalistą domina bendrosios jėgos, stumiančios žmoniją tikslo link, nes visas mūsų pasaulis egzistuoja tam, kad žmonija pasiektų kitą išsivystymo lygį. O kabalistas turi maksimaliai ją ta linkme pastūmėti.
Klausimas. O jeigu pačiam kabalistui kas nors atsitiko, pavyzdžiui, susirgo, ar jis žino kodėl?
Atsakymas. Tam visai nereikia specialaus mokslo! Visa, kas atsitinka, turi maksimaliai nukreipti žmogų jo misijos įgyvendinimo link. Čia nėra nieko sudėtingo.
Jei žmogus tai supranta, pirmiausia ima sveikti. Antra, jis siekia pusiausvyros matydamas, kaip turi valdyti sroves, tekančias į jį ir nuo jo į visą valdymo sistemą. Kabalistą su sistema sieja abipusis ryšys.

Iš 2015 m. rugsėjo 27 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Į laimę vienu šuoliu

Kabala ir religija

Klausimas. Japonų patarlė sako: „Nelaimės pavers tave brangakmeniu“. Kaip Jūs tai pakomentuotumėte?
Atsakymas. Tai – samurajų filosofija, juk kalbama apie kančių kelią. Aš manau, kad mums tai visiškai nereikalinga, mes eisime savo keliu. Kam mums siekti laimės per kančias? Galime iškart, žydiškai, įšokti į ją.
Tiesa, kol kas mums tai nepavyksta, nes nenorime įsiklausyti į tą metodiką, kurią gavome prieš tūkstančius metų. O ji mus gali atvesti į laimę vienu šuoliu.
Komentaras. Vis dėlto, kai Jūs turėjote problemų su sveikata, Jūsų mokytojas sakė, kad pavydi Jums, kadangi mato tame ženklą, kad Jūs žengiate pirmyn.
Atsakymas. Žinoma, per kančias žmogus tampa geresnis, nes kančios veikia prieš egoizmą, kuris visą laiką siekia mėgautis, ir todėl kaip priešprieša jam susikuria kita gyvenimo tyrinėjimo ir supratimo sistema. Bet kančios nėra teisingas kelias!
„Jeigu gavai į vieną žandą – atsuk kitą“, „aš atlyginsiu“ – visa tai – neteisinga. Mes turime eiti kitu keliu.
Kabala aiškina viską labai paprastai: „Ir bus gyvybė, ir bus šviesa“. Tai yra Kūrėjas sukūrė gyvenimą ir mirtį, – todėl rinkis gyvenimą. Mes turime visomis jėgomis siekti gėrio, meilės, lengvumo, o ne tyčia įkniubti į kančias.
Kančios mums nereikalingos. Savanoriškai rinktis tremtį, manant, kad nuo mūsų kančių žmonėms bus lengviau, – visiškai neteisinga! Egoizmas tyčia mus į tai įtraukia. Tai ne kabalistinis požiūris į pasaulį, savo istoriją, savo paskirtį.
Kūrėjas laimina mus taika, laime, šviesa, šiluma, bet jokiu būdu ne kančiomis. Juk kenčiantis žmogus nepajėgia laiminti Kūrėjo. Jis negali vienu metu ir verkti, ir sakyti: „Kaip man gera su Tavimi!“. Tai – melas.
Todėl mums negalima vystytis per kančią. Tuo pagrįsta krikščionybė, o iš kabalos požiūrio taško – tai visiškai neteisinga.
Klausimas. Tada, kas tai yra „džiaugtis nusidėjėliais, kurie atsiskleidžia tavyje“?
Atsakymas. Tai reiškia džiaugtis savo ydomis, kurios atsiskleidžia dabar. Bet tu tuo atskleidimu džiaugiesi, o ne kenti dėl jo.
Tai džiaugsmas, kuris kyla iš savo asmeninių savybių, kurios šiuo metu atsiskleidžia, analizės, kai matai, kad jau gali jas ištaisyti. Jeigu tau jau teko jas pamatyti, reiškia, tu jas tikrai ištaisysi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikalingos kančios

