Komentaras. Jungtiniuose Arabų Emyratuose sukurti du nauji ministrų portfeliai: laimės ministras ir tikėjimo tolerancijos ministras.
Manoma, kad laimės ministras darys visuomenę laimingesnę konsoliduodamas visus valstybinius planus, programas ir politiką.
Atsakymas. Išeitų, kad po to kai visos ministerijos ir valstybės vyrai tiek pridarė, ne kartą išsukdami visuomenei rankas, ateina laimės ministro laikas, kuris ims įtikinėti žmones, kad jie laimingi. Juk jis neveiks prieš visas ministerijas?
Vadinasi, jo užduotis yra įteigti žmogui, kad jis laimingas, glostant ir dresuojant it mažą šuniuką.
Esmė ta, kad artimiausiu metu Jungtinių Arabų Emyratų laukia didelės problemos dėl naftos kainų kritimo, nes amerikiečiai juos iškeitė į iraniečius ir t. t. Apskritai, ten kils rimtų problemų lyginant su tuo, kas buvo per paskutinius dešimtmečius.
Klausimas. Kas, anot kabalisto, yra laimė?
Atsakymas. Laimė – kai esi visiškoje harmonijoje su bendra gamtos jėga, su visu tuo, kas tave supa, aukščiau laiko, erdvės, judėjimo. Ir, nepaisant viso savo egoizmo, kuris visą laiką plėšo tave dalimis, tu tiktai plauki gamtos vienybėje, jos amžinoje ramybėje. Tai yra laimė.
Bet tai nereiškia, kad žmogus tampa pasyvus. Priešingai. Visa jo prigimtis nuolatos keičiasi, stumia į skirtingas puses, o jis pakyla virš to į nepertraukiamą ramybę ir taip randa pusiausvyrą su gamta.
Juk visa gamta yra visiškoje ramybėje. Ir viskas, kas mums atrodo kaip neva kintantis, keičiasi tik mūsų pojūčiuose.

Iš 2016 m. vasario 9 d. televizijos laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Begalinės laimės formulė

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Laimė

Klausimas. Kaip pagreitinti supratimą širdimi? Kaip reikiamu laiku priimti tinkamas sprendimus?
Atsakymas. Visus sprendimus gyvenime reikia priimti remiantis tuo, ką užmeti savo meškerės kabliuką į galutinį tikslą ir nori jį pagauti, prisitraukti prie jo.
Taigi kelyje sprendi visas savo pačias menkiausias problemas: pavalgyti, pamiegoti, eiti mokytis, į darbą, kažkuo užsiimti su vaikais, sutuoktiniu ir pan. Kitaip tariant, gyvenime viską (nuo mažiausių iki didžiausių dalykų) susieji su galutiniu tašku, su savo tikslu ir po to imiesi visų veiksmų.
Tai kaip sporte: reikia laimėti Olimpiadą ir visi veiksmai nukreipti būtent į tai. O kabaloje galutinis tikslas – atskleisti Kūrėją, ir visi sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į jį.

Iš 2016 m. sausio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Laidavimas – tai atsakas į Gamtos iššūkį

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Klausimas. Kodėl egzistuoja paprotys persirengti per Purimą?
Atsakymas. Purimas – tai mūsų ankstesniųjų būsenų demaskavimas, juk kiekvienas iš mūsų iš tikrųjų yra piktadarys! Mes persirengiame įvairiais personažais: ir piktadariais, ir teisuoliais, iš vienos pusės Amanu ir Achašveroš, iš kitos – Mordechajumi ir Ester.
Purimas – tai karnavalas. Po kaukėmis slepiame veidus, nes tai gėrio ir blogio atskleidimas, kai visiškai netenki savo asmenybės, savo veido ir negali atskirti piktadario nuo teisuolio, juk jie visiškai išsitaiso ir palaiko kits kitą mums judant Kūrėjo link.
Būtent tinkamai suderinę piktadarius ir teisuolius susiliejame, susijungiame, suartėjame su Kūrėju, prilygstame Jam, tampame su Juo panašūs. Persirengti galima kuo tik nori ir keletą kartų. O galima apsirengti dvejopai – iš vienos pusės teisuolio kaukė ir kitos piktadario ir atvirškčiai.
Purimo švente simbolizuoja galutinį žmonijos išsitaisymą nuo blogio į gėrį, kai atsiskleidžia visas blogis, kuris keičiamas į gėrį.

Iš 2016 m. kovo 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Purimas – tai ištaisyto pasaulio gimimas

Šviesioji Purimo šventė

Purimo istorija – atskleisti kas paslėpta

Klausimas. Kas yra Amanas, vienas iš Purimo šventės herojų?
Atsakymas. Amanas – tai ryški istorinė asmenybė. Didžiulis dvasinis pavyzdys šiuolaikinei žmonijai!
Komentaras. Bet juk jis piktadarys?!
Klausimas. Na ir kas? Stalinas ir Hitleris irgi buvo piktadariai. Istorijoje buvo daug tokių žmonių, o Amanas pranoko visus. Jo vardu galima pavadinti visus pasaulio piktadarius. Tai – apibendrinantis pavidalas.
Amanas – mokslininkas, astrologas, gyvenantis idėja, supratingas žmogus. Jis daug padarė žmonijai, viskuo rizikavo, ir galiausiai žuvo kartu su visa savo šeima, dešimčia sūnų, žmona Zereš, daugybe sugulovių ir visu savo dvaru.
Ir visa tai tam, kad pažadintų žydus, kad jie nesėdėtų ramiai 127 Senovės Babilono valstybėse, Achašveroš karalystėje, kad jie sukiltų, susivienytų ir grįžtų namo.
Netgi pasakyčiau, kad dėl kančių, Amano kančių, žydai ėmė vienytis. Iš Amano kylantis mirties pavojus privertė juos susitelkti, sukilti, sunaikinti visus savo priešininkus, grįžti į Izraelio Žemę ir pastatyti Antrąją Šventyklą.
Nesvarbu, kokia Amano asmenybė, – teigiama ar neigiama. Ji judina istoriją! Juk evoliucija iš esmės vyksta spaudžiant neigiamiems personažams, todėl žmonės, ir pirmiausia žydai – nepaklusni, užsispyrusi tauta.
Mumyse verda didžiulės neigiamos jėgos, vadinamos Faraonu, Amanu, Amaleku ir t.t., kurie lazda mus veja į laimę, nes nesuprantame kreipimosi geruoju.
Tačiau nuo dabar mums atskleistas kabalos mokslas, kuris parodo, kaip eiti į tikslą geru keliu – kaip tinkamai keistis, vystytis, kad visas pasaulis susivienytų, kitaip tariant, kad atliktume savo galutinę misiją, pasiektume paskutinę instanciją.
Tikėsimės, kad sugebėsime tai realizuoti be naujų Amanų, Achašverošų, Hitlerių ir kitokių faraonų.

Iš 2016 m. kovo 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Purimo herojai: Mordechajus

Purimo herojai: Ester

Susivienyti, nepaisant visų skirtumų

Klausimas. Kas toks Purimo šventės herojus Mordechajus?
Atsakymas. Mordechajus – tai paslaptinga asmenybė, ne nežinomas kandidatas, o šviesus žmogus.
Jis visiškai nepastebimas, niekam nekrinta į akis. Vienintelį Amaną jis nervina, nes šis supranta, kad jeigu žydai turi tokį atstovą, tai juos nepaprasta valdyti, pavergti, sunaikinti.
Klausimas. Ką gi Amanas mato žiūrėdamas į Mordechajų, juk jis ramiai sėdi prie vartų?
Atsakymas. Nors Mordechajus tyliai sėdi prie vartų, bet jis tik laikinai ramus. Vos tik Amanas imsis rimtų veiksmų, tai iš karto atsiskleis Mordechajaus būdas, atkaklumas ir jėga, o Amanui bus nemalonumų.
Kadangi Mordechajus sėdi ne prie miesto, o prie karališkų vartų, Amanui tai trukdo. Juk norėdamas patekti pas karalių, jis turėtų kažkaip apeiti Mordechajų.
Mordechajus simbolizuoja potencialią jėgą, gyvuojančią žydų tautoje, kuri kažkada leido jai susijungti ir pakilti virš egoizmo. Ir ši potenciali jėga gyvuoja toliau. Ji gali iš išorės pritraukti papildomas pasaulių sistemoje, gamtoje egzistuojančias jėgas. Tuo Mordechajus pavojingas Amanui, ir jam būtinai reikia pavergti Mordechajų. Tad Amanas ir prigalvoja įvairių suktybių: kreipiasi į karalių ir t. t.
Iš esmės, tarp jų itin aiški prieštara. Amanas tvirtina, kad visas jam paklūstantis egoizmas sukurtas tam, kad užpildytų, pakeltų žmogų, kad būtų galima užsidirbti iš jo, judinti progresą. Kitaip tariant, tai sveikas kapitalistinis požiūris į gyvenimą.
O Mordechajus sako, kad egoizmas mums duotas tik tam, kad pakiltume ir dirbtume su juo!
Būtent kylant virš ego galima atskleisti Aukštesnįjį pasaulį – kitą pakopą, kitą matavimą, kuriame turi egzistuoti žmonija.
Todėl tarp Amano ir Mordechajaus slypi itin rimti ideologiniai prieštaravimai. Galiausiai pasirodo, kad nors Amanas ir teisus: egoizmas tai jėga, varanti mus į priekį, bet būtent Mordechajaus savybė yra ta jėga, kuri ištaiso mus ir pakelia į Kūrėjo lygmenį, išgelbsti, ir veda visą žmoniją į kūrimo tikslą.
Nors šis pasakojimas apie tai, kas vyko senovės Babilone prieš du su puse tūkstančių metų, bet jis kaip niekad aktualus mūsų laikais, juk šiandien esame lygiai tokioje pačioje padėtyje. Skirtumas tas, kad jau išėjome iš tremties, iš siaubingos tamsos būsenos, ir dabar turime paskui save patraukti visą žmoniją.

Iš 2016 m. kovo 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Purimo herojai: Ester

Šviesioji Purimo šventė

Ester – tai slapta jėga, galinti sujungti karalių su žydais.
„Karalius“ – omenyje turimas Kūrėjas, iš kurio išeina dvi jėgos: iš vienos pusės – Mordechajus iš kitos Ester. Abi jėgos ištaiso žydus, kad jie išsitaisę galėtų atsilaikyti prieš visą Babiloną.
Pirmąsyk žydai išėjo iš Babilono vedini Abraomo1500  m. prieš mūsų erą. Dar po tūkstantmečio jie vėl atsidūrė Babilone, iš kur juos padedamas Ester išvedė Mordechajus.
Ester lieka Babilone. Jai nuo karaliaus Achašveroš gimsta sūnus, kuris vėliau gelbsti žydams statant antrąją Šventyklą. Šie istoriniai faktai labai įdomiai aprašyti šaltiniuose.
Iš esmės, Ester – puikus pasiaukojančios žydų moters pavyzdys, ji kukli, tyli, įžvalgiai išmintinga, teisingai pataria visai tautai. Laikydamasi jos patarimų, tauta išsilaisvina nuo egoizmo.
Vardas „Ester“ kyla iš hebrajų kalbos žodžio „astara“ – paslėptis, ir reiškia paslėptą, moterišką, tautos jėgą. Tad šios jėgos reikia ieškoti mūsų kartoje. Ji yra.
Ester – apibendrintas teisingos moteriškos jėgos pavidalas, ji egzistuoja tautoje taip, kaip Mordechajus. Pasitelkęs šias dvi jėgas, kurias mums suteikia Kūrėjas, per šiuos gamtos jėgomis pasireiškiančius pavidalus, Jis mus valdo, suartina mus, paverčia tauta, juk Babilone buvome tiesiog rinktinė. Bet vos tampame tauta, Kūrėjas mus išveda iš Babilono.
Mūsų laikais fiziškai mūsų niekur nereikia išvesti, tik dvasiškai. Tam mums reikia susijungti, kad būtume vienas, vieningas tinklas, kuriame atskleistume Kūrėją ir atneštume tai visam pasauliui.
Mums trūksta dviejų jėgų: Ester ir Mordechaj. Tačiau jos egzistuoja mumyse, ir šiandien mūsų organizacija jas atskleidžia. Kabala kaip metodika jau atskleista, ją kažkada Mordechajus ir Ester norėjo pasiūlyti tautai. Ir jeigu tik įstengsime kreiptis į tautą jai esant jos dabartiniame didžiulio egoizmo lygmenyje, ir ji paklausys mūsų, tai galėsime susijungti ir išeisime iš dvasinės tremties.
Tada atsivers Dangus, atsiskleis Kūrėjas. Pasaulio tautos kreipsis į mus ir pakels į dvasinę Jeruzalę.

Iš 2016 m. kovo 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Purimo istorija – atskleisti, kas paslėpta

Šviesioji Purimo šventė

Purimas – tai ištaisyto pasaulio gimimas

Klausimas. Iš istorijos žinome, kad seniau kiekvienas vyras turėjo po kelias žmonas. Ar tai buvo laikoma neištikimybe?
Atsakymas. Praėjusiais amžiais tai nebuvo laikoma neištikimybe ar kažkokiu nukrypimu, juk vyras nesiliovė galvoti apie šeimą.
Reikia tiesiog suprasti vidinį vyro ir moters pasaulį bei ko galime iš vyro ir moters reikalauti.
Moteris priklauso savo vyrui – tokia jos psichologinė sandara. Todėl vyro flirtavimas jai atrodo kaip neištikimybė. O vyrui flirtas – pernelyg didelio seksualinio geismo nuslopinimas. Tačiau savo aistros objektui jis jaučia tik seksualinį potraukį, o moterims tai susiję ir su jausmais, ir ištikimybe, ir pan.
Taigi, žmonijai dar yra ko mokytis, kaip elgtis. Ir vis dėlto, nemanau, kad vadinamoji „vyrų neištikimybė“ – tai išdavystė.
Klausimas. O jei vyras išlaiko kitą moterį?
Atsakymas. Tuomet tai ne tik seksualinis, bet ir materialus ryšys. Tačiau praėjusiais amžiais buvo normalu vyrui turėti keletą šeimų arba vieną, kurioje buvo kelios žmonos ir daug bendrų vaikų.
Ir šiais laikais esama tokių kultūrų, kuriose viena moteris gali turėti kelis vyrus. Viskas labai sąlygiška.
Klausimas. Tačiau, ar yra dalykų, galinčių pakenkti dvasiniam vystymuisi? Kaip dėl įsakymo „nesvetimauk“?
Atsakymas. Turima omenyje svetima žmona. Svetima žmona – tabu. Taip pat ir moteris neturi teisės vilioti vedusio vyro.
Bet dabar esame tokioje laikinoje, nesuprantamoje būsenoje, kai žemiškieji įstatymai jau nebeatitinka dvasinės žmogaus prigimties.

Iš 2015 m. gruodžio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Virtuali neištikimybė pavojingesnė

Neištikimybė – pretekstas skirtis?

Sutuoktiniai – draugai

Komentaras. Danijoje kasmet išmetama apie 700 tūkstančių tonų maisto. Ten įkurtas pirmasis pasaulyje prekybos centras, kuriame prekiaujama maisto produktais su besibaigiančiu galiojimo terminu, todėl kainų nuolaidos siekia 30-50 procentų. Sakoma, kad tai – pasaulio ateitis.
Atsakymas. Iš esmės viskas, ką valgome, savyje turi tiek plastiko, popieriaus, medienos, sintetikos, kad nebeaišku, koks gali būti jų galiojimo terminas.
Įdėjus dar šio bei to, bus galima apskritai neberašyti vartojimo termino, atidarysime kokią nors dėžutę po dvejų metų, o ten – viskas kaip buvę. Nėra nei mikrobų, nei vabaliukų, nes jiems tai nevalgoma. Žmonėms – valgoma, o jiems – ne. Esu tikras, kad jei pasiūlytume žvėrims savo maisto, tai pusės to jie net neragautų.
Klausimas. Manote, kad tokie prekybos centrai ilgai neišsilaikys, nes viskas bus be galiojimo termino?
Atsakymas. Nemanau, kad jie turi ateitį. Greičiau „nugalės“ žmogaus sveikas protas: „Kam iš viso tai daryti? Geriau tiesiog viską iš eilės konservuoti be jokio galiojimo termino – amžiams“.
Pavyzdžiui, palyginkime pomidorus, seniau augintus normaliomis sąlygomis, ir auginamus dabar. Anų pomidorų neatvežtum iki parduotuvės, o šiuolaikiniai gali pragulėti mėnesį ir nieko jiems neatsitinka. Dar galėtume ir futbolą su jais pažaisti, o paskui suvalgyti.   Taigi, šiais laikais visa tai nebeaktualu.
Klausimas. Ar aktualus šių atliekų panaudojimo metodas?
Atsakymas. Žinoma. Juk mūsų maiste beveik nėra natūralių sudedamųjų dalių be konservantų ir įvairių priedų. Ir nepaisant to, mes gyvename! Tai koks skirtumas? Ar verta tikrinti, ko ten yra ir ko nėra? Matome, kad žmonės gyvena, tai ir gerai. Seniau gyvendavo 40 metų, o dabar – 80.
Klausimas. Ką galėtumėte pasakyti apie visa tai iš kabalisto pozicijos?
Atsakymas. Aš ir kalbu iš šios pozicijos. Jei šiuo metu esame tokie, kokie esame, o mūsų organizmas sugeba visa tai suvirškinti ir egzistuoti, tai nereikia kabinėtis bei kelti reikalavimų, kurie buvo aktualūs prieš 40 metų.
Prieš keturiasdešimt metų nebuvo šiuolaikinių vaistų ir žmonės gyveno iki 40 metų. O dabar visi geria įvairiausias tabletes ir gyvena 80 metų. Taigi, kas geriau?
Lygiai tas pats ir su maistu. Anksčiau valgėme šviežius, normalius pomidorus, nulaužtus tiesiai nuo šakelės dėjomės į burną, nes rytoj jie imtų pūti, o šiandien jie normaliai atrodo net po mėnesio, juos lėktuvais veža į visas šalis. Niekur nedingsi, toks tad mūsų vystymasis.

Iš 2016 m. vasario 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Planeta ant ribos

2015-ieji – blogio įsisąmoninimo metai

Sriuba visiems

Klausimas. Ar galiu ką nors priversti mane pamilti?
Atsakymas. Meilė perkama – dovanomis ir nusileidimu. Nusileisti! Juk aš myliu žmogų ne todėl, kad jis gražus, o todėl, kad jis nori palaikyti su manimi ypatingą ryšį, kai man dovanoja dovanas, jas gauna iš manęs, kažkur nusileidžia man ir supranta, kai nusileidžiu jam.
Tada drauge kuriame tokius tarpusavio santykius, kurie pasiekia lygmenį vadinamą „meile“. Tai nėra paprasta.
Kabaloje daug apie tai kalbama. Kaip galime pamilti aukščiausiąją jėgą, iš kurios ateina visos mūsų tariamos kančios ir problemos? Kaip pasiekti tokią meilę? Kaip tai įmanoma? Ar aukščiausioji jėga, kuri siunčia tiek daug kančių ir problemų, gali mane priversti ją mylėti? Ar galima įpareigoti mylėti?
Jeigu kalbėtume apie žemišką meilę, tai priversti mylėti neįmanoma, juk šis jausmas kyla manyje pagal mano prigimtį ir įpročius: šitą aš myliu, o to ne. Tačiau jeigu kalbame apie meilę, kurią kuriame tarpusavyje, tai galime žmogų nuteikti tinkamai ir todėl sakoma: „Pamilk savo artimą, kaip save.“

Iš 2016 m. sausio 2 d  radijo stoties 103 FM programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė – tai rojus

Melodija dviem balsams

Šeimos santykių adapteris

Komentaras. Mokslininkai rado vėžio „achilo kulną“. Jie atrado, kaip su juo kovoti pasitelkus imuninę sistemą, kuri atpažįsta ir sunaikina vėžinį auglį.
Atsakymas. Vėžys – tai sistema, kuri tapo nebekontroliuojama. Juk iš esmės visos mūsų ląstelės gali tapti vėžinės.
Esmė ta, kad bet kuri ląstelė ir gauna, ir duoda. Ji įsisavina viską, kad būtina jos funkcionavimui. Bet dėl ko ji funkcionuoja? Tam, kad palaikytų visą organizmo sistemą.
Jos svarbiausia užduotis – aš dirbu kitiems, gaunu sau tik tai, ko man reikia norint palaikyti savo egzistavimą dėl kitų. Taip veikia bet kuri gyva sistema, išskyrus žmogų, išskyrus mūsų galvą.
Todėl vos ėmėme galvoti tik apie save, mūsų sistema pamažu „gauna įspūdžius“ iš mūsų minčių bei norų ir taip ląstelių lygmenyje pažadinama tokia pati programa, kai sistema ima ryti viską dėl savęs nieko neatiduodama kitiems. Toks vėžinio auglio susidarymo principas.
Žmonija yra vėžinis auglys Žemės kūne. Pažiūrėkite, kokia nuostabi mūsų planeta! O tai, kas Žemėje vyksta negyvosios gamtos, augalijos ir gyvūnijos lygmenyse, kai visi naikina visus, – tai tik dėl to, kad viskas kyla iš žmogiškoje lygmens.
Taip ir pasakyta Biblijoje. Vos tik Adomas nusidėjo, visi netrukus ėmė ryti kits kitą. O iki tol viskas buvo darnoje.
Štai tada ir pradėjo plisti vėžinis auglys. Galiausiai žmonija naikina pati save.
Klausimas. Jeigu tai laikysime pagrindu, tai galima rasti būdą, kaip išgydyti vėžį?
Atsakymas. Žinoma! Tačiau ne šiame lygmenyje. Bet kuri problema sprendžiama aukštesniajame lygmenyje! Iš ten nusileidžia signalas – nurodymas žemesniajai pakopai. Todėl turime išspręsti problemą savo prote ir tarpusavio santykiuose.
Vos tik santykiai tarp žmonių taps abipusiai, geri, ir mes susijungsime į vieną gerą sistemą, tai visos sistemos, valdomos mūsų širdies ir proto, pamažu susinormalizuos, ir viskas Žemėje nurims. Ir „vilkas ganysis su avimi, ir mažas berniukas juos ganys“ ir viskas bus darnoje.

Iš 2016 m. kovo 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinosios jaunystės paslaptis

Ligos – egoizmo padariniai

Dvasia lemia sveikatą