Pateikti kovas, 2016 mėn. įrašai.


Kam mums dvasiniai pasauliai?

Krizė, globalizacija

Klausimas. Kodėl mums reikia pajusti dvasinius pasaulius?
Atsakymas. Turime pajusti dvasinius pasaulius, nes be to nežinome, kaip teisingai elgtis šiame pasaulyje, ką daryti su savimi, kaip žiūrėti į kitus, dėl ko egzistuojame, kokios jėgos mus valdo, kur turime laisvę rinktis, o kur – ne.
Turime suprasti, kur esame visiškai priklausomi nuo gamtos, o kur galime ką nors keisti. Ir jei galime, kaip tai padaryti: atsitiktinai, staiga užsinorėjus ar žinant teisingą judėjimo tikslą į kažką gerą sau ir kitiems.
Mums reikia pažinti sistemą, kurioje gyvename, nes nežinodami elgiamės tarsi akli kačiukai. Tačiau kačiukai turi mamą, o mes esame aklų gamtos jėgų naguose. Yra jėgų tinklas, kuriame mes įkalinti ir visiškai nežinome, kokius siūlus tampome.
Evoliucija, nuolatinis gamtos vystymasis, vyksta pagal griežtus dėsnius. Tačiau nuo tam tikro momento šis vystymasis reikalauja protingo, teisingo žmogaus įsikišimo. Ir jei žmogus nepasiruošęs teisingai įsilieti į vystymosi formulę, ši atsisuka prieš jį patį, versdama vis labiau įsisavinti vystymosi sistemą.
Matome, kad nieko nepaisydami pasiekėme tokią būklę, kai viskas griūna, o mūsų sukurtas pasaulis tapo siaubingas. Naikiname gamtą, nežinome, kas bus rytoj, ir palaipsniui imame suprasti, kad visų problemų šaltinis – mes patys, mūsų egoizmas.
Šioje situacijoje kyla ne tikėjimo dvasiniais pasauliais klausimas, o kaip išsigelbėti. Ką daryti, kad nesukeltume jokių problemų? Žiūrėkime, kas vyksta Rusijoje, Amerikoje, Europoje, Artimuosiuose ir Tolimuosiuose Rytuose, Lotynų Amerikoje ir Afrikoje – visi kenčia. Nėra nė vieno žmogaus pasaulyje, galinčio pasakyti, kad vien tik mėgaujasi ir yra be galo laimingas. Nebent kvaišalų vartotojai.
Įspraudėme save į aklavietę. Ir čia, iš vienos pusės, atsiveria būtinybė suprasti, kurgi yra visų problemų priežastis, o iš kitos pusės – kabalos mokslas, sakantis: „Papasakosiu jums apie viską ir suteiksiu galimybę patiems išvairuoti teisingai“.
Gyvename ypatingu laiku: jis ir labai baisus, blogas, piktas, nenuspėjamas, ir ypatingas, nes galime atskleisti visą sistemą, valdančią mūsų pasaulį, ir pradėti joje dirbti.
Todėl turime džiaugtis tokiomis aplinkybėmis, kurios verčia mus atskleisti valdančią sistemą, vadinamąjį Aukštesnįjį pasaulį, ir suteikia tam galimybę.

Iš 2015 m. gruodžio 27 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Norint suprasti, reikia patirti

Su savimi keliant visą pasaulį

Atitolti, kad suartėtume

Komentarų nėra

Kaip pamilti save?

Dvasinis darbas

Klausimas. Jeigu kabala remiasi principu „pamilk artimą, kaip pats save“, tai kaip pamilti save? Ar įmanoma nemylint savęs, pamilti artimą?
Atsakymas. Ne. Klausimas keliamas neteisingai. Aš neturiu savęs neapkęsti, kad mylėčiau kitus. Man duodamas pavyzdys: kaip rūpinuosi savimi kiekvieną akimirką, taip turiu elgtis su kitais.
Turiu rūpintis, kad jiems būtų patogu, gera, saugu, šilta, sotu lygiai taip, kaip rūpinuosi savimi susidūręs su paprastais kasdieniais dalykais.
Dar daugiau, jei suprantu, kad ne tai svarbiausia gyvenime, ir patenkinęs minimalius, normalaus gyvenimo poreikius, visą kitą susieju su tuo, kaip pasiekti savo amžiną, tobulą būseną ir pradedu su ja jungtis, tuomet esu pasiruošęs tai paaiškinti ir kitiems žmonėms.
Kad jie suvoktų, kokia ypatinga galimybė yra mūsų pasaulyje: pereiti iš šio pasaulio į aukštesnįjį pasaulį ir pradėti egzistuoti jame būnant amžinos, tobulos būsenos.

Iš 2015 m. gruodžio 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Besąlyginė meilė

Pažink pasaulį, kuriame gyveni

Tikslus nusitaikymas

Komentarų nėra

Europa patiria sudėtingiausią laikotarpį

Krizė, globalizacija

Pranešimas (Le Monde). Europa išgyvena sudėtingiausią savo istorijos laikotarpį, tačiau paskutiniuoju metu stebimas nuovargis. Keleto mėnesių migrantų krizė paskatino dar didesnes Europos transformacijas nei euro krizė.
Europą sukrėtė naujasis Rytų ir Vakarų dalijimas, moralus ES pralaimėjimas dėl jos esminių vertybių, judėjimo be sienų erdvė Europoje nebegali funkcionuoti, jei tuo neužsiims viršnacionalinė valdžia. Iš tikrųjų tėra viena išeitis: Šengeno zonos mirtis.
Komentaras. Yra dar viena išeitis ir ji apskritai vienintelė – tai tikroji integracija. Tačiau toks požiūris į gyvenimą, pasaulį, prasmę reikalauja pokyčių. Ar ES yra žmonių, pasirengusių tai išgirsti?
Ar jie visiškai prispausti buržuazinio elito, kuris nesugeba jausti nieko kito, išskyrus materialią naudą, netgi gresiant savo ir pasaulio sunaikinimui. Ir ji gali visus sau pajungti? Išskyrus nedidelę kabalistų grupę…

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities pasaulio žemėlapis – be sienų

2015-ieji – blogio įsisąmoninimo metai

Pabėgėliai: kas laukia Europos? V d.

Pranešimas (Le Monde). Europa išgyvena sudėtingiausią savo istorijos laikotarpį, tačiau paskutiniuoju metu stebimas nuovargis. Keleto mėnesių migrantų krizė paskatino dar didesnes Europos transformacijas nei euro krizė.

Europą sukrėtė naujasis Rytų ir Vakarų dalijimas, moralus ES pralaimėjimas dėl jos esminių vertybių, judėjimo be sienų erdvė Europoje nebegali funkcionuoti, jei tuo neužsiims viršnacionalinė valdžia. Iš tikrųjų tėra viena išeitis: Šengeno zonos mirtis.

Komentaras. Yra dar viena išeitis ir ji apskritai vienintelė – tai tikroji integracija[A1] . Tačiau toks požiūris į gyvenimą, pasaulį, prasmę reikalauja pokyčių. Ar ES yra žmonių, pasirengusių tai išgirsti?

Ar jie visiškai prispausti buržuazinio elito, kuris nesugeba jausti nieko kito, išskyrus materialią naudą, netgi gresiant savo ir pasaulio sunaikinimui. Ir ji gali visus sau pajungti? Išskyrus nedidelę kabalistų grupę…


[A1]Reikia linko

Idek linka I postas “ kas yra integracija”

Komentarų nėra

Vienybė visuomenės labui

Krizė, globalizacija

Klausimas. Yra įvairiausių grupių, kurių nariai vienijasi, siekdami padėti kitiems. Jie nori pagelbėti vaikams, įnešti nors mažą indėlį, kad sumažintų kieno nors kančias. Kuo skiriasi jūsų vienybė „dėl gėrio“ nuo visiems priimtino?
Atsakymas. Pasaulyje iš tikrųjų labai daug organizacijų, kurios vienijasi kitų žmonių labui, tik nematau jų veiksmų gero rezultato.
Kad ir kiek jie maitintų, girdytų, rengtų žmones – vis tiek pasaulyje tiek badaujančių, tiek kenčiančių, o kančių diena iš dienos daugėja. Matome, kad tai nėra pasaulio ištaisymo metodas.
Kabala siūlo sureguliuoti padėtį pasaulyje per jo valdymo sistemą. Nerengti kokių nors nedidelių, vietinių akcijų žmonėms, o atlikti kardinalius pokyčius per Aukštesnįjį valdymą, kad žmonija gautų gausą, tinkamą jėgą, sveikatą – viską! Tai įmanoma! Tik reikia pamatyti, kaip tai padaryti ir panorėti visiems kartu tai įgyvendinti.
Tačiau tam tie patys šiandien viską dalijantys ir neva taip kitus mylintys žmonės, kurie pasiruošę eiti į pasaulio kraštą, kad padėtų žmonijai, turėtų užsiimti tinkamų tarpusavio santykių kūrimu su kitais. Štai tada pasaulyje atsiras geroji jėga, kuri padės mums visiems.

Iš 2015 m. gruodžio 27 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Susivienyti, nepaisant visų skirtumų

Pagrindinė kliūtis kelyje į laimę

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Komentarų nėra

Kas yra integracija?

Krizė, globalizacija

Apskritai pasaulyje priimti tokie apibrėžimai:
Integracija – iš lotyniškos žodžio „integratio“ – skirtingų dalių tapimas viena visuma.
Ekonominė integracija – kelių šalių ekonominė tarpusavio priklausomybė, skatinanti jų rinkų, paslaugų, kapitalo, darbo jėgos supaprastinimą, ir galiausiai formuojama vienos erdvės rinka su viena valiutos-finansų valdymo sistema, visiškai koordinuojant jų politiką.
Penkios šalių ekonominės integracijos formos:
1.    Laisvos prekybos zona – siekiant pašalinti abipusės prekybos apribojimus, bet išlaikant autonomiją.
2.    Muitinių sąjunga – pašalinami barjerai abipusei prekybai.
3.    Bendra rinka – laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas.
4.    Ekonominė ir valiutinė sąjunga – laisvas judėjimas, vieningos ekonominės ir socialinės politikos laikymasis, bendros valiutos įvedimas.
5.    Visiška integracija – formuojamas vieninga valiutos, ekonomikos ir politikos sąjunga, vykdoma bendra vidaus ir užsienio politika.
Egoistinėje visuomenėje integracijai svarbus šalių narių ekonominio išsivystymo lygis, ekonominio abipusio papildymo lygis, vienodas šalių narių ekonomikos lygis, politinių sistemų tapatumas, kultūros bei tradicijų bendrumas, geografinis artumas.
Mūsų laikais integracija atsiskleidžia kaip visuotinė visų tautų, valstybių ir netgi žmonių tarpusavio priklausomybė – kaip kad vieni nuo kitų priklauso vienos šeimos nariai. Todėl tik visiškai bendradarbiaujant, dalyvaujant, užjaučiant, mylint galima išspręsti visus klausimus, tarp jų ir ekonominius. Joks kitas požiūris neatneš teigiamo rezultato, tik sukels vaidus ir karus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybė – gamtos evoliucijos tikslas

„Kiemas“ visai žmonijai

ES išsigelbėjimas – vienybėje su visu pasauliu

Komentarų nėra

Altruistai – egoistai

Egoizmo vystymasis

Komentaras. Mokslininkai nustatė, kad patys didžiausi egoistai – altruistai. Tai įrodyta ir neuronų, ir ekonomikos lygmenyse. Yra netgi tokia sąvoka „altruistinė bausmė“ – nubausti kažką kitą, kad gautum iš to malonumą.
Kitaip tariant, bausdami tuos, kurie kenkia, kurie neatneša žmonėms laimės bei laisvės, mes savo egoizme kylame vis aukščiau.
Atsakymas. Žinoma, galime papirkti žmogų dovanomis, patarnaudami jam, rodydami jam savo meilę. Šitaip visą laiką iš mūsų ką nors gaudamas jis mėgausis ir pripras prie pripildymo, malonumo. Taip mes jį prie savęs priklijuojame!
Iš esmės tai yra vadinamasis „moters darbas“. Tai moters funkcija, kai ji aptarnauja vyrą, o šis jaučia joje motinišką funkciją, jam jos reikia.
Nematau čia nieko blogo. Taip mes, egoistai, bendraujame tarpusavyje. Jeigu man kas nors būtų nereikalingas, aš visai nepastebėčiau jo stovinčio šalimais! Visada pastebiu tik tai, ko man reikia, iš ko galiu gauti kokios nors naudos, arba priešingai – pastebiu tai, kas trukdo, grasina, kitaip tariant, veikia mano norus neigiamai arba teigiamai.
Tačiau pats aukščiausias egoizmas – iš tikrųjų altruistinis. Tai ištobulintas egoizmas, kai aš, suprasdamas, kas kitam gera, tiesiog kaip gyvūnėlį ar vaiką pamažu jį prisijaukinu: arba apgaunu, pripildau, o po to išprovokuoju tam tikrą reakciją į save, kai jis be šito nebegali ir tampa man įsipareigojęs.
Klausimas. Kas atsitiks, jei dabar visur matysime egoizmą?
Atsakymas. Nieko. Tai rimta egoizmo stadija, kai supranti, kaip dirbti su kitais žmonėmis, kai žinai, kad jie – taip pat egoistai, ir, kad elgdamasis altruistiškai, nupirksi juos. Tau nereikės jų valdyti jėga, užteks tiesiog gerai pamaitinti.
Tai tokia pati egoistinė nauda, tik aukštesnio lygmens. Kaip nūnai pastebi mokslininkai, taip ir paprasti žmonės išvys, kad visa tai tėra egoizmas: motina myli savo vaikus gyvūnine, paprasta meile, viską jiems atiduodama, jai reikia vaikų, o vaikams jos.
Komentaras. Bet žmonės įsitikinę, kad motinos meilė – tikra altruistinė meilė…
Atsakymas. Reikia truputį rimčiau žiūrėti į gyvenimą! Aš tai sveikinu, gerbiu, myliu. Mano motina dar gyva, žinau, kaip su ja elgiuosi, kaip turėčiau elgtis, kaip ji su manimi elgiasi. Bet turime suprasti, kad šį jausmą mumyse pažadina gamta, o ne pats žmogus išsiugdo. Štai koks skirtumas!
Ir tai svarbus momentas: arba veikiu pagal gamtos dėsnį, kuris mane taip sužadina, kad ieškau maisto, sekso, šeimos, ar tokios meilės – pas tėvus. Arba, nepaisydamas savo egoizmo, ugdausi visiškai kitokį požiūrį į kitus, esančius aplinkui: negyvąją gamtą, augalus, gyvūnus ir žmones!
O tuomet tai, ką išsiugdžiau prieš savo pirmapradę prigimtį – egoistinę ir instinktyvią, padariau tai per jėgą, valios pastangomis, – tai yra mano! Ir tuo galiu didžiuotis!
Mumyse vystosi vadinamieji egoistiniai „rešimot“ – informaciniai įrašai, diktuojantys man, jog turiu pakilti virš savęs, kad pasiekčiau aukštesnę būseną. Egoistinę!
O kaip kitaip suprasiu kitą būseną, jeigu ji neatrodys man egoistinė? Aš ją jaučiu taip – „noriu!“. Noriu ne tik šio pasaulio, bet ir kito – aukštesniojo, būsimo, kur nėra mirties, jokių apribojimų! Noriu viską matyti, turėti, suprasti, jausti!
Aš tam pasiruošęs! Kabalos mokslas sako: „Nori? Prašom! Tik tam reikia atlikti štai šitai. Leisk tau padėsiu“. Ir padeda. Pasirodo, kad ši pagalba nukreipta prieš mane, kai viduje apsiverčiu ir jau imu mąstyti kitokiomis kategorijomis: ne gavimo, o davimo, rūpinuosi ne savimi, o kitais.
Per tai jaučiu poilsį, prisipildymą, šito siekiu! Ir tai ne instinktyvi motinos meilė vaikui, kuria ji pripildo save! Čia – aš pripildau kitus. Ir ne vaiką, su kuriuo mane sieja gyvūninis jausmas, o visai svetimus žmones, net priešingus ar atgrasius man.
Taip pasieksime kabalistinės sąmonės pergalę. Tai didelis darbas. Bet mes nugalėsime!

