Pateikti sausis, 2016 mėn. įrašai.


Skandalas Australijoje dėl Kristaus

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

Komentaras. Didžiulis skandalas kilo Australijoje. Dabar ten publikuojama daugybė straipsnių apie tai, kad Jėzus Kristus buvo palestinietis. Tam paprieštaravo Australijos bažnyčia ir žydų organizacijos.
Viename iš straipsnių rašoma: „Dar sykį bandoma paneigti Jėzaus žydišką tautybę ir bendras krikščionybės ir judaizmo ištakas, kad pažadėtąją žemę būtų galima visiškai atsieti nuo žydų ir jų religijos“.
Atsakymas. Tai – ideologija, kurią kuria daug istoriją išmanančių žmonių. Savaime suprantama, palestiniečiai iš karto jos tveriasi, nes juk reikia turėti kažką savo. Mekos jiems nepakanka. Kitas reikalas Jeruzalė, Betliejus, Nazaretas ir kiti miestai.
Iš esmės tai ne mūsų problema, tai konfliktas tarp krikščionybės ir islamo. Žydai čia niekuo dėti. Istorija neturėtų mūsų dominti. Aš manau, kad mums nėra prasmės į tai kištis. Tegu kalba ką nori.
Šventumas slypi ne senovės griuvėsiuose, o žmogaus širdyje, trokštančioje visus žmones sutelkti į vieną vieningą visumą ir šioje širdžių vienybėje atskleisti Kūrėją, aukštesnįjį pasaulį, per tai pajausti kitą būseną, pakilti į kitą gamtos vystymosi lygį. Tai mes turime ir galime padaryti – tai ir yra šventumas.
Juk mūsų pasaulio negyvoji gamta, augalija, gyvūnija ar žmogus neturi nieko švento. Šventumas atsiskleidžia tik tuomet, kai žmonės nepaisydami savo egoizmo susijungia tarpusavyje.
Ir būtent šioje sąjungoje virš egoizmo vardan meilės ir ryšių su visais, siekiant prilygti aukštesniajai sistemai ir atverti Kūrėją, atsiskleidžia ta aukštesnioji savybė, kurios nėra mūsų pasaulyje. Mūsų materialus pasaulis niekaip nekontaktuoja su aukštesniuoju pasauliu.
Turėtume užsiimti aukštesniąja materija. Aš tikiuosi, kad pasaulis greitai tai supras ir iš tiesų sieks to. Į tai mus veda besivystantis egoizmas, kuris tuo pat metu skatina mus pakilti virš jo, t.y. pakilti virš pačių savęs.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo mūsų priklauso, kokie bus 2016-ieji metai

Izraelis – pasaulio širdis

Komentarų nėra

Pasaulio griūtis

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Pasaulinė tvarka tampa vis gležnesnė ir 2016 m. sisteminė krizė tik augs.
Vakarų globalizacijos projektas yra svarbiausia visuotinio šaltkrėčio priežastis, tačiau jo griūtis jau neišvengiama ir dabar visi svarbiausi pasauliniai jėgų centrai rūpinasi, kaip pastatyti ir sutvirtinti laikinas saugumo konstrukcijas, kurios suminkštins smūgį, staiga sugriuvus „pasauliui pagal amerikiečius“.
Pasaulinė krizė sisteminė: globali ekonomika ir tarptautinių santykių sistema priėjo logišką aklavietę. Iš inercijos ir toliau juda ankstesne kryptimi, tačiau visi supranta, kad šitas kelias į niekur.
Netgi Vakarai netiki, kad sugebės sutelkti žmoniją. JAV ir NATO karinės, ekonominės, ideologinės galios nepakanka norint palaikyti dabartinę finansinę – ekonominę, politinę tarptautinių santykių sistemą.
Vietiniai karai jau vyksta, į juos įsitraukę kitos valstybės, bet jie neužprogramuoti peraugti į globalinį Trečiąjį pasaulinį karą. Kariniai konfliktai – tai galimybė reformuoti pasaulinę tvarką.
2016 m. pradės reikštis prieštaravimai, kurie susikaupė Vakaruose, auga susipriešinimas tarp dviejų Vakarų dalių, anglosaksiškos JAV ir D. Britanijos bei Europos Sąjungos šalių. JAV 2016 m. taps vidaus politikos metais – į valdžią užtikrinai eina nesisteminis kandidatas Donaldas Trumpas – jis rodo amerikiečių nenorą būti hegemonija.
Komentaras. 2016 m. taps žmonijos praregėjimo metais, bus įsisąmoninta, kad nesuprantame pasaulio ir jo vystymosi plano, atsiskleis būsena „pasaulis patamsyje“.  Kadangi egoizmas vystėsi kiekviename žmoguje, atitolome vieni nuo kitų, ir tuo žmonija tapo priešinga globaliai gamtos sistemai.
Šis prieštaravimai sužadina taisančias jėgas – karus ir stichines nelaimes. Jie skirti, kad stumteltų žmoniją spręsti problemą – buvimas priešingais gamtos globaliai sistemai, kitaip tariant, kaip padaryti, kad visuomenė būtų globaliai tarpusavyje susaistyta gerais ryšiais.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016-ieji: nauja tendencija

Kol sena nenumirs – nauja neužgims

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Cukerbergo kalėjimas

Krizė, globalizacija, Naujasis internetas

Komentaras. Feisbuko kūrėjas Markas Cukerbergas paprastai prieš prasidedant naujiems metams kelia sau tam tikrus tikslus. 2015-iems metams jis iškėlė sau užduotį skaityti po dvi knygas per mėnesį, o iki tol – išmokti kinų kalbą ir t. t.
2016 metais jis ketina sukurti dirbtinį intelektą, kuris atliktų jo asmeninio asistento vaidmenį: įjungtų ir išjungtų šviesą, įleistų ir išleistų žmones, nustatytų jų tapatybę, stebėtų, ar neverkia jo naujagimė dukrelė ir pan.
Atsakymas. Ko, jo manymu, reikia žmogui? Kad žmogus susietų save su mašina, kuri tarsi mama rengtų, aptarnautų, tvarkytų, vedžiotų jį už rankutės, lydėtų į darbą, dirbtų už jį. Ką tada daryti jam?
Mašina užduotų jam klausimus, o jis kaip robotas atsakinėtų jai: „Taip. Ne. Taip. Ne“. Kitaip tariant, jis taptų šios mašinos priedu. Visa tai įmanoma, o kas toliau?
Kita vertus, manau, kad tai netgi gerai. Juk turime pereiti visas šias kvailystes, kad suprastume, jog mūsų gyvenimas neturi prasmės. Mums būtinai reikia rasti jo prasmę. Negali būti, kad gamta sukūrė tokį visagalį žmogų, galintį daryti didžius darbus tam, kad jis taptų mašinos priedu, kaip mažas vaikas šalia savo mamos.  Mašina neklysta, ji jam viską diktuoja, o jis – vykdo.
Komentaras. Markas Cukerbergas – žmogus, kuris išrado didžiulį pasaulinį tinklą…
Atsakymas. Tai, ką jis padarė pasauliui, galėjo padaryti tik žmogus, nekenčiantis visų Žemėje. Jis atvedė žmoniją prie tokios būsenos, kai žmonės visą savo laiką praleidžia milžiniškame „turguje“, užsiimdami vien tuščiais plepalais. Kad bent jau jie ko nors mokytųsi iš to.
Visas šis jo sukurtas tinklas reikalingas tik tam, kad trauktų iš žmonių pinigus, kuriuos paskui skirtų štai tokio roboto vystymui, kuris po to taip pat būtų kaip priedėlis kiekvienam žmogui.
Komentaras. Bet vis dėlto, kiekvienas tinkle turi daug draugų ir palaiko tam tikrus ryšius su jais…
Atsakymas. Aš šito nematau. Matau labai susvetimėjusius žmones, kurie jaučiasi vieniši, uždaryti savo kompiuterių rėmuose, kurie nenori su niekuo nuoširdžiai bendrauti. Cukerbergo dėka visi sėdi savo dėžutėse. Taip tęsis tol, kol žmonės nesulaužys šio roboto, vardu feisbukas.
Feisbukas – tai tiesiog kalėjimas žmogui, nes jis nėra skirtas ugdyti žmogų, kelti jį aukščiau. Jis tik suteikia žmogui galimybę užsiplepėti, užsimiršti.
Kadangi gyvename milžiniškame kompiuteryje – Gamtos kompiuteryje, – tai jis vis tiek paskatins mus įsisąmoninti blogį, kylantį iš feisbuko ir pan.
Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau žmonės sukils, sulaužys kompiuterius ir panorės tarpusavyje suartėti, sukurti tinkamą ryšį, teisingą ketinimą, per kurį galės pasiekti aukštesnį savo egzistencijos lygmenį, o ne tik keltis, gulti, rengtis, susišukuoti ir panašiai, ką nori atlikti Cukerbergas.
Klausimas. Būdamas Cukerbergo vietoje kokius uždavinius keltumėte sau?
Atsakymas. Ugdyti kiekvieną žmogų, kad jis galėtų palaikyti tinkamus ryšius su kitais žmonėmis pagal formulę, kurią gauname iš gamtos, ir kurią mums pateikia kabalos mokslas.
Mes turime visiškai susilieti vieni su kitais pagal principą „pamilk artimą kaip save“. Štai kur link mus veda gamta, bet tik smūgių keliu. O reikėtų sukurti tokį tinklą, kuris prie šito atvestų žmones greitai, lengvai, maloniai, su supratimu ir meile.
Aš labai tikiuosi, kad kas nors sukurs tokį tinklą, bet, matyt, tai bus jau ne Cukerbergas. Nors jam patarčiau užsiimti būtent tuo, o ne dirbtinio intelekto sukūrimu, kuris žmones pavers robotais.

Iš 2016 m. sausio 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Nuo mūsų priklauso, kokie bus 2016 metai

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

Jėga, valdanti gamtos sistemą, vadinama Aukštesniąja jėga. Mes esame didelėje sistemoje, kurios pagrindinė dalis nuo mūsų paslėpta. Mokslas atskleidžia tik mažytę visatos, kosmoso, atome esančio mikropasaulio dalį.
A. Einšteinas yra pasakęs, kad jaučiasi vaiku, kuris žaidžia prie vandenyno kranto su akmenukais. Ir šis begalinės išminties vandenynas mums visiškai nežinomas.
Turime suprasti, kad egzistuoja didžiulė, visą pasaulėdarą valdanti sistema. O mes mažyčiai, nelaimingi žmogeliukai, gyvenantys Žemės paviršiuje, nulemiame šią tikrovę savo tarpusavio elgesiu: kreipiame ją į gerąją ar į blogąją pusę.
Tad imkime elgtis gerai ir įsitikinsime, kaip tai paveiks visą sistemą, kuri atsakys mums geruoju. Izraelis gali nuraminti visą pasaulį, visus savo kaimynus. Sakoma, kad pasaulio tautos ant savo pečių atneš Izraelio sūnus į Jeruzalę. Visos tautos gerai elgsis su Izraelio tauta.
Kam gi mums toliau kentėti ir klausyti prakeiksmus iš viso pasaulio? Mes juk nenorime laukti, kad blogis dar labiau atsiskleistų. O tai neišvengiamai nutiks, jei nepakeisime tikrovės.
Klausimas. Ko tikitės iš 2016 metų?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kaip elgsis Izraelio tauta. Jeigu žydai pakeis savo elgesį ir taps geresni vieni kitiems, tai visas pasaulis pasikeis į gerąją pusę, neaplenkiant  klimato ir visų gamtos sistemų.
O jei neartėsime vienas prie kito, tai mūsų laukia labai rimti smūgiai: karai visame pasaulyje ir Izraelyje, klimato kataklizmai, ligos, epidemijos. Labai tikiuosi, kad valdysime pasaulį geruoju būdu.
Klausimas. Kaip galiu gerai elgtis su tuo, kieno nuomonė priešinga manajai ir tai kelią grėsmę mano vaikų ateičiai?
Atsakymas. Tai ne kitas žmogus save valdo, o tu valdai jį savo požiūriu į jį. Pradėk su kitais elgtis gerai, kaip sakoma: „Visas Izraelis – draugai” ir pamatysi, kaip „visus nusikaltimus padengia meilė“.
Reikia pakilti aukščiau mūsų tarpusavio neapykantos, juk turime vadovautis ne savo egoistiniais proveržiais, o didingu tikslu, mūsų atsakinga misija. Mes privalome imtis atsakomybės už visą pasaulį ir pakreipti  jį gėrio link. Būtent tokia dvasia mums reikia ugdyti save.

