Pateikti Šeštadienis, lapkričio 14, 2015 dienos įrašai.


Vėl religiniai karai?

Kabala ir religija

Nuomonė: Judėjų ir krikščionių sociokultūrinėse tradicijose užfiksuotas Abelio, kurį užmušė Kainas, vaizdinys. Nuo to laiko, kai Kainas užmušė Abelį, ir iki šių dienų smurtas – neatskiriama žmonijos istorijos dalis. Kyla klausimas: religija yra smurto šaltinis ar kelias į taiką? Smurtas užprogramuotas pačiose monoteistinėse religijose? Anksčiau buvo manoma, kad religiniai karai liko praeityje, bet jie staiga grįžo su ypatingu žiaurumu, juodos spalvos ženklais, jie naikina viską, pradedant žmonių gyvenimu ir baigiant kultūros paminklais. Kai nėra kuo karus pateisinti, prisidengiama Dievu, naudojant kovos toną: žudoma su Dievo vardu, paverčiant jį patį žudiku.
Filosofas Martinas Buberis sakė: Žodis „Dievas“ labiausiai nuvalkiotas iš visų žmonių kalbos žodžių. Nė vienas kitas nėra taip gėdingai pažemintas, manipuliuojant juo savais tikslais. Žmonių kartos, skirtingų religinių požiūrių suskaldytos, sutrypė šitą žodį. Jie žudė ir buvo pasiruošę už jį numirti. Šis žodis turi savo pirštų antspaudus ir kraują. Žmonės piešia vienuolį ir apačioje užrašo žodį „Dievas“. Žudo vienas kitą ir sako: „Mes darome tai Dievo vardu.“ Matyt, pats Dievas nusprendė pasitraukti iš visų religijų…
Komentaras: Iš tiesų, religija tik skiria, atstumia žmones, nustato juos vieną prieš kitą, kadangi visos pasaulio religijos grindžiamos žmogaus prigimtimi – egoizmu. Tik kabalos mokslas žmogų moko, kaip pakilti aukščiau savo egoizmo ir susivienyti, atskleidžiant aukštesnįjį pasaulį – būsimą žmonijos egzistavimo pakopą. Tuo kabala skiriasi nuo judaizmo ir visų kitų religijų. Mes privalome greičiau atskleisti pasauliui galimybę pakilti į kitą vystymosi pakopą ne kančios, bet susivienijimo keliu.

Komentarų nėra