Iš 2016 m. kovo 4 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaityti:

Neribotas egoizmo limitas

Išskirtiniai egoistai

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Ateities valstybė

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Išsivysčiusių šalių piliečiai gauna tiesioginę finansinę išmoką vien dėl to, kad yra šios šalies piliečiai. Juk geriausi rezultatai kovojant su skurdu yra ne socialinės programos, o tiesioginė pinigų išmoka namų ūkiui. Tačiau ši politika tiesiogiai stimuliuoja vartojimo paklausą.
Automatizacija panaikina milijonus darbo vietų. Ekonomikoje piliečio pareiga tampa ne gamyba, o vartojimas – dalyvavimas grandinėje, nuo kurios ima tekėti kraujas ekonomikos kraujagyslėse. O pinigų dalinimas atgaivina paskirstymo sistemą, iš kurios anksčiau buvo pašalinti vargšai.
Tai skamba, kaip pasaka apie komunistinę ateitį, kur „iš kiekvieno pagal gebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“. Angliavandenilio epochos saulėlydis išstumia Rusiją iš naftos rojaus į tikrovę.
Centralizuota valstybė tirpsta, užleisdama vietą vietinei valdymo sistemai, viršvalstybinėms struktūroms, tarpvalstybinėms ekonominėms ir politinėms sąjungoms. Ateities valstybė ir ateities pilietis taps visiškai skaidrūs.
Komentaras. Džiaugiuosi nuomonėmis, kurias pastaruoju metu išsako specialistai – jos tampa vis panašesnės į tai, ką apie mūsų kartą jau daugelį metų sako kabala.

Komentarų nėra

Tėvų ir vaikų problemos

Auklėjimas, vaikai

Komentaras. Paskelbti kasmetiniai Adlerio instituto tyrinėjimai auklėjimo klausimais. Apklausus tėvus, paaiškėjo, kad 48 % Izraelio tėvų praktiškai nesišneka su savo vaikais.
Apklausiant 300 Izraelio paauglių, kurių amžius nuo 13 iki 18 metų, 40 % iš jų patvirtino, kad praktiškai nebendrauja su tėvais, nežino nei jų istorijos, nei jų prosenelių istorijos – nieko.
Atsakymas. Tai suprantama, nes dabar kylame virš savo gyvūninio vystymosi lygmens, kur viskas buvo paremta tradicine namų santvarka, o tėvai ir vaikai buvo stipriai susiję vieni su kitais. Sūnus dažnai perimdavo tėvo profesiją, statydavosi trobą šalia tėvo namo ir t. t.
Seniai išėjome iš tokios situacijos. Vystantis pramonei visi patraukėme į miestus, o atsiradus įvairioms profesijoms suiro „tėvų ir vaikų“ ryšys.
Kai karta vystosi taip audringai, kai kas keleri metai keičiasi jos požiūris į pasaulį, tai čia ne tiktai vaikai, bet ir patys tėvai neatpažįsta savęs lygindamiesi su tuo, kokiais jie buvo prieš 5 metus.
Jeigu anksčiau vaikai palikdavo tėvų namus 18-20 metų, tai dabar vienuolikmetis dvylikmetis jau nebenori jausti, kad jis kam nors kažkuo įsipareigojęs. Tėvai jam įsipareigoję, o jis jiems – niekuo neįsipareigojęs.
Pakylame virš gyvūninio lygmens, kuriame žmonės susiję vienas su kitu tiktai fiziškai, pagal namų santvarką, paveldimumą. Ką gi šiandien tėvai gali duoti savo vaikams?! Jie negali perduoti vaikui savo auklėjimo, nes jis skiriasi nuo to, kurio reikia dabartinei kartai.
Netgi dabartinis švietimas – ne tas, su kuriuo jaunas žmogus galėtų eiti per gyvenimą, taip greitai viskas keičiasi. Vaikai nejaučia jokio poreikio bendrauti su tėvais, o tėvai nejaučia jokios traukos vaikams, nes nerealizuoja savęs per juos.
Esame labai įdomioje padėtyje ir, kuomet turi atsirasti būtinybė kartų ryšiui. Tai atsitinka, kai pereinama nuo vienos kartos prie kitos.
Perėjimas galimas, kai yra bendras siekis, gyvenimo tekėjimas, jo tikslas, kuris dabar po truputį išryškėja – kabala mums tai suteikia. Gyvenimo, visos kūrinijos tikslo pasiekimas – tai vienas ir tas pats, vienas ir tas pats tikslas. Tuomet vaikai gali „maitintis“ iš tėvų.
Tėvai turės, ką duoti vaikams, kurie nuo ankstyvojo amžiaus bus ugdomi namuose, ir taip gaus tinkamą pagrindą visam gyvenimui. Ir vienus, ir kitus trauks tas pats siekis, tėkmė, vidinis ir išorinis judėjimas. Jie turės, apie ką kalbėti, ką perduoti vieni kitiems.
Todėl atsiras ryšys tarp kartų, bet jau ne gyvūniniame lygmenyje, kaip tai buvo per visą žmonijos istoriją, o dvasiniame – sielų susijungimo lygmenyje.
Tuomet jie pradės atskleisti daug gilesnį dvasinį ryšį: kodėl būtent šie tėvai, o tai jų vaikai, kodėl tarp jų būtent tokie ryšiai, neaplenkiant ir materialių ryšių, kūnų lygmenyje. O dabar tai bus sielų lygmenyje.
Klausimas. Koks tuomet bus tikslas?
Atsakymas. Žmonijos tikslas – pasiekti visuotinį tarpusavio ryšį. Jis bus nukreiptas ir į šeimos saitus, kurie dėl dvasinio susijungimo tik stiprės. O materialūs ryšiai liks tame pačiame lygyje ir bus netgi dar labiau nepriklausomi.
Tai visiškai nauja tarpusavio ryšių sistema, kuri bus palaikoma visos visuomenės. Tad tarp tėvų ir vaikų egzistuos nauji santykiai, nauji ryšiai.

Iš 2016 m. vasario 29 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujoji žmonija tik po 15 metų

Pastūmėti pasaulį taisymosi link

Požiūris į augančią kartą, II d.

Komentarų nėra

Nauja žmonijos savybė

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip paprastas žmogus gali tapti panašus į Kūrėją kasdieniniame gyvenime?
Atsakymas. Pagal savo savybes. Visos savybės, kurios šią akimirką yra žmoguje, absoliučiai priešingos Aukštesniajai jėgai. Mums reikia, viso labo, tik jas konvertuoti.
Viską, kas dabar yra manyje, turiu palaipsniui mokydamasis, transformuoti į priešingą pusę, kaip veidrodyje. Čia nieko nėra sudėtingo.
Vadinasi, man net nereikia kapstytis savyje ir nieko nereikia mokytis! Juk aš su Kūrėju nesu pažįstamas ir nežinau ne tik Jo savybių, net ir savų. Todėl man reikia ateiti į grupę su savo bendraminčiais – pageidautina 10 žmonių – ir pagal sistemą, kurią mums aiškina kabala, pradėti artėti prie Jo.
Suartėjimas, kuris vyksta nepaisant kiekvienam jaučiamo atstūmimo, nepasitikėjimo, antipatijos, performuos mus ir padarys panašius į Kūrėją.
Be to, mums nereikia patiems savęs keisti. Šis suartėjimas automatiškai performuos mus. Mums tik reikia po truputį surasti bendrą kalbą. Neįsivaizduojate, kaip paprastai tai veikia! Artėjimas palaipsniui keis mus iki visiško panašumo į Kūrėją.
Klausimas. Iš kur man žinoti, kokios Kūrėjo savybės?
Atsakymas. Tai jūs suvoksite tarpusavio ryšyje.
Komentaras. Žmonijai yra žinomas grupinis darbas, pavyzdžiui, anoniminių alkoholikų, narkomanų ir t.t., kurie tokiu būdu išeina iš kritinių situacijų.
Atsakymas. Daugelyje situacijų grupė – tai teigiamas elementas, įrankis, vaistas nuo daugelio sudėtingų būsenų.
Bet čia kalbama apie ypatingą grupės savybę, kai ji susirenka pagal kabalistų nurodymą, kurie aiškina, kaip tapti panašiems į Aukštesniąją jėgą. Ir tada pavyksta.
Klausimas. Ar turi žmogus nuo pat pradžių turėti troškimą būti panašus į Kūrėją?
Atsakymas. Taip, noras būtent dabar, dar gyvenant šiame gyvenime, atskleisti Aukštesniąją jėgą, Aukštesnįjį pasaulį, amžinybę, tobulumą, savo kitą būseną.
Klausimas. O jei jis tokio noro neturi?
Atsakymas. Tokį norą turi visi, tik jis paslėptas, uždarytas po egoizmo sluoksniu.
Žmogus jį ignoruoja, nenori apie jį galvoti: „Kam man sukti galvą, kas įvyks kažkada, kur ir kaip? Man reikia šiandien ir dabar.“ Jis įsigudrina taip save mulkinti iki gyvenimo pabaigos, kol numiršta! Ir viskas! Gyvenimas praėjo!
Nuostabi galimybė kažką padaryti su savimi dingsta! Likus akimirkai iki mirties žmogus jaučia kartėlį dėl to, kaip pragyveno gyvenimą.
Dirbant grupėje iš dešimties žmonių pagal kabalos metodiką nuvalomas  egoistinis sluoksnis, kaip archeologiniuose kasinėjimuose. Šiame dešimtuke atsiskleidžia savybė, kuri vadinama Kūrėju.
Tas ryšys tarp mūsų, kuris vadinosi mūsų grupe, mūsų pasauliu, mūsų bendru egoizmu, persiformuoja į priešingą, gerą altruistinį ryšį, abipusę meilę. Ir ši nauja savybė vadinama Kūrėju.
Šis skrydis, kuris veda mus į kitą vystymosi lygį, kai nejaučiame savęs kūne, imame tikėti, matyti ir aiškiai suvokti kitos sistemos egzistavimą. Visa žmonija turi ją suvokti, juk dėl to mes egzistuojame visus amžius šioje Žemėje. Sėkmės mums visiems!

Iš 2016 m. sausio 25d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Ieškotojų karta

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Komentarų nėra

Gyvenimo formulė

Kabalos mokymasis

Klausimas. Kodėl turėčiau studijuoti kabalą? Ką man tai duos?
Atsakymas. Kabalos mokslo studijavimas padeda mums suprasti, kur esame.
Egzistuojame tam tikroje gamtos programoje, kaip matricoje, kuri valdo mus. Bet galime atgaliniu ryšiu ją valdyti, jeigu tik suvokiame, kaip ją veikti ir galime ne tik šiaip ištaisyti savo žemiškąjį likimą, o atskleisti gyvenimo prasmę.
Kiekvieno iš mūsų ir drauge visų viduje nuo pat pradžių įdėtas tikslus egzistavimo planas. Jeigu apžvelgtume žmonijos istoriją, tai išvystume, kad viskas vystėsi pagal kažkokį planą, kurio niekas iš mūsų iš anksto nesudarinėjo. Mūsų likimas užrašytas į priekį, bet žmogus nežino, kas bus rytoj.
Klausimas. O kaip tai sužinoti? Ar yra koks nors būdas?
Atsakymas. Yra. Kabala duota būtent tam, kad sužinotume savo paskirtį. Žmonės ateina į kabalą ne tik atskleisti savo likimo, bet ir jį koreguoti. Kabala – tai mokslas apie gyvenimą. Ji paruošta visiems, ir kiekvienas joje turi savo kelią.
Klausimas. Vadinasi, kabala – tai formulė, pagal kurią galima apskaičiuoti kiekvieno žmogaus likimą?
Atsakymas. Žinoma. Aš ir mano mokiniai studijuojame ją. Ji daugiau mažiau universali visiems, bet ją taikant kiekvienam atsiskleidžia kitaip.

Iš 2016 m. vasario 10 d. vebinaro tinklalapyje zahav.ru

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasiekimai, atnešantys laimę

Kaip pagerinti savo gyvenimą

Iš anksto nulemtas kelias

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai