Kodėl bijome pokyčių?

Izraelis ir pasaulio tautos, Krizė, globalizacija

Klausimas. Šiuolaikinis gyvenimas keičiasi taip greitai, kad norisi pailsėti. Pavargstame netgi nuo gerų pokyčių, nuo naujų prietaisų. Ar gali žmogus priimti tiek daug ir tokių greitų pokyčių?
Atsakymas. Esmė ta, kad mes nenorime tų pasikeitimų, štai kur problema. Juk jie – skausmingo stokos ir tuštumos pojūčio pasekmė.
O aš kalbu apie būsimus dvasinius pripildymus, kurių net laukimas teikia malonumą. Taip mėgaujamės atostogomis, kurios bus po savaitės: nesvarbu, kas vyksta šią akimirką – svarbiausia, kad laikas bėga, vis labiau priartindamas mane prie išsvajotosios dienos.
Todėl man yra malonios net blogos būsenos, kai nejaučiu pasitenkinimo, tačiau malonumas šviečia man iš ateities, tarsi ilgai lauktos atostogos.
Mūsų kasdienybėje tokių atvejų beveik nebūna. Ji prigrūsta būtinųjų reikalų: namų, vaikų, darbo, parduotuvių. Galiausiai diena praeina, ir krentame be jėgų, kad rytoj vėl pradėtume viską iš pradžių. Todėl ryte neturime jokio noro keltis.
Kas gi mėgaujasi tokiu gyvenimu? Mums blogai, o mūsų vaikams bus dar prasčiau. Mes jiems nieko gero nepaliksime, negana to – žmonija smunka vis labiau. Todėl žmonės nenori turėti vaikų, beveik visose šalyse mažėja gimstamumas.
Ir jei taip, tai neaišku, kodėl visi taip laukia Naujųjų metų, nežadančių jokio pagerėjimo? Jei nerasime slaptųjų durų į gerą, nuostabų pasaulį, tai kam jie mums reikalingi, kas bus naujo? Iranas pagaliau gaus atominę bombą?
Nauja pabėgėlių banga užplūs Europą? Dar keletas karų prasidės? Dar daugiau žmonių bankrutuos ir nuskurs? Vaikai dar labiau nutols nuo gimtųjų namų? Pasaulis taps dar žiauresnis?
Kažkada manėme, kad kiekvienais metais vis labiau vystysis kultūra, švietimas, etika, moralė – bet kur visa tai? Šiuolaikinė karta juokiasi iš šių senamadiškų dalykų.
Komentaras. Vis dėlto, naujovės džiugina, kaip naujas kompiuterinis žaidimas.
Atsakymas. Tai žaislai vaikams. Jei sergančiam vaikui duosite naują žaisliuką, jis primirš ligą, sėdės ir žais, net esant keturiasdešimties laipsnių temperatūrai.
Mūsų būsena labai panaši. Dėl to tenka visą laiką išradinėti naujus žaidimus. Visų pirma, tai atneša pelną gamintojams. Be to, ir patys jų norime, kad pabėgtume nuo nesibaigiančių problemų ir nugriebtume keletą minučių malonumo.
Jei blaiviai pažvelgsime į mūsų gyvenimą, tai nėra priežasties tikėtis kažko gero, išskyrus smulkius džiaugsmus, patiriamus išgėrus antidepresantų, paspoksojus į futbolo rungtynes ar tuščią pramoginę laidą.
Klausimas. Kodėl žmonės bijo pokyčių?
Atsakymas. Kad būtų išorinių pokyčių, būtini vidiniai: reikia prisitaikyti prie naujos situacijos. Žmogus pats turi tapti kaip naujas.
Jei aš patenku į naują visuomenę, naują darbo vietą, net jei sutinku kažką gatvėje, tai įpareigoja mane pasikeisti, derinantis prie to. O šito – nenoriu!
Klausimas. Bet Jūs kalbėjote apie būsimą nuostabų pasaulį, kur pokyčiai vyks visą laiką. Ar jie neslėgs?
Atsakymas. Šie pokyčiai bus malonūs. Žmogui nereikės jokių pastangų, kad juos priimtų. Jei teisingai organizuoju aplinką, tai nebereikia nė lašelio pastangų. Aš vystausi natūraliai, tarsi kūdikis, kuris nežino kaip, bet auga visą laiką.

Iš 2015 m. rugsėjo 8 d. 622-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Sutikimas gyventi naują gyvenimą

Matyti ateitį ir ją keisti

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.