Klausimas. Iš istorijos žinome, kad seniau kiekvienas vyras turėjo po kelias žmonas. Ar tai buvo laikoma neištikimybe?
Atsakymas. Praėjusiais amžiais tai nebuvo laikoma neištikimybe ar kažkokiu nukrypimu, juk vyras nesiliovė galvoti apie šeimą.
Reikia tiesiog suprasti vidinį vyro ir moters pasaulį bei ko galime iš vyro ir moters reikalauti.
Moteris priklauso savo vyrui – tokia jos psichologinė sandara. Todėl vyro flirtavimas jai atrodo kaip neištikimybė. O vyrui flirtas – pernelyg didelio seksualinio geismo nuslopinimas. Tačiau savo aistros objektui jis jaučia tik seksualinį potraukį, o moterims tai susiję ir su jausmais, ir ištikimybe, ir pan.
Taigi, žmonijai dar yra ko mokytis, kaip elgtis. Ir vis dėlto, nemanau, kad vadinamoji „vyrų neištikimybė“ – tai išdavystė.
Klausimas. O jei vyras išlaiko kitą moterį?
Atsakymas. Tuomet tai ne tik seksualinis, bet ir materialus ryšys. Tačiau praėjusiais amžiais buvo normalu vyrui turėti keletą šeimų arba vieną, kurioje buvo kelios žmonos ir daug bendrų vaikų.
Ir šiais laikais esama tokių kultūrų, kuriose viena moteris gali turėti kelis vyrus. Viskas labai sąlygiška.
Klausimas. Tačiau, ar yra dalykų, galinčių pakenkti dvasiniam vystymuisi? Kaip dėl įsakymo „nesvetimauk“?
Atsakymas. Turima omenyje svetima žmona. Svetima žmona – tabu. Taip pat ir moteris neturi teisės vilioti vedusio vyro.
Bet dabar esame tokioje laikinoje, nesuprantamoje būsenoje, kai žemiškieji įstatymai jau nebeatitinka dvasinės žmogaus prigimties.

Iš 2015 m. gruodžio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Virtuali neištikimybė pavojingesnė

Neištikimybė – pretekstas skirtis?

Sutuoktiniai – draugai