Pateikti Ketvirtadienis, sausio 28, 2016 dienos įrašai.


Šviesos generatorius

Biblija, Dvasinis darbas, Laidavimas

Norint visą žmoniją vesti pirmyn būtinos dvi jėgos: teigiama ir neigiama. Iš principo jos kyla iš vieno aukštesniojo šaltinio, ir yra paleidžiamos iš aukščiau kančių arba Šviesos keliu. Tačiau negali būti vienos be kitos.
Visą laiką iš kažkur turime semtis jėgų vystymuisi – iš trūkumų, norų, pasiekimų, atskleidimų. Tačiau mūsų egoizmui, mūsų prigimčiai jie nieko gero neatneša – priešingai. Tai kaipgi mums vystytis be išorinių niuksų, smūgių, kančių, jėga verčiančių judėti pirmyn?
Štai čia mums padeda savybė, vadinama tarpusavio laidavimu (arvut), kai tam nuteikiame vienas kitą, vaidiname vienas kitam, kartu kurstome tokius tikslus, kurių iš prigimties neturime.
Iš pradžių nesiekiame tarpusavio meilės, draugystės, brolybės, nenorime pakilti virš savęs. Tačiau atliekant tai mechaniškai, dirbtinai sukeliant savyje tokį norą su ketinimu pritraukti aukštesniąją šviesą, pagal panašumo dėsnį ji veiks mus, pakeis mūsų prigimtį ir mes eisime pirmyn.
Gyvename nuolatinės Šviesos pasaulyje. Esame Šviesoje. Kaip galėtume ją pritraukti, kad ji judėtų? Tai panašu, jei paimtume metalinės vielos ritę ir imtume ją sukti aplink magnetą.
Beperstojo judėdama ritė kirstų pastovius skirtingo intensyvumo elektros laukus ir taip joje atsirastų elektros srovė. Tokiu principu sukonstruotas paprasčiausias elektros generatorius.
Tas pats vyksta ir su mumis. Jei sužadiname save judėdami į save ir iš savęs, kitaip sakant, visą laiką patiriame pakilimus ir kritimus būdami nuolatinėje Šviesoje, tai indukuojame sau ne nuolatinį, o kintantį Šviesos poveikį, mat mes keičiamės, o ji – ne.
Patirdami būseną „arčiau vienybės – atskirtis; arčiau vienybės – atskirtis“, esame nuolatos veikiami kintančios Šviesos ir taip keičiamės patys.
Klausimas. Kaip galiu pamatuoti, pajausti, kad, tarkime, dabar labiau sužadinau Šviesą?
Atsakymas. Akimirksniu to pajausti neįmanoma, tik po kurio laiko. Pirmiausia vieni su kitais suartėjame, po to atsiranda naujas, mus skiriančio egoizmo sluoksnis; ir vėl virš jo susivienijame, o tada vėl atsiranda dar didesnis mus skiriančio egoizmo sluoksnis ir t.t.
Abi jėgos, kurias sužadiname vienydamiesi ir išsiskirdami, ir yra mūsų vystymosi jėgos. Taip sukamės Šviesos lauke ir jaučiame, esą daugiau ar mažiau panašūs į ją.
Klausimas. Kas privers žmogų judėti pirmyn, jeigu jis nejaus, kad kažko nuolat pridedama?
Atsakymas. Tik vis labiau pasireiškiantys mūsų vidiniai egoistiniai rešimot, vidiniai informaciniai genai ir mūsų vienijimasis virš jų. Jei laiku nesivienysime, jie stums mus pirmyn kančiomis. Būtent tai dabar ir vyksta su žmonija.
O mes turime atskleisti pasauliui savo vienijimosi metodiką, kurią visai paprasta ir lengva įgyvendinti, juk esame Šviesos viduje ir pritraukiame ją pagal paprasčiausią indukcijos dėsnį.
Klausimas. Ar tuo metu gerai jaučiuosi?
Atsakymas. Taip, nes bet kokiu atveju – tamsoje ar šviesoje, būdamas arčiau ar toliau nuo Šviesos, net kai man bloga, jaučiuosi gerai, nes esu su šia idėja, šiame kelyje. Man malonu nugalėti kliūtis, siekiant aukšto tikslo. Idėjos įgyvendinimas teikia malonumą.

Iš 2015 m. rugsėjo 7 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susivienyti, nepaisant visų skirtumų

Laisvas vergas

Aukštesniosios šviesos jungiklis

Komentarų nėra

Kam reikalingos upės Marse?

Krizė, globalizacija

Klausimas. 2015 metų sensacingas mokslinis atradimas: Marse rastos vandeniu tekančios upės. Kuo šis atradimas lemtingas žmonijai?
Atsakymas. Kas vyksta ne Žemėje, neturi jokios reikšmės. Mums reikia ieškoti savo gero likimo būtent čia, šiame Žemės rutulyje. Koks mums skirtumas, kas vyksta Marse?
Klausimas. Bet galbūt mums teks tenai persikelti?
Atsakymas. To nenutiks. Mes niekada negyvensime už šio Žemės rutulio ribų – tai neįmanoma. Po to, kai žmogus prabūna du šimtus dienų kosmose, jį tenka pusę metų reabilituoti, kad galėtų normaliai vaikščioti. Tai nėra paprasta.
Ši planeta skirta gyventi mums ir nėra kitos. Žmonija išsivystė Žemėje ir visos mūsų sistemos veikia tol, kol mes joje būname. Negalėsime išskristi iš čia į tolimas žvaigždes, nepaisant jokių naujų technologijų, nes tai reikalauja tokių milžiniškų mūsų kūno pokyčių, kad tai tiesiog neįmanoma.
Ir kodėl mums kažkur keltis?
Komentaras. Egoizmas taip išaugo, kad jam jau ankšta šioje žemėje.
Atsakymas. Nerasime kitos mums tinkamos vietos. Jei tai būtų, joje jau būtų išsivysčiusi gyvybė. Pasak kabalos, mums teks būtent čia, šioje Žemėje ir artimiausiu laiku ištaisyti save geruoju ar bloguoju keliu.
Tikėkimės, kad 2016 metais imsime taisyti save ir metų pabaigoje sulauksime gerų rezultatų. Viskas priklauso tik nuo žmogaus prigimties pokyčių ir tai įmanoma: taip išugdyti žmogų, kad nustotų buvęs egoistu, ir suprastų, jog mes visi tarpusavyje susiję.
Privalome tai atlikti ir neišvengiamai prie to prieisime, tikėkimės, kad savo noru, o ne kančių keliu.

Iš 2015 m. gruodžio 22 d. 664-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Vystymasis savo iniciatyva ir be jos

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Pačioje apverstos piramidės apačioje

Komentarų nėra

Vangos pranašystės 2016 metams

Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

Komentaras. Laikraščiai ir internetas perpildyti Bulgarijos pranašės Vangos pranašystėmis. Ji sakė, kad keturiasdešimt ketvirtasis JAV prezidentas bus juodaodis amerikietis.
Tiesa, ji dar pareiškė, kad jis bus paskutinis. 1989 metais ji išpranašavo, kad „amerikiečių broliai kris, pakirsti geležinių paukščių“ ir iš tikrųjų 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvyko teroristinis aktas, sukrėtęs visą Ameriką.
1996 metai ji išpranašavo, kad 2016 metais Europa bus užgrobta pabėgėlių po 2010 m. prasidėjusio Sirijos karo. Pasak jos, „Europa bus Islamo kalifatas. Europiečiai išeis iš Europos, o kalifato sostinė bus Roma.
Atsakymas. Iš tikrųjų, visa, kas pasakyta absoliučiai yra logiška. Žmonijos istorijoje pasitaikydavo tokių pranašų. Kabalos požiūriu, tai savaime suprantami dalykai. Šia tema kalbėjau su savo mokytoju Rabašu, jis į pranašus žvelgė visiškai ramiai.
Beje, tai gali būti visiškai skirtingų religijų žmonės ir net netikintys kaip, pavyzdžiui, Volfas Mesingas. Tiesiog jie jaučia laiką ir jaučia, kaip viskas turi būti. Juk praeitis, dabartis, ateitis egzistuoja tik mūsų suvokimo atžvilgiu. Iš tikrųjų jie yra vienoje bendroje erdvėje, ir pranašas tai mato kartu.
Klausimas. Ką Jūs galite pasakyti dėl Vangos prognozių 2016 metams, kurios dabar visus jaudina?
Atsakymas. Viskas teisingai. Apie tai jau buvo pasakyta visuose kabalistiniuose šaltiniuose dar prieš 2000 metų.
Aš labai tikiuosi, kad šie metai bus metai, kai kabalistai galės visiems paaiškinti, kur ritasi pasaulis, kur mus veda bendra evoliucija, kaip tarpusavio ryšyje atskleisime Aukštesnįjį pasaulį ir pereisime į kitą egzistavimo lygmenį.
Vanga išpranašavo viską pagal kančių sistemą, juk yra du žmonijos perėjimo į kitą lygmenį keliai: arba kančių, arba Šviesos kelias.
Kabala taip pat kalba apie kančių kelią, bet kartu pažymi, kad panorėję galėsime panaudoti Aukštesniosios Šviesos jėgą, Aukštesniąją jėgą, kuri trauks mus pirmyn ir mes praeisime visas raidos būsenas greitai, patogiai ir per trumpą laiką pasieksime naują pakopą.
Klausimas. Kitaip tariant, per vieną akimirką galima prašokti 2016 metus?
Atsakymas. Dėl akimirkos nesu tikras, bet įmanoma tai įsisąmoninti per artimiausias dienas ar savaites ir taip praeiti visą likusį žmonijos vystymąsi, kol visiško susijungsime į vieną vieningą sistemą ir joje atskleisti Aukštesnįjį pasaulį.
Taigi ateitis priklauso nuo mūsų. Arba Šviesos keliu, arba kančių keliu, bet vis tiek prie to prieisime. Žinoma, pageidautina, ne taip, kaip aprašė Vanga, o taip, kaip pataria kabala.

Iš 2015 m. gruodžio 30 d. TV programos „Naujienos su Micheliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Gamtoje atsitiktinumų nebūna

Kūnas ir siela

Klausimas. Jeigu žmogus buvo ant mirties slenksčio – tai perspėjimas ar tiesiog aplinkybių sutapimas?
Atsakymas. Gamtoje nebūna atsitiktinumų ar aplinkybių sutapimo. Joje viskas apibrėžta ir pamatuota begaliniu tikslumu.
Jei buvęs ant mirties slenksčio žmogus ims tobulėti, jis sužinos, kodėl jam taip nutiko.
Bet esmė ta, kad jis jau nebesistengs to išsiaiškinti, mat siekiantis įgyti teigiamą jėgą ir taip valdyti savo likimą bei tobulinti savo sielą žmogus tiesiog tuo nebesidomi. Visas materialaus pasaulio aplinkybes jis vis mažiau sureikšmina.

Iš 2015 m. lapkričio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo programa, I d.

Kol sena nenumirs – nauja neužgims

Galimybė paversti pasaulį laimingesniu

Komentarų nėra