Nuomonė. Manoma, kad ankstyvas kėlimasis, intensyvus darbo grafikas ir aktyvus sportavimas veda į sėkmę, sveiką gyvenimo būdą ir ilgaamžiškumą. Tačiau tai klaidingas mąstymas.
Rytinis bėgimas „Bėgte nuo infarkto!“ prives prie infarkto, o savęs kankinimas sporto klube organizmui atneš žalos. O štai tingėti ir ilgai miegoti kaip tik yra naudinga.
Nustatyta, kad geriausias poveikis sveikatai yra sudeginti 500 kcal per savaitę aktyviai judant. Kasdienių pratimų, tokių kaip darbas sode, pasivaikščiojimas su šunimi, langų valymas arba lipimas laiptais, pakanka sveikatai palaikyti ir žvalumui išsaugoti.
Pagal gyvybinės energijos teoriją, dideli fiziniai krūviai tik išeikvoja brangias energijos atsargas.
Sportas negali užtikrinti sveikatos ir ilgų gyvenimo metų.
Nuodas tai ar vaistas, lemia dozė, – dar Paracelsas tai teigė. Tai taikytina ir sporto treniruotėms. Intensyvūs fiziniai krūviai didina vėžio ir kitų ligų atsiradimo riziką. Dėl sveikatos išsaugojimo neverta užsiiminėti tokiomis sporto šakomis, kurioms reikalinga ištvermė.
Kad palaikytum darbingumą ir sustiprintum organizmo gynybines jėgas, reikalingas dozuotas fizinis aktyvumas. Tam tikra judėjimo dozė apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir yra naudinga sveikatai.
Pakanka tokių veiksmų, kuriuos mes atliekame kasdien: vedžiojame šunį, einame apsipirkti, lipame laiptais ar pjauname veją. Pabandykite reguliariai judėti. Programą sudaro pusę valandos trunkantis energingas ėjimas tris keturis kartus per savaitę ir raumenų tempimo pratimai 10–15 minučių tris kartus per savaitę.
Didelių laiko sąnaudų ir intensyvesnių treniruočių sveikatai nereikia. Medžiagų apykaitos teorijos požiūriu ši programa yra optimalus ilgo ir sėkmingo gyvenimo pagrindas.
Komentaras. Beje, pasak kabalos, žmogus neturi užsiimti ypatingais kūno rengybos pratimais – normaliai kūno būklei palaikyti pakanka paprasto aktyvumo. O toliau yra pasakyta: „Sėdintysis didina žinias.“