Kančia kaip pakėlimo trigeris

Linkstu duoti

Komentarų nėra

Netikrų vertybių propaganda žiniasklaidoje

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Žiniasklaida reklamose labai sėkmingai išnaudoja žmogaus išvaizdą, pritraukdama pirkėjus grožiu. Kodėl egzistuoja toks skirtumas: graži ir atstumianti išvaizda?
Atsakymas. Tai visiškai neteisingas požiūris, didžiulis klaidinimas. Deja, mus specialiai taip auklėja, kad kreiptume dėmesį į žmogaus išorę, o ne į jo vidinį pasaulį.
Jeigu teisingai auklėtume žmogų, tai sulaukęs lytinės brandos jis jau sugebėtų susirasti partnerį ne pagal išorinius veiksnius, o pagal pojūtį, kiek tas ar kitas žmogus jam artims, siekiant tinkamai pratęsti giminę ir sutarti tarpusavyje.
Kadangi visą laiką vaikomės netikrų, falsifikuotų nuostatų, tai susieiname ir išsiskiriame, bet nieko tikro nesurandame. Viskas priklauso tik nuo auklėjimo.
Tai dar kartą rodo, kokias žlugdančias pasekmes gali sukelti masinės informavimo priemonės.
Klausimas. Kodėl žmonės nejaučia, kad tai juos žlugdo?
Atsakymas. Jie jaučia, bet negali nieko padaryti. Juk jie dar nesuvokė, kad blogis tarpsta visose sistemose, jų pačių sukurtose, valdant šio pasaulio stipriausiesiems.
Masės vedamos kaip paklusni banda ir vykdo viską, kad tik pasipelnytų juos valdantieji. O šie, iš tikrųjų, irgi nieko nemoka, tik vaikytis tokių netikrų sėkmių, kaip turtas, valdžia, garbė.
Klausimas. Tai kaip gi surasti tašką, kuriame visa tai galima suvienyti? Ar 90 procentų žmonijos nebūtina suprasti, kad galiausiai privalėsime mylėti ir duoti?
Atsakymas. Jūs dar negalite to rasti, jus dar reikia to išmokyti. Todėl sakau, kad jaunimas turi būti susijęs su vyresniąja karta, t.y. su mokslininkais kabalistais, kurie supranta gyvenimo prasmę, suvokė, yra susiję su ja ir gali atvesti augančią kartą į teisingą tikslą.
Dabar gi jaunimas kaip banda lekia pirmyn, kad patenkintų savo varovus. Jie privalo susivokti ir neiti vedini žiniasklaidos, plaunančios jiems smegenis.
Klausimas. Kaip mes galime padėti vieni kitiems?
Atsakymas. Tik mokydamiesi kabalos, kuri duoda supratimą, kokia yra mūsų prigimtis, kokiomis priemonėmis pasieksime tikslą, dėl kurio ir gyvename, ir t.t.
Mokydamiesi kabalos, pradedame suprasti pasaulio sandarą, nekreipdami dėmesio į tai, kas vyksta aplinkui. Turime studijuoti pasaulio sistemą, jos veikimą ir tada palaipsniui suprasime, kaip pereiti nuo dabartinės tikrovės į tą, kuri turėtų būti.

Iš 2014 m. spalio 8 d. TV programos „Pokalbiai su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinojo gyvenimo paslaptis

