Pateikti Antradienis, 5 balandžio, 2016 dienos įrašai.


Būti jautriam svetimo skausmui?

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas. Jeigu aš nejaučiu svetimų kančių, tai esu beširdis ar išmintingas?
Atsakymas. Reikia pajusti ne svetimas, o bendraminčių kančias, kad jūsų bendras skausmas, bendras noras rasti ryšį su Kūrėju leistų Jį atskleisti.
Ir daugiau nieko! Arba jūs trokštate šviesos, arba sergate, nes atsiveria tamsa. Viena iš dviejų. Jūs tai vadinate skirtingai: kančios, skausmas, negalavimas ir t.t. Šviesos nebuvimas ir yra kančia.
Jeigu tu turi indą (kli), norą pasiruošusį priimti šviesą, absorbuoti ją savyje, užsipildyti ja, bet nesistengi to padaryti – tai jauti ją kaip kančią.

Iš 2016 m. sausio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslas: kelias į aukščiausią harmoniją

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Komentarų nėra

Kas yra meilė?

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

Klausimas. Apie meilę per visą žmonijos vystymosi istoriją sukurta daug dainų, parašyta daug nuostabių romanų. Kita vertus, meilė sukėlė daugybę tragedijų ir karų. Apie ją taip daug pasakyta. Galbūt, tai pats aukščiausias žmogaus pojūtis. Kas gi yra meilė?
Atsakymas. Meilė – tai ypatingas žmogaus ryšys su kitu žmogumi ar kokiu dalyku. Aš galiu mėgti jūrą, muziką, malonius kvapus ir t.t., galima sakyti, kad juos myliu.
Kodėl aš myliu? Todėl, kad jie man teikia malonumą: mėgaujuosi jūra, muzika, kvapais, dangumi. Aš myliu tai, kas man malonumu, ir priešingai, nekenčiu to, kas man sukelia kančią, sukuria problemų. Taip kyla meilė arba neapykanta, būdinga ir žmonėms, ir gyvūnams.
Kai myliu tai, kas suteikia man malonumą, ir nekenčiu to, kas sukelia man kančią, vadinama egoistine meile. Tuo mes panašūs į gyvūnus: mylime tai, kas mums gerai, ir atsiribojame nuo to, kas blogai. Kitaip tariant, mylime ne objektą, o tą jausmą, kurį jis pažadina mumyse.
Pavyzdžiui, sutinku pažįstamą, kuris sako, kad išsiskyrė. „O kas atsitiko? – Meilė praėjo!“ Kitaip tariant, meilė egzistuoja, kol mėgaujamės vienas kitu. Net gydytojai šiandien tvirtina, kad po 2–3 metų meilė tarp partnerių dingsta.
Bet tai ne ta meilė, apie kurią kalbama kabalos moksle. Kabalos mokslas kalba apie meilę kaip apie tą, kas yra aukščiau egoizmo žmogaus, kuris kažką mėgsta. Meilė yra tai, ką kuriame dviejose plokštumose.
Yra tarp mūsų plokštuma santykių, kur gali būti ginčų ir net neapykantos, t. y. prieštaravimo vienas kitam. Ir kartu, aukščiau šių nesutarimų, mes kuriame ypatingą ryšį, vadinamą „meile“.
Mes daug su tuo dirbame, įdedame jėgų, laiko, pastangų ir kuriame jį. Tai vadinama „visus nusikaltimus padengs meilė“. Kitaip tariant, meilė kuriama būtent aukščiau „nusikaltimų“ – aukščiau prieštaravimų, kurie yra tarp mūsų.
Tik tokiu būdu du žmonės galės susijungti vienas su kitu, kad tarpusavio ryšys būtų geras, stiprus, sveikas, iš tikrųjų žmogiškas. Šis ryšys tarp žmonių, kurie supranta, kad jie – egoistai ir gali rytoj vėl susipykti, bet vis tiek stengsis pakilti aukščiau to, kad tarp jų būtų nuostabus, geras ryšys, vadinamas meile.
Ir tai ne ta meilė, kurios pagrindas yra seksualinis potraukis arba pripratimas, arba tai, kas gerai man šiandien, nors paskui gali būti priešingai.
Priešingai, tai meilė tarp žmonių – tarp vyrų, moterų, vaikų, tautoje ar žmonių grupėje, kai mes nežiūrime vienas į kitą kaip į malonumo teikėją, kurį mylime dėl to, kad juo mėgaujamės, tokis požiūris – gyvūninio lygmens.
Žmogaus lygmenyje mes kuriame tarpusavio meilės ryšį aukščiau viso to, ką gauname vienas iš kito – malonumus arba nemalonumus: man gali nepatikti kito įpročiai, vis tiek aš siekiu jį mylėti, sakykime, dėl to, kad mes priklausome vienai tautai.
O jau tada mes dirbsime ir ties klausimu, kaip mums suartėti vienam su kitu ir per šio pasaulio įpročius: fizinius, tautinius ir kitokius.
Kitaip tariant, meilė – tai didžiausia vertybė tarpusavio santykiuose žmonių, kurie susirenka susijungti vienas su kitu, nes privalo būti susiję ir pasirenka šį ryšį. Tada jie visą laiką to siekia.
Todėl yra pasakyta: „Visus nusikaltimus padengs meilė“. Mūsų santykiuose yra „nusikaltimų“ – įvairiausių nesutarimų, o aukščiau jų visą laiką kuriame meilę. Ir net daugiau: kuo daugiau nesutarimų, tuo stipresnė turi būti meilė – aukščiau jų.
Taip reikia auklėti žmones. Tada galėsime pasiekti būseną, kai aukščiau viso pasaulio, aukščiau visos žmonijos galėsime išskleisti meilės skėtį. Būtent tai ir yra meilė. Kitu atveju tai – viso labo fiziologinė meilė, kai tu myli tai, kas patinka tavo kūnui, – meilė kaip gyvūnų.
Tuo tarpu žmogiškoji meilė kuriama aukščiau visko, kas manęs netenkina kitame. Bet tam yra priežastis – aukštesnioji vertybė, dėl kurios ir privalau palaikyti gerus santykius su kitais.
Ir abu suprantame, kad įprastoje plokštumoje turime įvairiausių nesutarimų dėl šalies, gyvenimo būdo ir viso kito, tačiau bet kuriuo atveju priimame sprendimą, kad privalome būti susiję, nežiūrint į tai, kad esame kitokie ir skiriamės vienas nuo kito.
Mes kuriame šį ryšį, mūsų meilę, pamažu, palaipsniui, remdamiesi aukštesniuoju tikslu, kurį turime pasiekti kartu, tarpusavio ryšyje – aukščiau mūsų fizinių kūnų.

Iš 2016 m. vasario 14 d. programos radijo stotyje 103FM

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias meilės pažinimo link

Besąlyginė meilė

Nukreipta į tikslą meilė

Komentarų nėra