Iš 2015 m. gruodžio 24 d. 665-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Izraelis – pasaulio širdis

Senosios išminties atgimimas

Komentarų nėra

Pasauliui būtinas heroinas

Krizė, globalizacija

Komentaras. Meksikoje buvo suimtas narkobaronas Choakinas Gusmanas, pravarde „neūžauga“, patenkantis į pavojingiausių nusikaltėlių sąrašą. Daugeliu atžvilgiu areštuoti jį padėjo jo interviu, duotas garsiam režisieriui ir aktoriui Šonui Penui.
Vaikinas sudegė, kaip sakoma, už idėją. Jis norėjo, kad apie jį būtų sukurtas biografinis filmas ir išdidžiai pasakojo, kad jis turi laivyną, povandeninius laivus, lėktuvus, sunkvežimius, valtis. Jis, žinoma, prisipažino, kad tai ne pats švariausias verslas, bet ten, kur jis gimė, kito verslo nėra. Be to, jis tiekia daugiausiai heroino, kokaino ir marihuanos nei kas nors kitas pasaulyje.
Atsakymas. Šiuolaikiniam pasauliui būtinas heroinas ir tokie „neūžaugos“, kurie jo parūpina. Narkobaronas iš dalies pasijuto idėjos žmogumi, iš dalies gelbėtoju, iš dalies gydytoju, nuraminančiu žmones. Čia svarbūs ne pinigai ir ne valdžia, o būtent idėja, kad tai reikalinga pasauliui.
Pasauliui iš tiesų reikalingi narkotikai. Žvelgiant iš mūsų dabartinės situacijos, vartojantis narkotikus žmogus ginasi nuo šio beprotiško beprotiško pasaulio!
Todėl negalima teisti žmonių už narkotikų vartojimą ir platinimą. Juk kad ir ką sakytume, valstybė ir visuomenė pamažu su tuo sutinka. Iš esmės, neturime kur dingti. Mums reikia arba užsimiršti, arba gydytis.
Tačiau kaip gydytis? Keisti pasaulį! Kitaip ir neįmanoma. Pasaulis negali egzistuoti toks, koks yra dabar. Stebime, kaip jis palaipsniui griūna: šeimos skiriasi, vaikai tolsta, niekas nieko nenori, visiškas nihilizmas, absoliuti apatija…
O kas vyksta su menu ir mokslu, su televizija – su viskuo, kas kažkada užpildydavo žmoniją, su viskuo, kuo žmogus skyrėsi nuo gyvūno! Kuo jis šiandien kitoks nei gyvūnai?! Tuo, kad turi mobilųjį telefoną? Bet šiame „žaisliuke“ tokia pati tuštuma, kaip ir kompiuterio ar televizoriaus ekranuose.
Viskas, kas tūkstantmečiais užpildydavo žmoniją: religija, filosofija, menas – buvo tam tikru socialiniu liftu, keliančiu ją aukštyn. Auginome vaikus, mums rūpėjo šeima, kaip pratęsti giminę, buvome įsitikinę, kad mūsų laukia puiki ateitis. Dabar neliko nieko!
Dabar tokie žmonės kaip „neūžauga“, rodo mums gyvenimo beprasmybę ir todėl mes norime jų atsikratyti, pasodinti į kalėjimą.
Dabar valstybė pati pradeda dalinti marihuaną. Ji nori tam vadovauti. Todėl „neūžaugą“ pašalina. Štai kas vyksta.
Iš esmės, žmonija turi pasirinkti vieną iš dviejų: arba pakeisti pasaulį, arba nuraminti, užmigdyti save.

Iš 2016 m. sausio 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Narkomanijos priežastis – vienatvė…

Kur slepiasi laimė?

Gyvenimas turi tęsinį!

Komentarų nėra

Šviesos generatorius

Biblija, Dvasinis darbas, Laidavimas

Norint visą žmoniją vesti pirmyn būtinos dvi jėgos: teigiama ir neigiama. Iš principo jos kyla iš vieno aukštesniojo šaltinio, ir yra paleidžiamos iš aukščiau kančių arba Šviesos keliu. Tačiau negali būti vienos be kitos.
Visą laiką iš kažkur turime semtis jėgų vystymuisi – iš trūkumų, norų, pasiekimų, atskleidimų. Tačiau mūsų egoizmui, mūsų prigimčiai jie nieko gero neatneša – priešingai. Tai kaipgi mums vystytis be išorinių niuksų, smūgių, kančių, jėga verčiančių judėti pirmyn?
Štai čia mums padeda savybė, vadinama tarpusavio laidavimu (arvut), kai tam nuteikiame vienas kitą, vaidiname vienas kitam, kartu kurstome tokius tikslus, kurių iš prigimties neturime.
Iš pradžių nesiekiame tarpusavio meilės, draugystės, brolybės, nenorime pakilti virš savęs. Tačiau atliekant tai mechaniškai, dirbtinai sukeliant savyje tokį norą su ketinimu pritraukti aukštesniąją šviesą, pagal panašumo dėsnį ji veiks mus, pakeis mūsų prigimtį ir mes eisime pirmyn.
Gyvename nuolatinės Šviesos pasaulyje. Esame Šviesoje. Kaip galėtume ją pritraukti, kad ji judėtų? Tai panašu, jei paimtume metalinės vielos ritę ir imtume ją sukti aplink magnetą.
Beperstojo judėdama ritė kirstų pastovius skirtingo intensyvumo elektros laukus ir taip joje atsirastų elektros srovė. Tokiu principu sukonstruotas paprasčiausias elektros generatorius.
Tas pats vyksta ir su mumis. Jei sužadiname save judėdami į save ir iš savęs, kitaip sakant, visą laiką patiriame pakilimus ir kritimus būdami nuolatinėje Šviesoje, tai indukuojame sau ne nuolatinį, o kintantį Šviesos poveikį, mat mes keičiamės, o ji – ne.
Patirdami būseną „arčiau vienybės – atskirtis; arčiau vienybės – atskirtis“, esame nuolatos veikiami kintančios Šviesos ir taip keičiamės patys.
Klausimas. Kaip galiu pamatuoti, pajausti, kad, tarkime, dabar labiau sužadinau Šviesą?
Atsakymas. Akimirksniu to pajausti neįmanoma, tik po kurio laiko. Pirmiausia vieni su kitais suartėjame, po to atsiranda naujas, mus skiriančio egoizmo sluoksnis; ir vėl virš jo susivienijame, o tada vėl atsiranda dar didesnis mus skiriančio egoizmo sluoksnis ir t.t.
Abi jėgos, kurias sužadiname vienydamiesi ir išsiskirdami, ir yra mūsų vystymosi jėgos. Taip sukamės Šviesos lauke ir jaučiame, esą daugiau ar mažiau panašūs į ją.
Klausimas. Kas privers žmogų judėti pirmyn, jeigu jis nejaus, kad kažko nuolat pridedama?
Atsakymas. Tik vis labiau pasireiškiantys mūsų vidiniai egoistiniai rešimot, vidiniai informaciniai genai ir mūsų vienijimasis virš jų. Jei laiku nesivienysime, jie stums mus pirmyn kančiomis. Būtent tai dabar ir vyksta su žmonija.
O mes turime atskleisti pasauliui savo vienijimosi metodiką, kurią visai paprasta ir lengva įgyvendinti, juk esame Šviesos viduje ir pritraukiame ją pagal paprasčiausią indukcijos dėsnį.
Klausimas. Ar tuo metu gerai jaučiuosi?
Atsakymas. Taip, nes bet kokiu atveju – tamsoje ar šviesoje, būdamas arčiau ar toliau nuo Šviesos, net kai man bloga, jaučiuosi gerai, nes esu su šia idėja, šiame kelyje. Man malonu nugalėti kliūtis, siekiant aukšto tikslo. Idėjos įgyvendinimas teikia malonumą.

Iš 2015 m. rugsėjo 7 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susivienyti, nepaisant visų skirtumų

Laisvas vergas

Aukštesniosios šviesos jungiklis

Komentarų nėra

Kam reikalingos upės Marse?

Krizė, globalizacija

Klausimas. 2015 metų sensacingas mokslinis atradimas: Marse rastos vandeniu tekančios upės. Kuo šis atradimas lemtingas žmonijai?
Atsakymas. Kas vyksta ne Žemėje, neturi jokios reikšmės. Mums reikia ieškoti savo gero likimo būtent čia, šiame Žemės rutulyje. Koks mums skirtumas, kas vyksta Marse?
Klausimas. Bet galbūt mums teks tenai persikelti?
Atsakymas. To nenutiks. Mes niekada negyvensime už šio Žemės rutulio ribų – tai neįmanoma. Po to, kai žmogus prabūna du šimtus dienų kosmose, jį tenka pusę metų reabilituoti, kad galėtų normaliai vaikščioti. Tai nėra paprasta.
Ši planeta skirta gyventi mums ir nėra kitos. Žmonija išsivystė Žemėje ir visos mūsų sistemos veikia tol, kol mes joje būname. Negalėsime išskristi iš čia į tolimas žvaigždes, nepaisant jokių naujų technologijų, nes tai reikalauja tokių milžiniškų mūsų kūno pokyčių, kad tai tiesiog neįmanoma.
Ir kodėl mums kažkur keltis?
Komentaras. Egoizmas taip išaugo, kad jam jau ankšta šioje žemėje.
Atsakymas. Nerasime kitos mums tinkamos vietos. Jei tai būtų, joje jau būtų išsivysčiusi gyvybė. Pasak kabalos, mums teks būtent čia, šioje Žemėje ir artimiausiu laiku ištaisyti save geruoju ar bloguoju keliu.
Tikėkimės, kad 2016 metais imsime taisyti save ir metų pabaigoje sulauksime gerų rezultatų. Viskas priklauso tik nuo žmogaus prigimties pokyčių ir tai įmanoma: taip išugdyti žmogų, kad nustotų buvęs egoistu, ir suprastų, jog mes visi tarpusavyje susiję.
Privalome tai atlikti ir neišvengiamai prie to prieisime, tikėkimės, kad savo noru, o ne kančių keliu.

Iš 2015 m. gruodžio 22 d. 664-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Vystymasis savo iniciatyva ir be jos

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Pačioje apverstos piramidės apačioje

Komentarų nėra

Vangos pranašystės 2016 metams

Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

Komentaras. Laikraščiai ir internetas perpildyti Bulgarijos pranašės Vangos pranašystėmis. Ji sakė, kad keturiasdešimt ketvirtasis JAV prezidentas bus juodaodis amerikietis.
Tiesa, ji dar pareiškė, kad jis bus paskutinis. 1989 metais ji išpranašavo, kad „amerikiečių broliai kris, pakirsti geležinių paukščių“ ir iš tikrųjų 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvyko teroristinis aktas, sukrėtęs visą Ameriką.
1996 metai ji išpranašavo, kad 2016 metais Europa bus užgrobta pabėgėlių po 2010 m. prasidėjusio Sirijos karo. Pasak jos, „Europa bus Islamo kalifatas. Europiečiai išeis iš Europos, o kalifato sostinė bus Roma.
Atsakymas. Iš tikrųjų, visa, kas pasakyta absoliučiai yra logiška. Žmonijos istorijoje pasitaikydavo tokių pranašų. Kabalos požiūriu, tai savaime suprantami dalykai. Šia tema kalbėjau su savo mokytoju Rabašu, jis į pranašus žvelgė visiškai ramiai.
Beje, tai gali būti visiškai skirtingų religijų žmonės ir net netikintys kaip, pavyzdžiui, Volfas Mesingas. Tiesiog jie jaučia laiką ir jaučia, kaip viskas turi būti. Juk praeitis, dabartis, ateitis egzistuoja tik mūsų suvokimo atžvilgiu. Iš tikrųjų jie yra vienoje bendroje erdvėje, ir pranašas tai mato kartu.
Klausimas. Ką Jūs galite pasakyti dėl Vangos prognozių 2016 metams, kurios dabar visus jaudina?
Atsakymas. Viskas teisingai. Apie tai jau buvo pasakyta visuose kabalistiniuose šaltiniuose dar prieš 2000 metų.
Aš labai tikiuosi, kad šie metai bus metai, kai kabalistai galės visiems paaiškinti, kur ritasi pasaulis, kur mus veda bendra evoliucija, kaip tarpusavio ryšyje atskleisime Aukštesnįjį pasaulį ir pereisime į kitą egzistavimo lygmenį.
Vanga išpranašavo viską pagal kančių sistemą, juk yra du žmonijos perėjimo į kitą lygmenį keliai: arba kančių, arba Šviesos kelias.
Kabala taip pat kalba apie kančių kelią, bet kartu pažymi, kad panorėję galėsime panaudoti Aukštesniosios Šviesos jėgą, Aukštesniąją jėgą, kuri trauks mus pirmyn ir mes praeisime visas raidos būsenas greitai, patogiai ir per trumpą laiką pasieksime naują pakopą.
Klausimas. Kitaip tariant, per vieną akimirką galima prašokti 2016 metus?
Atsakymas. Dėl akimirkos nesu tikras, bet įmanoma tai įsisąmoninti per artimiausias dienas ar savaites ir taip praeiti visą likusį žmonijos vystymąsi, kol visiško susijungsime į vieną vieningą sistemą ir joje atskleisti Aukštesnįjį pasaulį.
Taigi ateitis priklauso nuo mūsų. Arba Šviesos keliu, arba kančių keliu, bet vis tiek prie to prieisime. Žinoma, pageidautina, ne taip, kaip aprašė Vanga, o taip, kaip pataria kabala.

Iš 2015 m. gruodžio 30 d. TV programos „Naujienos su Micheliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Gamtoje atsitiktinumų nebūna

Kūnas ir siela

Klausimas. Jeigu žmogus buvo ant mirties slenksčio – tai perspėjimas ar tiesiog aplinkybių sutapimas?
Atsakymas. Gamtoje nebūna atsitiktinumų ar aplinkybių sutapimo. Joje viskas apibrėžta ir pamatuota begaliniu tikslumu.
Jei buvęs ant mirties slenksčio žmogus ims tobulėti, jis sužinos, kodėl jam taip nutiko.
Bet esmė ta, kad jis jau nebesistengs to išsiaiškinti, mat siekiantis įgyti teigiamą jėgą ir taip valdyti savo likimą bei tobulinti savo sielą žmogus tiesiog tuo nebesidomi. Visas materialaus pasaulio aplinkybes jis vis mažiau sureikšmina.

Iš 2015 m. lapkričio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo programa, I d.

Kol sena nenumirs – nauja neužgims

Galimybė paversti pasaulį laimingesniu

Komentarų nėra

Chaoso baimintis neverta

Krizė, globalizacija

Nuomonė. Šiandien stebime istorijos pabaigą: visuomenės raida remiantis socialiniais prieštaravimais baigėsi, buržuazinis-demokratinis liberalus modelis įgauna globalizacijos formą. Todėl visame pasaulyje galima matyti, kaip strategijas, koks pasaulis bus rytoj, ištiko krizė.
Kalifato idėja – užvaldyti visą pasaulį. Džihadas – bet kokie veiksmai šiam tikslui pasiekti. Prisijungdami prie Islamo valstybės, žmonės mato tam tikrą tikslą gyvenime ar užglaisto jo beprasmybę.
Komentaras. Visuotinis pasimetimas sparčiai augs, nes žmonijai atsiskleidžianti nauja pasaulio sistema – integrali, o žmonės nesugeba jos aprėpti savo siauru, asmeniniu, egoistiniu pasaulio suvokimu. Nuo šio pojūčio niekam nepavyks pabėgti, chaosas tik didės.
Bet kokios organizacijos, siūlančios aiškią pasaulio santvarką, tokios kaip Islamo valstybė (Daeš), atrodys patraukliai. Taip pasaulis gali greitai ateiti iki pasaulinio karo.
Išsigelbėjimas – keičiant žmogaus pasaulio suvokimą, tai leis žmonėms išvystyti savyje integralų pasaulio suvokimą, kai į viską žiūrima ne per save, o per visus drauge – per principą „mylėk artimą, kaip save“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė veda karo link

Vienybė kaip metodas pasaulinei krizei įveikti (4 dalis)

Krizės pamokos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai