Klausimas. Kenčiu ir už tai dėkoju Kūrėjui? Ar tai teisingas požiūris?
Atsakymas. Jei žmogus tikrai gali dėkoti Kūrėjui, tada tai teisingas požiūris. O jeigu jis dėkoja Kūrėjui už tai, kad Jis sukelia kančias, kurios nukreipia į tikslą, tada žmogus turi jausti šių kančių saldumą.
Iš medikų ir biologų tyrinėjimų matyti, kad kančios ar malonumo pojūtis, iš esmės duoda tą patį rezultatą, nes smegenyse vyksta vienas ir tas pats procesas.
Klausimas. Nesuprantu, kaip galima dėkoti už kančias? Juk tai mazochizmas.
Atsakymas. Skirtumas tas, kad atskiriu kančių prasmę ir tikslą nuo to, kaip jas jaučiu, panašiai kaip sutinku darytis skausmingą operaciją ir dėkoju gydytojams už tai, kad jie mane gydo. Mūsų pasaulyje matome, kad už viską reikia mokėti: pastangomis, energija, kančiomis.
Kabalistas mato tikslą, kodėl jis kenčia, ir jau nelaiko to kančia. Jis supranta, kad jos padeda išsilaisvinti iš egoistinės prigimties. Tačiau, kol ši prigimtis „išeina“, tol jis kenčia.
Iš 2016 m. sausio 3 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
Ryšys su Kūrėju: nedėkite ragelio