Pateikti Antradienis, balandžio 19, 2016 dienos įrašai.


Metas dirbti mažiau

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Komentaras. Naftos kainos pasaulyje krito, todėl daugelis valstybių imasi priemonių, kad sutaupytų visur, kur tik įmanoma. Pavyzdžiui, Venesueloje, siekiant taupyti elektros energiją, valstybės tarnautojams trumpinama darbo diena. Dabar jie dirbs nuo 7.30 iki 13 valandos.
Atsakymas. Šiandien visi materialūs dalykai vis labiau pinga ir tampa prieinami visiems. Todėl bado negali būti. Atvirkščiai, atsiras visuotinė gausa, kuri bus niekam nereikalinga. Žmonės apsiribos normaliu, paprastu vartojimu.
Ir, žinoma, pasaulyje bus milžiniškas nedarbas, kuriam likviduoti prireiks ypatingų dotacijų: visi piliečiai gaus stabilius darbo užmokesčius ar pašalpas, neįpareigojančias dirbti. Žmonės gaus pinigus už tai, kad nedirba. Tai pirma.
Antra, reikia padaryti taip, kad tam tikras auklėjimas ir švietimas jiems būtų privalomi, kad jie neleistų laiko tuščiai.
Juk jeigu šiandien nereikia eiti į darbą ir esu aprūpintas visam gyvenimui, išeina, kad nereikia mokytis nei mokykloje, nei universitete, nereikia įgyti specialybės ir apskritai ką nors veikti. Vadinasi, sėdėsiu namie, žiūrėsiu televizorių, maigysiu kompiuterį ar išmanųjį telefoną, ir viskas. Todėl būtinas priverstinis auklėjimas ir švietimas.
Aš tikiuosi, kad dalis atsilaisvinusių žmonių persikvalifikuos į dėstytojus, auklėtojus, dalis taps mokiniais ir tokiu būdu ugdys save iki reikiamo dvasinio lygmens.
Auklėjimas bus nukreiptas į tai, kad iš kiekvieno būtų išugdytas Žmogus tikrąja žodžio prasme: ne dvikojis gyvūnas, kuris naudojasi primityviais instinktais, šiuolaikiniais ginklais ir narkotikais, o žmogus, suprantantis savo paskirtį ir jai realizuoti priverstas susivienyti su tokiais pat kaip jis.
Labai tikiuosi, valstybės supras, kad tik tai yra jų išsigelbėjimas, kitaip jos pačios save prarys.
Klausimas. Tai ir bus valstybės prievarta – priversti žmogų užsiimti saviugda?
Atsakymas. Valstybė – tai prievartos organas. Ji turi daryti spaudimą gyventojams, kad išugdytų iš jų piliečius! O kitaip mes matome, kas išeina. Europa šiandien tampa neigiamu pavyzdžiu visam pasauliui, nors dar prieš 30–40 metų ji buvo teigiamas pavyzdys.
Viskas dėl to, kad europiečiams suteikta galimybė gauti nemokamas pašalpas ir nieko neveikti. Visi mato, prie ko tai priveda. Taigi pavyzdys yra.
Todėl būtina įvesti prievartinį, visuotinį valstybinį auklėjimą, ir tai taps pačiu svarbiausiu valstybės organu.

Iš 2016 m. vasario 29 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsimos kartos ekonomika

Protingo vartojimo valstybė

Augimo ekonomikos galas

Komentarų nėra

Išsklaidyti mitai apie kabalą

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

Mistika ar mokslas?
Klausimas. Kad ir kiek mane įtikinėtų, jog kabala – tai mokslas, ji man vis dar atrodo mistika. Man neaišku, kas joje moksliška.
Atsakymas. Mūsų pasaulį tyrinėjame penkiais kūno jutimo organais, duotais nuo gimimo. Tuo remiasi visi mokslai ir mūsų žinios šiame pasaulyje.
Bet yra dar viena tikrovė, kurią su šiuolaikine fizika pradedame atskleisti pastaruoju laiku. Aptinkame tai, kad už mūsų suvokimo galimybių ribų egzistuoja tam tikra tikrovė, kuri, panašu, yra aukštesnysis pasaulis, aukštesnysis matavimas.
Ji turėtų egzistuoti virš laiko, judėjimo, erdvės, virš visų žemiškųjų apribojimų, už mūsų Visatos ribų. Šios tikrovės negalime pajusti, nes neturime tam tinkamų jutimo organų.
Kabalos mokslas dėl to taip ir vadinasi, nes moko gauti (žodis „kabala“ reiškia „gavimas“). Visų pirma, šis mokslas formuoja mums naujus suvokimo organus. Jie skiriasi nuo įprastų jutimo organų tuo, kad pagauna materiją ne savo viduje, o išorėje.
Penki mūsų pasaulio suvokimo kūno jutimo organais būdai vadinasi: regėjimas, klausa, lytėjimas, skonis, uoslė. O suvokimas Aukštesniojo pasaulio, esančio virš įprasto kūniškojo, vyksta penkiose savybėse, vadinamose: Keter, Chochma, Bina, Zeir Anpin, Malchut.
Suformavę savyje šias naujas savybes per kabalos mokslo studijas, pajuntame naują pasaulį, kurį vadiname Aukštesniuoju pasauliu. Priklausomai nuo to, kiek ji juntame, tiek pradedame gyventi jame. Iki tiek, kad netgi mirus kūnui ir nustojus per jį justi ir matyti mūsų pasaulį, liekame gyventi Aukštesniajame, kurį išmokome justi būtent gyvendami savo žemiškajame kūne.
Jeigu nepasiekėme Aukštesniojo pasaulio, tai ir vėl gimstame šiame pasaulyje gyvūniniuose kūnuose ir gauname galimybę per šį gyvenimą atskleisti Aukštesnįjį pasaulį, kad liktume jame amžinai.

Iš 2016 m. vasario 28 d. radijo programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mitų apie kabalą priežastis

Ar visi pajėgūs mokytis kabalos?

Pats esi atsakingas už savo gimimą

Komentarų nėra

Kabalistiniai tekstai

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

Klausimas. Ar galima tą patį tekstą ar knygą skaitant pakartotinai suprasti ir jausti kitaip, ir kodėl?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo žmogaus. Juk du tą pačią knygą skaitantys žmonės patiria visiškai kitokias būsenas.
Knyga parašyta kabalisto, pajautusio dvasinį pasaulį ir užrašiusio savo įspūdžius iš šios aukštesnės pakopos tam tikrais žodžiais, sakiniais, ženklais. Todėl skaitydami tą knygą turime maksimaliai prilygti tam kabalistui, kad bent iš dalies pajaustume jo būseną.
Tuo pat metu darome viską, kas priklauso nuo mūsų, laikomės mūsų mokytojų užrašytų patarimų studijuojantiems kabalą: susiburiame drauge, skaitome kabalistinius šaltinius, o paskui aptariame tas temas.
Visas mūsų gyvenimas sutelktas apie kabalistinius šaltinius ir mes kiek įmanydami siekiame savo santykius prilyginti dvasiniams kelim (indams) visiškai susijungdami, kad mes, dešimt žmonių, drauge susirinkę studijuoti tą šaltinį, stengtumėmės pasiekti dvasinę šaknį, t. y. knygą parašiusio autoriaus aukštumas.
Turime tarpusavyje susijungti, prilygti tai dvasinei būsenai laukdami, kad mus imtų veikti Šviesa, kurią tas kabalistas atskleidė ir aprašė savo knygoje.

Iš 2016 m. vasario 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visų pradžių pradžia

Slaptasis „Zohar“ kodas

Mitų apie kabalą priežastis

Komentarų nėra