Pateikti Penktadienis, 29 balandžio, 2016 dienos įrašai.


Pesachas (žydų Velykos)

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien, Šventės

Pesach – tai perėjimas iš mūsų pasaulio jautimo (kiekvienas žmogus mūsų pasaulyje jį jaučia)  į aukštesniojo pasaulio jautimą. Tai atlikti gali tik kabalistas.
Pesachas kaip ir visos žydų šventės – kabalistinė šventė. Ji apie tai, kaip žmogus peršoka iš būsenos, kai negali susivienyti su kitais, į būsena, kai jo egoizmas leidžia susivienyti.
Kai žmogus išsiveržia iš egoizmo valdžios ir susijungia su artimais dvasia žmonėmis vadinama „Pesachu“.
Klausimas. Kas jam leidžia atlikti tokį šuolį?
Atsakymas. Noras. Juk nuo pat įėjimo į Egiptą iki buvimo Egipte pabaigos be perstojo vystosi didžiulis egoistinis noras, kuris neleidžia Izraelio tautai tarpusavyje susivienyti.
Izraelio tauta turi susivienyti, kad tarpusavio ryšyje atskleistų Kūrėją – davimo ir meilės savybę. Ir kai jis mato, jog neturi jokios galimybės to atlikti, jaučiasi esąs egiptietiškoje tamsoje. Štai dabar jis pasirengęs viskam, kad tik iš ten ištrūktų! Tai ir yra bėgimas, išsigelbėjimas iš Egipto.
Jeigu į visa tai žvelgtume iš žmogaus pozicijų, juk paprastai kabaloje kalbama būtent apie tai, kas vyksta su žmogumi, tai omenyje turima žmogaus savybė, kai jis pasiruošęs viskam, netgi šokti į jūrą, kad tik atsiplėštų nuo savo egoizmo ir pakiltų virš jo, pasiektų Kūrėjo savybę – meilę ir davimą.
Jis šoka į jūrą, o jūra priešais jį atsiveria. Jis ją praeina, atkerta save nuo ego ir taip tampa pasirengęs perdaryti jį į altruizmą (būnant virš egoizmo ir dirbant su juo). Tai ir yra išėjimas iš Egipto, kurį švenčiame per Pesachą.

Iš 2016 m. balandžio 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Misija neįmanoma

Vienintelė, bet be galo sunki sąlyga

Pabėgimas nakties priedangoje

Komentarų nėra

Atsakymai oponentams

Kabala

Klausimas. Kaip jūs žiūrite į išpuolius prieš jus ir kabalos mokslą?
Atsakymas. Geranoriškai! Nenuostabu, kad po dviejų tūkstančių metų paslėptasis kabalos mokslas atsiskleidžia sunkiai ir įgyja priešininkų, kuriuos jungia visiškas šio mokslo neišmanymas.
Todėl aš nusprendžiau pateikti savo atsakymus ir pravesti edukacinę kabalos programą prieštaraujantiems, kad jie suprastų savo prieštaravimų esmę, jeigu jie iš tiesų nori kažką išsiaiškinti. Atsakymai ne mano, tai iškilių kabalistų atsakymai.
Kabala apima visą kūriniją, aukščiausius ir mūsų žemiausią pasaulį su visu jo turiniu. Visa jo struktūra atsiskleidžia ne dalimis, o visa vienu metu, tik jos mastelis didėja palaipsniui 125 pakopomis.
Todėl kalbėti apie kabalos mokslą gali tik tas, kuris atskleidė aukštesnįjį pasaulį, o kiti iš viso negali nieko įsivaizduoti! Niekas nesupranta nė vieno žodžio, parašyto kabalistinėse knygose. Net jeigu jas studijuoja 20 metų, bet neatskleidė aukštesniojo pasaulio, – nieko nesupranta kabalos moksle!
Tačiau mūsų amžius – nuostabus! Pasirodo, visi puikiai išmano šį mokslą. Ir neturi reikšmės, tikintieji ar ne: štai rodo TV laidą apie kamėjas, užkalbėjimus, raudonus siūlus, sėkmės ženklus ir sako, kad tai – kabalos mokslas. Ir tai sako žydai ortodoksai! Matyt, būtent tokiu būdu atsiskleis šis mokslas kitame žmonijos lygmenyje…

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką suteikia kabalos mokslas?

Gamtos ir egoizmo kaprizai

Kaip perteikti žinias apie dvasinį pasaulį?

Komentarų nėra

Dvasinė ir materialioji laisvė

Valios laisvė

Klausimas. Ar priklauso dvasinė laisvė nuo materialiojo pasaulio?
Atsakymas. Jokiu būdu. Juk, dėl to, kad įgytų dvasinę laisvę, kabalistą paveikia arba jame pasireiškia ypatingos aukštesniosios jėgos, kurios duoda davimo savybę ir meilę, savybę išeiti iš savęs, galimybę pakilti virš savo egoizmo.
Dėl to jis visai nejaučia jokių apribojimų, susijusių su mūsų pasauliu, su savo gyvūniniu kūnu.
Tarp materijos ir dvasios nėra jokio ryšio. Gali kilti dvasiniais laiptais, likdamas tokiame pačiame materialiame būvyje, su tais pačiais įpročiais ir skoniais.
Klausimas. Vadinasi, materijoje nėra nieko dvasinio?
Atsakymas. Žinoma! Negyvoji, augalinė, gyvūninė materija – tai mūsų pasaulis. Jie veikia pagal egoistinį įstatymą – energijos išsaugojimo programą. Kiekviena dalelė nori išsaugoti save ir tiktai save išnaudodama kitus – nesvarbu, kokiomis priemonėmis. Svarbiausia – išdidinti save, t. y. kiekvieną kartą patirti maksimaliai gerą egoistinę būseną.
Klausimas. Ar materialioji laisvė priklauso nuo dvasinio pasaulio?
Atsakymas. Praeitais amžiais nepriklausė. Mūsų laikais – priklauso, dėl to, kad dabar dvasinis pasaulis ir mūsų pasaulis artėja vienas prie kito. Dėl to mūsų pasaulyje kyla vis didesnių problemų ir tuo pačiu metu didesnių galimybių atskleisti dvasinį pasaulį. Įsisavindami jį, galėsime paveikti mūsų pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Svaiginanti laisvė, neribojama laikinos būties

Laisvė sekti gamtos dėsniais

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Komentarų nėra