Vienytis – rimtas žaidimas
Jei susimąstytume apie tai, kas vyksta su mumis, pamatytume, kad Aukštesnioji mintis ir noras veda mus į vieną tikslą: kad įsisąmonintume, jog esame valdomi iš aukščiau, o eiti į priekį – tai tik vienytis tarpusavyje.
Ir tada įstengsime sudaryti tinkamas sąlygas savo asmeniniam vystymuisi, kad imtume vienytis įprasta, žemiška prasme.
Atsižvelgtume į kits kito mintis ir norus, tarpusavyje padėtume vieni kitiems. Kitaip tariant, žaistume vienybę, kaip kad žaidžia maži vaikai, paverstume save dėlionės dalimis ir bandytume jas sujungti, kad išeitų vienas žmogus su viena širdimi, bendra mintimi.
Taip stiprėtų mūsų vienybė, susijungtų mūsų mintys ir norai. Ir kuo daugiau dėtume pastangų širdyje ir prote, tuo giliau suvoktume Aukštesniosios jėgos norus, protą. Suprastume, kad esame jos neatsiejama dalis.
Dabartinė mūsų būsena nuo aukštesnės skiriasi tuo, kad Aukštesnėje sistemoje esame kartu susiję ir turime vieną bendrą norą, bendrą protą. O šio pasaulio plotmėje esame susiskirstę, susiskaldę, kiekvienas pats sau. Būtent čia slypi skirtumas tarp šio ir Aukštesniojo pasaulių.
Reikėtų įsisąmoninti, kad visos mūsų mintys ateina iš išorinio šaltinio. Viena vertus, privalau atlikti viską, kas būtina šiame pasaulyje, tarsi būčiau paprastas žmogus, nesuvokiantis, kad mano mintys ir troškimai ateina iš išorės, t.y. iš aukščiau. Bet kita vertus, siekiu priartėti prie Aukštesniosios jėgos, Aukštesnio noro ir proto, siekiu plaukti viena kryptimi su jo paliepimais.
Mėginu atskleisti, kokiu tikslu man iš aukščiau ateina visos mintys, norai, kodėl nutinka visi įvykiai, kaip teisingai reaguoti į kiekvieną situaciją. Šitaip atskleisiu Aukštesniąją mintį ir sumanymą, kuris vadinamas „Kūrėju“, Aukštesniąja gamta.
Šiomis dviem vadžiomis Aukštesnioji pakopa valdo mus: per mūsų troškimus bei mintis.
Klausimas. Nejau mano noras nepriklauso man?
Atsakymas. Žinoma, kad ne. Iš kur man žinoti, ko panorėsiu po akimirkos? Mes visiškai valdomi iš aukščiau. Ir kad nebūtume marionetėmis, o pažintume valdantįjį, reikia atskleisti Kūrėją. Tam mums duota kabalos metodika, kuri padeda kūriniams atskleisti Kūrėją.
Todėl reikia studijuoti kabalistines knygas, ypač dviejų paskutiniųjų žymių kabalistų Baal Sulamo ir Rabašo raštus. Jie šiuolaikiniai kartai pritaikė kabalos mokslą, kuri egzistuoja jau beveik šešis tūkstančius metų, kad mes galėtume ja naudotis. Aš, kaip Rabašo mokinys, tęsiu šį darbą ir bandau perduoti šią metodiką visiems žmonėms.

Iš 2016 m. vasario 9 d. 689-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Susivienyti, nepaisant visų skirtumų

Nieko nėra stipriau už mintį, I d.

Nieko nėra stipriau už mintį, II d.

Asmeninės mintys iš bendrojo kompiuterio
Klausimas. Kasdien žmogaus galvoje praskrieja šimtai įvairiausių minčių. Galima būti gerai nusiteikusiam, bet staiga naujienose išgirstas koks nors įvykis visiškai pakeis tavo minčių eigą ir užlies išgyvenimais. Mintys visą laiką keičiasi. Iš kur jos ateina ir nuo ko priklauso?
Atsakymas. Mintys mums ateina iš bendrojo visos gamtos „kompiuterio“, kuris vadinasi „visatos centras”, „kūrimo centras“ arba Šchina , Aukštesnioji jėga, Aukščiausias sumanymas.
Klausimas. Ar šiame kūrimo centre yra mano asmeninis kompiuteris?
Atsakymas. Ne, visi kartu įsijungiame į vieną bendrą kompiuterį, iš kurio išeina visos asmeninės mintys. Dar daugiau, nieko nėra „nereikalingo“ mūsų pasaulyje. Mes tik įsivaizduojame, kad veikiame patys, nepriklausomai vieni nuo kitų. Iš tikrųjų, visi esame susiję ir sujungti į vieną sistemą, valdomi vieno kompiuterio, kuris vadovauja mums visiems per mūsų mintis ir norus.
Klausimas. Kodėl mūsų mintys keičiasi?
Atsakymas. Paprasti žmonės maitinasi mintimis iš bendrojo kompiuterio, iš Aukštesniosios jėgos sumanymo. Žmogų veda per įvairiausius norus ir apmąstymus, visokias situacijas, kurių jis nesirenka, kad atvestų į tobulesnę būseną, kurioje jis galų gale, susimąstys apie savo mintis ir troškimus. Jis ims analizuoti, iš kur jos ateina, koks jų tikslas?
Nuo šios akimirkos jis pradės klausti: „Dėl ko aš gyvenu? Koks mano gyvenimo tikslas?“ Kitaip tariant, jis klaus jau ne apie savo gyvenimą šiame pasaulyje, o apie tai, ko iš jo nori bendrasis kompiuteris, aukštesnysis noras, protas, širdis iš kitos pakopos.
Ir tada žmogus supras, kad visas pasaulis pildo Aukštesniosios jėgos norus ir yra įjungtas į vieną mechanizmą, vieną sistemą. Nūnai šioje materialioje pakopoje atskleidžiame, kad mūsų pasaulis – tai mažas kaimas, kuriame mes visi tarpusavyje susiję.
Galiausiai išsiaiškinsime, kad esame ne šiaip susiję tarpusavyje šio pasaulio plotmėje, mes sujungti su mus valdančiu aukštesniuoju šaltiniu, jo smegenimis ir širdimi. Jis veda mus prie to, kad suvoktume, esą jo sudedamosios, integralios, visiškai tarpusavyje susijusios dalys.
Pradėję tyrinėti šiuos ryšius suprasime, kokie jie nepertraukiami, vienijantys mus į vieną žmogų su viena širdimi ir viena mintimi. Todėl mums reikia būti vieningiems tarsi vienas kūnas. Ir taip pakilsime į visos didžiulės, integralios, vieningos sistemos aukštesnįjį proto ir širdies lygmenį, kuris vadinamas Kūrėju , Aukštesniąja jėga.

Iš 2016 m. vasario 9 d. 689-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Nėra nieko stipriau už mintį, I d.

Numalšinti troškulį minties jėga

Žmonija – uždara sielų sistema

Išmokyti galvoti
Klausimas. Kaip mūsų mintys veikia mūsų gyvenimą?
Atsakymas. Viską lemia minties jėga. Mums atrodo, kad svarbūs mūsų veiksmai, bet iš tikrųjų, nėra nieko stipresnio už mūsų mintis.
Kuo akmenys skiriasi nuo augalų, augalai nuo gyvūnų, gyvūnai nuo žmonių? Tiktai minties jėga. Jeigu išmatuotume fizinę jėgą, tai gyvūnai būtų kur kas stipresni nei žmonės.
Tik mintis pakelia žmogų virš visų būtybių. O mintis priklauso nuo noro. Kuo stipresnis noras, tuo galingesnė mintis reikalinga, kad jį užpildytų ir aptarnautų.
Jeigu vaiko noras neišvystytas ir reikalauja nedidelio užpildymo, tai ir jo mintys trumpos. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu norai būtų didesni už mintis: pavyzdžiui, noras – 10 gramų, o minties jėga – 5 gramai.
Tuomet vaikas galėtų elgtis neprotingai, juk jo mintis nepadengtų ir nekontroliuotų visų norų. Toks vaikas būtų pavojuje. Todėl visąlaik mokome vaikus, kaip reikia elgtis, stengiamės, kad vaiko norai neištrūktų iš minties kontrolės.
Klausimas. Nejau galima išmokyti galvoti?
Atsakymas. Mes nuolat to mokome vaiką. Netgi gyvūnai taip moko savo jauniklius. Ne kartą mačiau dokumentinius filmus apie tai, kaip liūtė išveda savo liūtukus iš guolio, moko, kaip elgtis atvirame pasaulyje, ką galima daryti, o ko ne.  Ji parodo, kaip gaudyti grobį ir ko derėtų saugotis.
Ir visa tai žinant, kad gyvūnai turi įgimtus instinktus, padedančius jiems tinkamai elgtis. Vaikas tokių instinktų neturi, ir mums būtina juos pakeisti protu, mintimis.
Priėjęs prie krašto vaikas gali nukristi žemyn. O gyvūnas nenukris, juk jis turi jį sustabdančias vidines jėgas. Instinktas – tai minties programa žmogaus ar gyvūno viduje, ji veikia pasąmoningai, nevalingai.
Žmoguje beveik nėra tokių minties programų, kurios vadintųsi instinktais. Juk žmogus turi įgyti tokias programas, kurios jo ne apribotų, o priešingai, pakeltų į gerokai aukštesnę pakopą.
Jeigu mus kaip gyvūnus veiktų tokie užprogramuoti instinktai, neleidžiantys mums nukristi ir priartėti prie pavojaus, niekada negalėtume pakilti į daug aukštesnį, žmogaus lygmenį. Tačiau žmogus gali pakilti aukščiau savo lygmens, nes yra pasirengęs statyti save į pavojų, rizikuoti netekti savo gyvenimo.
Juk kopti nuo pakopos ant pakopos – reiškia prarasti ankstesnįjį save, kad pakiltum aukščiau. Todėl žmogaus lygmenyje nėra tokių įgimtų instinktų kaip kad gyvūnų, idant turėtume galimybę vystytis.

Iš 2016 m. vasario 9 d. 689-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Numalšinti troškulį minties jėga

Gyventi ir mėgautis, I d.

Mes ir kaip mus valdo

Klausimas. Kodėl staiga būtent Europa atsidūrė sudėtingoje situacijoje?
Atsakymas. Kūrėjas visais būdais nori kūrinį privesti prie vientisos formos, visiškai integralių ryšių  su visais visais lygiais, kad tinkamai susilietų su Juo pačiu.
Tai yra mūsų vystymosi tikslas, visatos vystymosi, planetos Žemės, negyvosios, augalinės, gyvūninės ir ypatingai – žmogaus. Šis tikslas bus gamtos pasiektas arba žiauria jėga, arba žmogui suvokiant kūrimo tikslą ir protingai jį įgyvendinant.
Mes esame paskutinėje vystymosi stadijoje, kuomet susijungimas turi prasidėti visuomenėje: arba ji susivienys, nepaisydama visus skiriančio egoizmo, arba paties egoizmo vystymasis prives visuomenę prie tokių kančių, kad ji priverstinai pasirinks susivienijimą, kad jų išvengtų.
Europą, kaip labiausiai išsivysčiusį ir taip pat egoistiškiausią kontinentą, nevieningiausią ir labiausiai susaistytą tarpusavyje, kūrimo programa veda į visų valstybių susivienijimą arba kančių keliu arba, jeigu panorės, suvokimo keliu, savanoriškai susivienijant.
Kalbant apie vienijimąsi, omenyje turima ne bankų vienybė ir panašiai, o žmonių auklėjimas, tarpusavio  suartėjimas į vieną tautą! Šį procesą mes stebim. Praeito šimtmečio viduryje visas pasaulis pradėjo realizuoti vienijimosi programą! Galbūt, praeis dar daug kančių metų, netgi pasaulinis karas, tačiau visos žmonijos susivienijimo tikslas bus pasiektas, kaip ir visi Kūrėjo tikslai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europa patiria sudėtingiausią laikotarpį

Pabėgėlių srautas Europoje

Senosios Europos bejėgiškumas

Atradimas. Kūno organai išlaiko proporcijas tarpusavyje. Bet kaip jie žino, kad metas liautis augus? Mokslininkai atrado, kad organai vystosi skirtingu greičiu keičiantis kūno apimtims, tartum turėtų savo sąmonę.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kintant mūsų kūno dydžiui, skirtingi organai ir jų ląstelės reaguoja įvairiais būdais.
Komentaras. Kabala sako, kad kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje yra jos protas. Menkiausioje kūno dalyje – visas mikro kosmosas. Dalis ir visuma lygūs. Tai kyla iš visiškai uždaro, integralaus ryšio tarp visų pasaulėdaros dalių, kurios sudaro vieną tobulą visumą. Visi atradimai – tai, ką atrandame egzistuojančio mūsų atžvilgiu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suprojektuotas vaikas

Visų ligų šaknis

Dėl ko širdis stipresnė už protą

Komentaras. Melburno ir Kalifornijos universitetų mokslininkai įrodė, kad nepagrįstai rizikingas elgesys užkrečiamas. Matome, kaip įtraukia azartiniai žaidimai, greitas vairavimas ir net teroristinės organizacijos. Juk aplinka mums daro labai stiprią įtaką.
Atsakymas. Svarbu ne aplinka, o tai, kad tokiu būdu tu prisilieti prie nežinomybės.
Žmogus jaučia, kad yra kažkas nepažinta, kas jį valdo. Egzistuoja kažkokia jėga, kuri yra aukščiau jo. Kasdieniame monotoniškame gyvenime jis negali kontaktuoti su ja, ir tik jei pabandys kaip nors išsiveržti, pateks šios jėgos valdžion ir galės pajusti su ja ryšį.
Tai vidinis, labai stiprus poreikis. Juk ką reiškia „azartinis žaidimas“? Jei iš anksto žinočiau, kad išlošiu ar pralošiu, tada tai virstų verslu. O žaidimo esmė ta, kad nežinau jo baigties, ir būtent tai malonu ir pageidautina, nes kai pakylu aukščiau nežinomybės, pakylu aukščiau egoizmo ir pajuntu jėgą, kuri yra virš mūsų, – mūsų pasaulį valdančią jėgą.
Tai ir įtraukia žmones į azartinius žaidimus, įvairiausias teroristines organizacijas, – kalbu ne apie tuos, kuriuos traukia būsimasis rojus, o būtent apie avantiūristus, ieškančius nuotykių, ar apie mokslininkus, kurie išdrįsta daryti su savimi įvairiausius bandymus, ir t. t.
Bet visa tai niekis – nelaimingas žmogus neturi kitos galimybės susijungti su aukštesniuoju valdymu, aukštesniąja paskirtimi, pakilti aukščiau savęs, išsiveržti iš savęs. Kas iš to, kad jis krinta žemyn galva laikydamasis virvės?
Mano buvęs pažįstamas dievino šuolius be parašiuto, o jo draugas turėdavo pagauti jį ore, ir tai šokančiajam teikdavo kažkokį vidinį pripildymą. Paprastus žmones sulaiko baimė, o jis aiškindavo labai paprastai: „Aš patiriu malonumą, kuris yra aukščiau baimės. Aš negaliu susilaikyti!“
Klausimas. O jeigu šiuos žmones nukreiptume dvasinių paieškų link?
Atsakymas. Problema! Užsiimdamas dvasinėmis paieškomis žmogus patiria būsenas, kurias sukuria savo pastangomis. Suprasdamas savo priklausomybę nuo Aukštesniosios jėgos, jis išryškina šias būsenas, ir tada Aukštesnioji jėga jam atsiskleidžia. Bet tai įvyksta labai sunkioje vidinėje kovoje, tam rimtai ruošiamasi.
Tai ne išsiveržimas, ne avantiūra. Tai gyvenimas. Užtat, kai žmogus gyvena tokį gyvenimą, jis pasikelia į Aukštesniosios valdančios jėgos lygmenį ir pradeda kartu su ja dirbti. Tada jam atsiveria antrasis kvėpavimas: jis vienu metu yra dabartyje, praeityje ir ateityje, ir visa tai susilieja į visumą.
Pojūtis, kuris jį pripildo, pašalina visus laiko, erdvės, judėjimo įspūdžius, ir jis jaučiasi nuolat sklandantis šioje būsenoje.
Todėl, kai žvelgi į vaikiškus bandymus, esant didžiulei rizikai „pagauti tokį pojūtį už uodegos“, supranti, kad žmonės tokiu būdu nori bent akimirkai pripildyti save, o juk tai galima jausti nuolatos.

Iš 2016 m. kovo 27 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Ankstesni vebinarai

Klausimas. Kas arčiau kabalos – vyrai ar moterys?
Atsakymas. Vyrai. Esmė ta, kad moterys kabalą jaučia instinktyviai, o vyrams reikia šias žinias perleisti per galvą, protą, mintis.
Jų poreikis ištaisyti egoizmą daug didesnis negu moterų. Todėl moteris gali mažiau mokytis, jai nereikia keltis trečią valandą nakties į pamokas, o vyrams tai būtina.
Taip mus sukūrė gamta. Vyriškas egoizmas skiriasi nuo moteriško – jam reikia daugiau išsitaisyti. Jis blaškosi į šalis, plėšosi..
Moterys ne žemesnės už vyrus, tik jų egoizmas žemiškesnis žiūrint iš kasdienio gyvenimo, buities taško. Jos labiau ištaisytos negu vyrai. Jeigu moterys valdytų pasaulį, pasaulis būtų geresnis.
Komentaras. Vis dėlto moterys kai kur vadovauja vyrams.
Atsakymas. Kai kur. Jeigu jos užimtų visas vietas, o vyrai leistųsi žvejoti, visiems būtų geriau.

Iš 2016 m. vasario 10 d. vebinaro per zahav. ru

Daugiau šia tema skaitykite:

Moterys ieško prasmės

Moters verta vieta

Slaptoji moters galia

Klausimas. Kokį malonumą mums nori suteikti Kūrėjas?
Atsakymas. Kūrėjas nori, kad panorėtume užsiropšti į pačią aukščiausią raidos pakopą, kad mūsų norai būtų ne tokie kaip naminio kačiuko, o didžiuliai lūkesčiai, ir kad galėtume juos užpildyti amžinos, tobulos būties malonumais.
Iš esmės, dabar negalime kalbėti apie amžiną malonumą, nes mums nesuprantama, apie ką kalbama. Tačiau pradėjęs studijuoti kabalą žmogus pamažu atskleidžia jame slypinčias galimybes.

Iš 2016 m. vasario 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – meilės jėga

Kaip galima suteikti malonumą Kūrėjui?

Aukštesniosios šviesos jungiklis

Klausimas. Pagal statistinius amerikiečių ir europiečių apklausos duomenis, kiekviena penkta didžiųjų Amerikos ir Europos miestų gyventoja nenori gimdyti. Prieš 40 metų vaikų turėti nenorėjo kas dešimta moteris.
Kas atsitiko su moterimis, jei nenorinčiųjų gimdyti skaičius padvigubėjo?
Atsakymas. Moterys prarado motinišką instinktą. Jos nenori gimdyti. O jei nori, tai būdamos apie 40 metų, kai, rodos, jau pagyventa dėl savo malonumo, dabar galima truputį pasivarginti ir su vaiku.
Jos nesuvokia, kad taip įklimpsta į skolą visam gyvenimui! Ir ne tik dėl pinigų, o dėl pareigų ir prievolių savo vaikui.
Mūsų dabartiniam didžiuliam egoizmui tai paprasčiausiai nepriimtina. Šiandien kiekvienas nori būti pats sau, visiškai laisvas! Ir netgi nedirbti. Turiu internetą, išmanųjį telefoną ir nenoriu būti susijęs daugiau su niekuo.
O čia privalau susisaistyti su kažkuo, kas instinktyviai priklausys nuo manęs ir nuo kurio aš instinktyviai tapsiu priklausoma.
Kai tik moteris pastoja, ji akimirksniu pradeda galvoti tik apie tą gyvybę, kuri joje auga ir kuriai ji turi atsiduoti. Iš esmės viso pasaulio ribos jai susitraukia iki mažojo gyvūninio mėsos gabalėlio joje. Ir viskas.
Kas toliau? „Pažvelkime 100–200 metų į priekį. Kas iš to, jei savo gyvenimą paaukosiu, kad pagimdyčiau, išauginčiau ir pastatyčiau ant kojų šią būtybę? Ar ji gyvens po 100–200 metų? Ne, negyvens. Aišku, ji turės palikuonių, t. y. vyks įprastinė biologinė reprodukcija. Kodėl turėčiau tame dalyvauti ir skirti tam visą savo gyvenimą?“
Klausimas. Moteris mano, kad vaikas atims iš jos šio pasaulio malonumus?
Atsakymas. Žinoma. Negana to, jai atrodo, kad vaikas uždaro ją į kalėjimą, lyg jai išrašomas skolos vekselis! Jis suriša jos rankas ir kojas, neleidžia galvoti apie nieką kitą, išskyrus jį patį! Ši būtybė prisiklijuoja prie jos ir traukia visą jos dėmesį į save.
Tai vyksta iš tikrųjų! Tokia yra prigimtis! Pamažu didindama moters, o ir vyro, egoizmą, gamta leidžia jiems truputį apsižvalgyti ir nesielgti automatiškai, kaip kad būdavo su visomis kartomis.
Privalau sukurti šeimą, gimdyti, auklėti vaikus, statyti namą, padėti vaikams įgyti išsilavinimą – viską, bet ką, ir numirti. O jie žiūrės, kaip mane užkasa, ir verks. Ir toks tėra visas mano gyvenimas?! – Taip svarsto mūsų sveikas egoizmas.
Žmogus to nenori! Jam nesvarbu, kur jį užkas, kokiu būdu ir kas. Tam jis moka mokesčius ir t. t. Jam reikia pagyventi. Jis nenori niekam įsipareigoti, o juo labiau „užkasti“ save jau dabar, jaunystėje.
Nieko nepadarysi. Tik jei žmogui svarbus kūrimo tikslas, kuris įpareigos jį išlaikyti šeimą, gimdyti, auklėti vaikus ir prisiimti visas kitas pareigas – jis tai padarys, bet tik tada, kai tai jam naudinga.
O naudinga taps, kai jis žinos, kad norėdamas pasiekti kūrimo tikslą privalo elgtis kaip paprastas žmogus, t. y. gimdyti vaikus, juos auklėti, išlaikyti, statyti ant kojų. Kartu jis privalo tobulėti pats ir tokiu būdu taisyti pasaulį!
Juk vaikui duodamas gyvenimą ir auklėdamas palieku jį po savęs, kad vaikas taip pat tobulėtų! Tik tai bus stimulas gimdyti! Kitaip, jei dabar kas penkta moteris nenori susilaukti vaikų, tai po poros metų nenorės kas antra. Ir beliks pusė milijardo Žemės gyventojų.
Klausimas. Idealiu atveju, ką gali galvoti moteris apie kūrimo tikslą, kad gimdytų?
Atsakymas. Mūsų kančios privers mus rasti aiškų atsakymą į klausimą, koks yra gyvenimo tikslas. O jis bus tik toks, kad atskleistume aukštesnįjį valdymą ir pamatytume, kur mus veda Gamta, arba Kūrėjas.
Kai atskleisime tai, sužinosime, kaip turime elgtis su viskuo, kad pasiektume aukštesnįjį, amžiną tikslą – amžiną, palyginti su mūsų gyvenimu. Štai tada mums tai bus naudinga, remiantis tuo pačiu egoizmu, ir mes gimdysime, auklėsime vaikus ir atsiduosime šeimai.

Iš 2016 m. kovo 2 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už šeimos išsaugojimą!

Kaip išsaugoti šeimą

Traška santuokos siūlės