Ateitis vienalytėje visuomenėje

Komentarų nėra

Kol sena nenumirs – nauja neužgims

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

Klausimas. Kas vyksta su mūsų pasauliu? Vaikai patenka į beprotnamius, prisižiūrėję dokumentinių klipų apie žiaurumus. Žmonės pasiruošę viskam dėl sėkmės.
Atsakymas. Šiai kartos formai lemta mirti, kad joje gimtų nauja karta. Būtent iš mirštančio senojo pasaulio dirvos gimsta naujas pasaulis, iš kurio išvalytos visos ankstesnės nuodėmės. Tačiau senasis pasaulis galutinai turi supūti ir suirti. Reikia tik paimti iš jo kibirkštis, kurias galima išrinkti ir pernešti į naująjį pasaulį. Mes turime išnaudoti šį pasaulį, kad padėtume gimti naujajam pasauliui, naujajai kartai.
Būdamas devyniolikos metų, mokiausi Medicinos kibernetikos fakultete, atlikau praktiką gimdymo namuose – operacinėje ir gimdymo palatose. Išgyvenau tikrą šoką, išvydęs, kokioje nešvaroje ir kraujuose gimsta žmogus, tarsi gyvulys.
Kabaloje yra dvasinės sąvokos, kurios vadinamos „nešvarus kraujas“, „gimimo kraujas“ – ypatingos dvasinės jėgos. Dvasiniame pasaulyje veikia tik jėgos, ir tik mūsų pasaulyje jos materializuojasi į tokią gimdymo formą.
Jėgos, formuojančios embrioną ir vėliau išstumiančios jį išorėn – tai gamtos jėgos. Šį procesą valdo Aukštesnioji jėga, Kūrėjas, verčiantis viską vystytis.
Ne tik materialus vaiko gimimas, bet ir meno kūrinių gimimas reikalauja daugybės kančių ir vidinės revoliucijos. Tai neišvengiama bet kokio naujo proceso gimimo dalis.
Svarbiausia – žvelgti į ateitį ir visur matyti naujos kartos, naujo gyvenimo atsiradimą. Mes šiandien išmetame iš pasaulio visas šiukšles ir pamažu ištraukiame iš jo naujagimį. Šis naujagimis kol kas nešvarus ir išsitepęs krauju. Tačiau greitai mes ištrauksime jį, nukirpsime senojo pasaulio virkštelę, atskirdami nuo ankstesnio jo pasaulio, išprausime, kad jis būtų švarus ir gražus, o galiausiai dar pliaukštelėsim jam, kad suriktų. Taip gims nauji žmonės, naujas pasaulis.

Iš 2015 m. rugsėjo 18 d. TV programos „Sužinoti apie save“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sutikimas gyventi naują gyvenimą

Įkalinti Visatoje

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis

Komentarų nėra

Mokytojai

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Į ką mokytojas turi kreipti savo mokinius?
Atsakymas. Mokytojas turi parodyti mokiniams vystymosi vektorių. Evoliucija mus pavertė žmonėmis, keliančiais klausimą apie gyvenimo prasmę. Tačiau kartu su šiuo filosofiniu klausimu reikia paaiškinti vaikams ir tai, dėl ko gyvena būtent jie ir būtent šioje kartoje. Juk kiekviena karta turi savo misiją, savo galimybes, savo potencialą, savo tikslus – ir visa tai reikia paaiškinti paaugliams ir jaunimui, kad pasirengtų gyvenimui, kad teisingai galėtų jį nugyventi.
Klausimas. Į kokius pasiekimus mokytojas turi nukreipti mokinius?
Atsakymas. Deja, šiandien išeina, kad geriausiu atveju mokinius nukreipia į tai, kaip daugiau uždirbti, nusispjovus į visus kitus. Tai vadinama „susitvarkyti gyvenimą‘‘.
Norėdami nukreipti jaunąją kartą aukštesnių pasiekimų link, turime žinoti, ko iš jų nori Gamta. Juk mes visi gyvename Gamtos sistemoje, ir neįmanoma mokyti žmogaus atitrūkus nuo jos. Jeigu suprasime savo evoliucijos vektorių, tai pamatysime, kaip nukreipti jaunąją kartą, kad jai netrukdytų kliūtys ir problemos, galinčios sužlugdyti gyvenimą. Jaunimas supras, kaip turi atrodyti visuomenė, ir neklys, beprasmiškai priešindamasis Gamtai.
Jei mokytojas nukreipia mokinius tokiu būdu, tai jis yra tikras mokytojas. Daugiau ar mažiau tai tenka daryti įvairių dalykų mokytojams.
Klausimas. Šitame kontekste, kuo mokytojo, mokyklos auklėjimas skiriasi nuo tėvų duodamo auklėjimo?
Atsakymas. Tėvai ir mokytojai turi turėti vieną ir tą patį motyvą, kreipti vaiką į vieną ir tą patį tikslą, kad jis matytų: tarp mokytojų ir tėvų tuo klausimu nėra prieštaravimų. Vaiko akyse jie įgauna panašių bruožų. Mokykla, klasė ir mokytojas turi būti labai artimi tam, kas vyksta namuose.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gerai pamiršta sena

Viltis – auklėjimas

Vidurinis kelias auklėjant

Komentarų nėra

Žmogaus paskirtis

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip sužinoti savo paskirtį?
Atsakymas. Kiekvienas gali sužinoti savo paskirtį iš aukštesniosios Gamtos programos, valdančios mūsų pasaulį.
Ją studijuodamas žmogus pradeda palaipsniui jausti savo dvasinį individualumą: kokia jo asmeninė misija šioje reinkarnacijoje, ankstesniame gyvenime, jo vidinėse savybėse, motyvuose, kodėl jis taip sukurtas ir taip vystosi būtent tokioje  aplinkoje.
Vėliau jis pradeda suprasti, kaip įsijungti į šią sistemą ir ją valdyti. Jis viską ištyrinėja savo vidinėmis savybėmis, įeidamas į „valdymo centrą“ savo norais ir ketinimais.
Komentaras. Pavyzdžiui, aš turiu norą mėgautis maistu…
Atsakymas. Tai priklauso žemiškajam gyvenimui. O mes kalbame apie tai, kas yra virš jo. Viskas, kas yra mūsų gyvenime: maistas, seksas, šeima, turtas, valdžia, žinių troškimas –tai mūsų tikrovė.
Tačiau yra troškimų, kylančių virš žemiškosios materijos: sužinoti egzistencijos prasmę, pažinti aukštesnįjį pasaulį, begalybę ir ne tik įeiti į aukštesniojo valdymo sistemą, bet ir ją įvaldžius pamatyti amžinąją gyvenimo tėkmę.

Iš 2015 m. rugsėjo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Toks nenuspėjamas žmogus

Ieškant gyvenimo prasmės

Komentarų nėra

Branduolinis vienybės sprogimas

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien, Platinimas

Klausimas. Kodėl sakote, kad reikia atiduoti visas savo jėgas žmonių susivienijimui? Dar nemačiau nė vieno žmogaus pasaulyje, kuris taip pasielgtų ir taptų laimingas.
Atsakymas. Gauti gerąją energiją ir galimybę pakilti virš laiko ir erdvės, virš visų pasipriešinimų, tarytum išgaruojant ore, galima tik su sąlyga, kad mes imsime vienytis.
Dviejų ar daugiau žmonių susivienijime netikėtai ima reikštis didžiulė teigiama energija, galinti juos pakelti į virš materijos esančias aukščiausias pakopas.
Juk visa mūsų problema ta, kad švaistome savo jėgas tarpusavio konfrontacijai, konkurencijai, grumtynėms. Jeigu pasieksime tam tikros vienybės ir kompromisų, tai šioje vienybėje atskleisime milžiniškas jėgas – tarytum atominėje bomboje.
Dėl ko gi įvyksta atominis sprogimas – dėl paprasčiausio susijungimo į kritinę masę. Tačiau pažiūrėkite, kokia galinga jėga išsilaisvina dėl šio susijungimo! Jungiantis žmonėms, jėga bus daug kartų didesnė. Bet kokia aukštesniojo pasaulio dvasinė jėga, galinti mus pakelti virš erdvės ir mūsų materijos, kyla tik iš vienybės.
Jeigu susivienytume vienas su kitu, tai mus rišančiose siūlėse atskleistume aukštesnįjį, būsimą pasaulį. Vadinasi, viso darbo esmė yra mūsų vienijimasis, ir būtent apie tai mums kalba visa Tora.
Mūsų susijungimo vietoje mums atsiskleidžia galimybė prasibrauti į kitą pakopą, į aukštesnįjį matavimą, aukštesnįjį pasaulį, kuriame imsime gyventi be jokių kančių ir nelaimių. Juk visos mūsų nelaimės ir problemos – tai mūsų atskirties pasekmė.

Daugiau šia tema skaitykite:

Milijonas dolerių už gerą mintį

Sutikimas gyventi naują gyvenimą

Susivienyti, nepaisant visų skirtumų

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai