Pateikti lapkričio, 2015 mėn. įrašai.


Ką suteikia kabalos mokslas?

Kabala

Klausimas. Kaip galiu būti tikras, kad būtent kabala atskleidžia Aukštesniąją jėgą, juk apie tai kalba ir bet kuri religija?
Atsakymas. To aš negaliu pasakyti. Kabala neužsiima kryptingu žmonių verbavimu.
Žmogus turi susipažinti su kabalos žiniomis, klausytis, apie ką kalbama, panaršyti mūsų tinklalapyje pirminius šaltinius ir tada supras, ar tai jam tinka, ar ne. Jei tai ne jums, tai ieškokite kitose vietose, o jei – taip, tai labai džiaugsimės.
Žinoma, esame suinteresuoti, kad žmonės mus išgirstų, nes įsitikinau pats, kad kabala suteikia žmogui amžinybės, tobulumo, savo likimo valdymo pojūtį. Jam nebaisu fiziškai numirti, nes dar šiame gyvenime jis pakyla į kitą egzistavimo pakopą.
Manau, kad tai, ką suteikia kabalos mokslas, nesuteikia daugiau niekas. Aš nė nekalbu apie religijas, juk jos atsirado dėl kabalos mokslo paslėpties. Kabala yra visų religijų, dvasinių metodikų ir net filosofijų pagrindas.
Kabala – visų mokslų pagrindas. Apie tai yra pasakyta senovės šaltiniuose, iš kurių gimė visi kiti mokslai.

Iš 2015 m. rugsėjo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pagerinti savo gyvenimą?

Teisingas vokas gamtos žiniai

Kam skirtas kabalos mokslas?

Komentarų nėra

Kaip įveikti depresiją?

Sveikata

Klausimas. Susidomėję pažiūrėjome vaizdo įrašą, kur Jūs pasakojate apie depresiją. Jūs teigiate, kad depresijai įveikti reikia atrasti didelį tikslą, panorėti išvysti šviesą, pakilti virš materialių dalykų ir pan.
Mano žmona trejus metus serga labai sunkia depresija. Nusivylimas, savigaila, ašaros, liūdesys, išgyvenimas, skausmas – tik tokios jos emocijos. Ji sako, kad ,,dvasiškai puolė“, prarado ryšį su Dievu ir meilę, negali šio ryšio su Dievu atkurti.
Anksčiau ji užsiiminėjo dvasinėmis praktikomis, buvo daug pasiekusi, priartėjusi prie Dievo. Po ,,kritimo“ ji 25 dienas badavo ir visiškai prarado energiją. Dabar jos tikslas – sugrįžti pas Dievą, tačiau energijos neatsiranda. Ji sako, kad miršta. Ką mums daryti? Padėkite, prašau!
Atsakymas. Atrinkite ir parodykite jai pačius įspūdingiausius vaizdo įrašus. Jeigu įmanoma, atvežkite ją į kabalos kongresą!

Komentarų nėra

Kodėl tingūs žmonės gyvena ilgiau

Kūnas ir siela, Sveikata

Nuomonė. Manoma, kad ankstyvas kėlimasis, intensyvus darbo grafikas ir aktyvus sportavimas veda į sėkmę, sveiką gyvenimo būdą ir ilgaamžiškumą. Tačiau tai klaidingas mąstymas.
Rytinis bėgimas „Bėgte nuo infarkto!“ prives prie infarkto, o savęs kankinimas sporto klube organizmui atneš žalos. O štai tingėti ir ilgai miegoti kaip tik yra naudinga.
Nustatyta, kad geriausias poveikis sveikatai yra sudeginti 500 kcal per savaitę aktyviai judant. Kasdienių pratimų, tokių kaip darbas sode, pasivaikščiojimas su šunimi, langų valymas arba lipimas laiptais, pakanka sveikatai palaikyti ir žvalumui išsaugoti.
Pagal gyvybinės energijos teoriją, dideli fiziniai krūviai tik išeikvoja brangias energijos atsargas.
Sportas negali užtikrinti sveikatos ir ilgų gyvenimo metų.
Nuodas tai ar vaistas, lemia dozė, – dar Paracelsas tai teigė. Tai taikytina ir sporto treniruotėms. Intensyvūs fiziniai krūviai didina vėžio ir kitų ligų atsiradimo riziką. Dėl sveikatos išsaugojimo neverta užsiiminėti tokiomis sporto šakomis, kurioms reikalinga ištvermė.
Kad palaikytum darbingumą ir sustiprintum organizmo gynybines jėgas, reikalingas dozuotas fizinis aktyvumas. Tam tikra judėjimo dozė apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir yra naudinga sveikatai.
Pakanka tokių veiksmų, kuriuos mes atliekame kasdien: vedžiojame šunį, einame apsipirkti, lipame laiptais ar pjauname veją. Pabandykite reguliariai judėti. Programą sudaro pusę valandos trunkantis energingas ėjimas tris keturis kartus per savaitę ir raumenų tempimo pratimai 10–15 minučių tris kartus per savaitę.
Didelių laiko sąnaudų ir intensyvesnių treniruočių sveikatai nereikia. Medžiagų apykaitos teorijos požiūriu ši programa yra optimalus ilgo ir sėkmingo gyvenimo pagrindas.
Komentaras. Beje, pasak kabalos, žmogus neturi užsiimti ypatingais kūno rengybos pratimais – normaliai kūno būklei palaikyti pakanka paprasto aktyvumo. O toliau yra pasakyta: „Sėdintysis didina žinias.“

Komentarų nėra

Būsimasis pasaulis – šiame gyvenime

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

Klausimas. Kodėl turiu taisyti save tokį, kokį sukūrė Kūrėjas, tarsi protestuočiau?
Atsakymas. Mes privalome protestuoti tam, kad susijungtume tarpusavyje, nepaisydami savo egoizmo. Tai panašu į dėliones, kokias tėvai perka vaikams ir prašo surinkti palaidas 50–100 dalių į vieną paveikslą.
Šios pastangos ugdo vaiką, juk jis turi įsivaizduoti, kaip reikia sujungti išsklaidytas dalis. Taip ir mes, jei susijungsime į teisingą vientisą dėlionę, pamatysime paveikslą, kuris vadinasi „aukštesnysis, būsimasis pasaulis“.
Klausimas. Būsimasis pasaulis – tai tas, į kurį patenkama po mirties?
Atsakymas. Būsimąjį pasaulį mes matome šiame gyvenime. Būsimasis pasaulis – tai mūsų tolesnė, nauja būsena, patiriama mums pasiekus nuostabią visų vienybę, tapus tarsi vienu žmogumi su viena širdimi, mylint artimą kaip patį save. Dėl šio susijungimo mes pradedame atskleisti tarpusavyje visai naują lygmenį.
Mes viduje keičiamės taip, kad pradedame jausti visus tarpusavio saitus. O dėl to, kad žmonija susivienija, visa likusi gamta – negyvoji, augalinė ir gyvūninė – taip pat prisijungia prie žmogaus. Tuomet žmogus pradeda suprasti ir jausti visą pasaulį, įtraukdamas jį į save.
Taip pradeda jausti kiekvienas: aš, tu, jis – visi. Juk mes visi susijungėme į vieną jėgą, į vieną norą, į vieną mintį ir dėl to patenkame į visiškai gerą pasaulį. Mes pakylame virš gyvenimo ir mirties, virš visų problemų ir nelaimių čia ir dabar, šiame pasaulyje, kaip parašyta: „Savo pasaulį pamatysi šiame gyvenime.“
Visa tai mes galime padaryti, išnaudokime šią galimybę teisingai: pagalvokime apie tai, kad tik mūsų susivienijimas – mūsų ir viso pasaulio išsigelbėjimas.

Iš 2015 m. rugsėjo 20 d. radijo stoties „103FM“ laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Rinkis – priimti vaistą ar mirti

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą?

Gyvenimas akvariume

Komentarų nėra

Nešališkas požiūris į pasaulį

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

Yra veiksmai, kuriuos žmogus turi atlikti, keisdamas savo egoistinę prigimtį. Juk ji verčia mus mylėti tik save ir norėti naudos artimo sąskaita, nepaisant jo kančių ir netgi džiaugiantis jomis. Lygiai taip pat mes elgiamės su Kūrėju. Jeigu ne baimė prieš Aukštesniąją jėgą, iš viso apie ją negalvotume. Tačiau egzistuoja paslėptis, dėl kurios žmogui nežinoma, kas atsitiks su jo gyvenimu, su jo vaikais, artimaisiais. Negaliu būti tikras, kad dar būsiu gyvas kitą akimirką, nežinia, ką ruošia man kita diena. Todėl apsvarstau ir nusprendžiu, kad verta elgtis gerai.
Manoma, kad Kūrėjas turi tam tikrų įsipareigojimų žmogaus atžvilgiu, kai žmogus vykdo savo prievoles Kūrėjo atžvilgiu. Vadinasi, jeigu žmogus elgiasi gerai, tai Kūrėjas jam yra palankus. Tačiau, yra dar viena sąlyga, kuri įpareigoja mus gerai elgtis ne tik Kūrėjo, bet ir viso pasaulio atžvilgiu: negyvosios gamtos, augalų, gyvūnų ir žmonių. Mano santykis su visu mane supančiu pasauliu turi būti tarytum su savimi, todėl pasakyta: „Pamilk artimą kaip pats save.“ „Artimas“ – tai viskas, kas yra aplinkui.
Įsivaizduokite, kas būtų, jei su viskuo, kas ne manyje, elgčiausi taip pat jautriai, su tokiu pačiu rūpesčiu, meile, kaip su savimi! Tada nebejausčiau skirtumo tarp savęs ir to, kas yra mano išorėje. Visas negyvasis pasaulis augalai, gyvūnai, žmonės – tarytum aš pats.
Jausčiau, kad aš ir mane supantis pasaulis, visa Visata – tai vienas pyragas, kuriame esu aš. Nėra jokio skirtumo tarp to, kas yra mano viduje ir išorėje. Jeigu pasiekiame tokią būseną, tai tuo panaikiname visus apribojimus ir įgyjame papildomą jutimo organą, leidžiantį jausti tai, kas yra mūsų išorėje. Visą laiką jaučiau išorinį pasaulį per save, vertindamas, kiek man tai naudinga. Dabar atmetu savo egoizmą, išankstinį požiūrį, ir tiesiog jaučiu išorinį pasaulį.
Staiga pamatau, kad išorinis pasaulis ir aš susilieja į vieną visumą, vadinamą aukštesniuoju pasauliu arba Rojaus sodu. Pasaulis pilnas šviesos, energijos, gyvybės, malonumų. Yra tik Aukštesnioji Šviesa, esanti visiškoje ramybėje. Nėra ribų, apribojimų, nėra laiko.
Aš ištrūkstu iš šio egoistinio pasaulio ribų, mūsų egoistinio suvokimo ir atskleidžiu naują, tikrąją realybę, neribojamą mano egoizmo sienų.
Jeigu pasiekiu tokį suvokimą, kai visą pasaulį jaučiu kaip vieną visumą, kurioje susijungia aukštesnysis ir žemesnysis pasauliai, ir jaučiu visą juos pripildančią šviesą, vienintelę Kūrėjo jėgą, tai atskleidžiu tiesą, dėl kurios ir gyvenu šiame pasaulyje.

Iš 2015 m. rugsėjo 17 d. TV programos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 627

Komentarų nėra

Vėl religiniai karai?

Kabala ir religija

Nuomonė: Judėjų ir krikščionių sociokultūrinėse tradicijose užfiksuotas Abelio, kurį užmušė Kainas, vaizdinys. Nuo to laiko, kai Kainas užmušė Abelį, ir iki šių dienų smurtas – neatskiriama žmonijos istorijos dalis. Kyla klausimas: religija yra smurto šaltinis ar kelias į taiką? Smurtas užprogramuotas pačiose monoteistinėse religijose? Anksčiau buvo manoma, kad religiniai karai liko praeityje, bet jie staiga grįžo su ypatingu žiaurumu, juodos spalvos ženklais, jie naikina viską, pradedant žmonių gyvenimu ir baigiant kultūros paminklais. Kai nėra kuo karus pateisinti, prisidengiama Dievu, naudojant kovos toną: žudoma su Dievo vardu, paverčiant jį patį žudiku.
Filosofas Martinas Buberis sakė: Žodis „Dievas“ labiausiai nuvalkiotas iš visų žmonių kalbos žodžių. Nė vienas kitas nėra taip gėdingai pažemintas, manipuliuojant juo savais tikslais. Žmonių kartos, skirtingų religinių požiūrių suskaldytos, sutrypė šitą žodį. Jie žudė ir buvo pasiruošę už jį numirti. Šis žodis turi savo pirštų antspaudus ir kraują. Žmonės piešia vienuolį ir apačioje užrašo žodį „Dievas“. Žudo vienas kitą ir sako: „Mes darome tai Dievo vardu.“ Matyt, pats Dievas nusprendė pasitraukti iš visų religijų…
Komentaras: Iš tiesų, religija tik skiria, atstumia žmones, nustato juos vieną prieš kitą, kadangi visos pasaulio religijos grindžiamos žmogaus prigimtimi – egoizmu. Tik kabalos mokslas žmogų moko, kaip pakilti aukščiau savo egoizmo ir susivienyti, atskleidžiant aukštesnįjį pasaulį – būsimą žmonijos egzistavimo pakopą. Tuo kabala skiriasi nuo judaizmo ir visų kitų religijų. Mes privalome greičiau atskleisti pasauliui galimybę pakilti į kitą vystymosi pakopą ne kančios, bet susivienijimo keliu.

Komentarų nėra

Auklėjimas: geras pavyzdys visiems

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Kuo ypatinga jūsų siūloma auklėjimo metodika? Įprastose mokyklose taip pat kalbama apie artimo meilę, apie tai, kad reikia gerai elgtis su draugais. Tačiau matome, kad tai neveikia…
Atsakymas. Postringavimai apie dorą elgesį neturi nieko bendra su auklėjimu. Auklėjimo pagrindas – pavyzdys. Vaikui daro poveikį tik pavyzdžiai. Jeigu norime tinkamai išauklėti suaugusįjį, tai ir jam lygiai kaip vaikui turime rodyti pavyzdį.
Dėl to mes neturime kito pasirinkimo, tik sukurti tokias sistemas, kurios teiktų dorų tarpusavio santykių pavyzdžius. Tačiau kur imsime tokių pavyzdžių, jei aplink tvyro tik visuotinė neapykanta? Kas parodys mums pavyzdį?
Tad pagal kabalistų rekomendacijas būtina rengti ypatingus seminarus mažose grupėse, vadinamuosiuose „dešimtukuose“, visų sluoksnių žmonėms. Mes rengiame tokius aptarimus ratuose visoje šalyje – Elate, Tel Avivo krantinėje, Tiberijoje ir kituose miestuose. Daugeliui žmonių šie ratai jau pažįstami.
Jei žmogus dalyvauja tokiame rate, šis ratas savaime tampa jam pavyzdžiu. Žmogus pradeda jausti, kad ten vyksta kažkas ypatingo.
Svetimi žmonės, atsitiktinai atsidūrę drauge ir ėmę tarpusavyje bendrauti tam tikromis temomis pagal tam tikras rato taisykles, pajunta vienybę, šilumą, tarpusavio supratimą. Spindi jų akys, vieni į kitus jie žvelgia visiškai kitaip nei anksčiau, seminaro pradžioje. Per 15–20 minučių žmonės tampa kitokie.
Be abejo, vėliau, išsiskirsčius po namus, visa tai dingsta. Žmogus turi grįžti prie to kiekvieną dieną. Tuomet po savaitės ar mėnesio jis pasikeis.
Apie visa tai aš kalbu remdamasis savo gausia patirtimi. Turiu daugybę mokinių Izraelyje ir visame pasaulyje, kurie tokiu būdu keičiasi, tampa naujais žmonėmis, žinančiais, nuo ko priklauso pasaulio sėkmė ir kaip mes galime įveikti globalią krizę, sukeltą šalių, tautų ir pavienių žmonių tarpusavio neapykantos.
Mes galime iš jos ištrūkti užuot artėję prie didelio griovimo. Juk Toroje parašyta, kad pasieksime tokią būseną, kai „žmogaus priešai bus jo namuose“, kitaip tariant, savo namuose žmogus pamatys, kad visi jį atstumia, yra nutolę nuo jo, nenori jo suprasti. Ir taip – visi.
Ar įmanoma šitaip egzistuoti?! Juk žinome, kad gyvas organizmas veikia harmoningai derant visoms jo dalims, o negyvas kūnas yra.
Taigi pasirinkime teisingą kelią!

Iš 2015 m. rugpjūčio 2 d. radijo stoties „103FM“ laidos

Komentarų nėra

Įsiklausyti, ką sako kabalistai

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela

Klausimas. Ar žmogus turi sielą?
Atsakymas. Sielą reikia užsidirbti, sukurti savyje. „Siela“ vadinamas mūsų tarpusavio ryšys, t. y. širdžių papildymas.
Jeigu mes bent iš dalies susijungsime, pajusime savo tolesnę aukštesnę būseną. Todėl „pamilk artimą kaip save“ yra pagrindinė taisyklė.
Klausimas. Išeina, kad dvasinės vertybės ir dvasinės savybės – tušti žodžiai?
Atsakymas. Šios sąvokos būdingos tik mūsų pasaulio lygmeniui, kad maloniai vieni su kitais bendrautume, ne daugiau.
Kad žmogus galėtų vadintis dvasine būtybe, tai yra būtybe, apdovanota aukštesniu protu, o ne tiktai gebėjimu pratęsti giminę ir naikinti artimą, būtinos vidinės pastangos studijuojant kabalą.
Jokiuose kituose žmonijos civilizacijos lobynuose nėra panašios metodikos, nes visa kita yra žmogaus minties vaisius. O kabala remiasi aukštesnės valdymo sistemos atskleidimu.
Klausimas. Vadinasi, jūs siūlote išmesti iš dabarties laivo visus žymiausius žmonijos mąstytojus, kurie ką nors išrado vadovaudamiesi protu?
Atsakymas. Ne. Kabala labai gerbia mokslą, bet tikrąjį mokslą.
Jeigu jūs kalbate apie filosofiją, tai aš, kaip filosofijos daktaras, laikau, kad tai – ne mokslas, nes filosofija netyrinėja gamtos ir todėl negali pretenduoti į tiesą. Tai žmogaus vaizduotė, spėlionės. Iš esmės, šiandien visi taip į ją ir žiūri.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad, jei klausytume kabalistų, galėtume išvengti įvairių nelaimių?
Atsakymas. Jei žmonės klausytų kabalistų, tai viskas seniai būtų kitaip.
Bet vos mums pradėjus raginti laikytis taisyklės „pamilk artimą kaip save“, visi iškart nusigręžia: esą, jūs gražiai kalbate apie visiškai neįtikėtinus dalykus, juk visko, ko imtis kviečiate, neįmanoma realizuoti.
Žmonės nesupranta, kad tai bendras gamtos dėsnis – harmonija, prie kurios gamta vis tiek atves mus, bet kančių keliu. O mums būtina suvokti, kad galime eiti į priekį gerais veiksmais ir išvengti krizių.

Iš 2015 m. liepos 21 d. interviu, transliuoto Niujorke per RTN televizijos kanalą

Daugiau šia tema skaitykite:

Dar kartą apie sielą

Šeštasis pojūtis – siela

Kabala ir kiti mokslai

Komentarų nėra

Kaip įvertinti pažangą kabalos moksle?

Kabalos mokymasis

Klausimas. Bet kuriame moksle yra pažangos procesas. Kaip įvertinti savo pažangą studijuojant kabalos mokslą?
Atsakymas. Kabalos moksle pažanga pasireiškia tuo, kad žmogus artimiau pažįsta dalyką, atpažįsta tai, ką studijuoja, jį supančiame pasaulyje.
Per mūsų pasaulio sistemą jis ima matyti šį pasaulį ir jį patį valdančias jėgas. Ši valdymo sistema vadinama bendra siela.
Žmogus pradeda suprasti, kaip jis gali veikti šią sistemą, kaip ji atsakydama reaguoja ir jį veikia. Jis studijuoja visą šį ciklą – jėgų aktyvavimą ir gaunamą grįžtamąją reakciją. Iš esmės, tai – visas mūsų gyvenimas.
Visą tai pasitelkę, galime priartėti prie tikslo geru, o ne kančių keliu. Juk tai, ką dabar jaučiame savo gyvenime, – tai jėgų poveikis, šios jėgos skatina mus greičiau pažinti valdančią sistemą, kad mes galų gale įeitume į ją ir imtume valdyti savo gyvenimą, kad kasdien nebūtų tokių kančių ir nelaimių.
Visa tai priklauso tik nuo mūsų! Mes turime pasirinkimo laisvę – būtent todėl, kad turime kabalos mokslą.
Pažinęs valdančią sistemą žmogus mato savo būsenas visuose buvusiuose ir būsimuosiuose gyvenimo cikluose, mato visą savo kelią iki visų ištaisymų pabaigos. Jis įžengia į prasme užpildytą gyvenimą.
Klausimas. Kokią įtaką tai daro jo kasdienybę?
Atsakymas. Vos tik kiekvieną savo būties akimirką supranti, kaip užpildai ją vidiniu turiniu, tau tampa netgi nesvarbu, kuo užsiimi šiame žemiškame gyvenime. Tučtuojau pajunti, kad turi ką veikti savo gyvenime, jog kiekvieną savo gyvenimo minutę įgyji kažką neįkainojamo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Ar visi pajėgūs mokytis kabalos?

Komentarų nėra

Ar visi pajėgūs mokytis kabalos?

Kabalos mokymasis

Klausimas. Norėčiau užsirašyti į Pasaulinės kabalos akademijos kursus. Bet mane neramina tai, kad kadaise pasiklausęs Jūsų pamokos per televiziją, nieko nesupratau. Šis mokslas man pasirodė per daug sudėtingas. Ar sugebėsiu mokytis?
Atsakymas. Visada kartoju, kad kabala – tai mokslas, kurį būtina studijuoti. Neįmanoma dviem žodžiais išaiškinti tokio gilaus, turtingo ir senovinio mokslo, kurio pusė sąvokų – Aukštesniajame pasaulyje, iš ten mums nusileidžia visos valdančios ir veikiančios jėgos.
Tai, kas susiję su šiuo pasauliu irgi nesuprantama, kol nežinai, kas vyksta Aukštesniajame pasaulyje, todėl negali paaiškinti, iš kur staiga atsiranda koks nors reiškinys. Juk nematai aukštesniųjų šaknų ir nesupranti, kaip reiškinius mūsų pasaulyje projektuoja sklindančios iš viršaus jėgos.
Būtina tyrinėti visą šią sistemą, visą cirkuliaciją. Neįmanoma jos paaiškinti trumpame radijo pokalbyje ar televizijos laidoje.
Mokydamiesi kabalos, kuri aiškina bendrąją ir vidinę žmogaus esmę, pažįstame patys save, aplinkinį pasaulį ir mūsų tarpusavio sąveiką. Pradedame suprasti, kokį poveikį darome pasauliui, o pasaulis mums.
Giliau suvokiame gyvenimą, jo tėkmę, vidinius norus ir motyvus. Tai padeda žmogui subalansuoti savo gyvenimą, teisingai žvelgti į tai, kas vyksta, suvokti savo poelgių, reakcijų į įvairius įvykius priežastį.
Kabalos mokslas aprėpia viską. Nėra tokios srities, kurios jis nepaaiškintų. Kabala gali atsakyti į bet kokį klausimą: kodėl mus jaudina būtent tokie muzikos garsai? Kodėl mūsų kalba tokia? Kodėl mūsų kūnas būtent toks, kodėl yra rankos ir kojos? Kodėl susikuriame tokią supančią aplinką ir manome, kad ji mums patogi?
Visa tai galime sužinoti, studijuodami kabalos mokslą, nes jis prasideda nuo pat kūrimo pradžios – noro sukūrimo. Vėliau šis noras ėmė vystytis ir prasiskverbė į mūsų pasaulį, tai vadinama Didžiuoju sprogimu, dėl jo atsirado ir ėmė plėstis mūsų Visata.
Kabala prasideda nuo nulio, nuo kūrimo pradžios ir veda žmogų visu vystymosi keliu, neaplenkiant mūsų Visatos su joje esančiu Žemės rutuliu ir visa jo istorija iki pat mūsų dienų. Ir tuo ji nesibaigia, o veda mus toliau iki galutinio kūrimo tikslo.
Išvydęs visą šį procesą, žmogus gauna galimybę valdyti jį, visą savo gyvenimą. Jis mato visą perspektyvą, visą kelią nuo pradžios iki pabaigos, todėl tampa Žmogumi, o nelieka mažu vaiku, koks yra dabar: nesuprantantis, kas su juo vyksta, o tik besistengiantis išsisukti nuo likimo smūgių.
Visus kviečiu į Pasaulinės kabalos akademijos užsiėmimus, vykstančius kas savaitę, bei linkiu didžiausios sėkmės!

Iš 2015 m. lapkričio 1 d. radijo stoties 103 FM programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pats esi atsakingas už savo gimimą

Kaip pagerinti savo gyvenimą

Ieškant gyvenimo prasmės

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »