Komentaras. Nedaugelis sugeba gyventi pagal senovinį altruistinį principą „Nedaryk kitam to, ko pats nenori“. Kalifornijos universiteto mokslininkai Leonardo Christophe Moore ir Marco Lakobani po daugelio tyrinėjimų priėjo prie išvados, kad yra būdas priversti žmones būti mažiau savanaudiškais ir net pasijausti dideliais altruistais. Pasirodo, galima žmogų paskiepyti ir priversti jį elgtis prosocialiai.
Atsakymas. Pasakyčiau kitaip. Žmogus – tai labai išsivystęs gyvūnas ir jį galima išmokyti neteršti savo namuose, atlikti tam tikras funkcijas, tik reikia tinkamai jį išauklėti, t.y. tinkamai pateikti pačią idėją: už tai – bausmė, o už tai – malonumas.
Ir bausmė ir malonumas – tai elektros impulsai, kurie, perėję per mus, padeda gaminti įvairias aminorūgštis.
Galima sukurti prietaisą, siunčiantį tam tikru dažniu signalą žmogui, kuriam įsiūtas daviklis, ir žmogus, priklausomai, kaip jis elgiasi – gerai ar blogai, jaus malonumą ar bausmę. Tokiu būdu iš žmogaus padarytume Pavlovo šunį.
O jeigu užsiimsime kabalistiniu ugdymu, tai jis pakels žmogų į paties prietaiso, kuris siunčia atlygį ar bausmę, lygmenį. Tam žmogus turi suprasti jo struktūrą ir pats pasiekti itin aukštą lygmenį, kur nėra bausmės, tik didžiulis atlygis. Tačiau tai pasiekti įmanoma tik tada, kai žmogus  visiškai susivienys su kitais ir taps kaip viena visuma.
Kitaip tariant, pasiektume tokią būseną, kai teigiamas gamtos impulsas mus visą laiką užpildytų, o neigiamas veiktų tam, kad išvalytų mums vadinamuosius šlakus – mūsų „gerųjų“ pastangų atliekas ir paliktų vietą amžinybei ir gėriui.
Aš – už susivienijimą su aukštesniąja gamta, bet ne su davikliais, o su Tuo, kuris juos valdo.

Iš 2016 m. kovo 28 d. TV programos „Naujienos si Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Buitinis ir dvasinis egoizmas

Neribotas egoizmo limitas

Komentaras. „Gallup“ instituto (tai Amerikos institutas, tiriantis viešąją nuomonę) statistiniais duomenimis, 2016 metais amerikiečių, kurie yra išlaikomi valstybės, skaičius viršys 50 milijonų.
Kitaip tariant, plačiai nuskambėjusi „amerikietiška svajonė“ virsta svajone tapti valstybės išlaikytiniais.
Amerikoje yra ištisų šeimų, kurios niekada nedirbo. Ir ši tendencija nuolatos auga.
Atsakymas. Žinoma, tai jau nėra vaikymasis ypatingų laimėjimų versle ir kitose gyvenimo sferose.
Esmė ta, kad dabartiniu metu einame į socializmą – valstybė taps socialinė. Ir jei sugebėsime paskirstyti visiems maistą, drabužius, suteikti gyvenamąją vietą, juk šiandien, turint norą, visa tai galima štampuoti, beje, nieko iš žmogaus nereikalaujant, tai, bendrai paėmus, žmonėms nereikės dirbti.
Kyla klausimas, kam to reikia? Kam egzistuoja įvairūs gyvūnai? Galima sakyti, kad jie – būtina bendros gamtos šaka, kuri turi atsverti visa kita, kad palaikytų ypatingą pusiausvyrą, homeostazę.
Ir kuo žmonės skiriasi nuo jų? Turime suprasti, kad mes sudaryti iš gyvūninės ir žmogiškosios dalių. Gyvūninei daliai mumyse reikia tik vieno: leisk man ramiai šildytis saulėje kaip katinui, ir nieko daugiau nereikia.
O žmogiškoji dalis reikalauja atskleisti gyvenimo prasmę, nors mes dabar stengiamės nuo šito pabėgti, ir čia truputį padeda narkotikai, antidepresantai ir visa kita. Vis dėlto šis klausimas bus  labai rimtai keliamas, ir mums teks į jį atsakyti.
Klausimas. Ar pamatys tai mūsų karta?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo kabalos platinimo pasaulyje, bet kol kas nepuoselėju didelio optimizmo.
Tačiau būsenos pasaulyje labai greitai keičiasi. Iš esmės, žmonija kiekvieną kartą patenka į neramų snaudulį, kuris užsitęsia, įtraukia kaip siurblys, ir tu vis įsitrauki ir įsitrauki į jį. Ir paskui įvyksta didelis vidinis blykstelėjimas.
Klausimas. Ar tai iš tikrųjų turi būti vidinis blyksnis, ar baisus karas?
Atsakymas. Kad kančios sukrėstų žmoniją, jos turi būti labai didelės fiziniame lygmenyje. O jei blyksnis įvyksta vidiniame suvokimo ir supratimo lygmenyje, tai kančios žymiai mažesnės. Jos nepalieka jokių fizinių pėdsakų, ir žmogus gali greitai nuo jų pereiti prie teisingo savo žemiškojo egzistavimo paskirties įgyvendinimo.
Todėl labai tikiuosi, kad galėsime suteikti pasauliui galimybę realiai ir teisingai atskleisti gyvenimo tikslą, egzistuojantį gamtoje.

Iš 2016 m. kovo 21 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Metas dirbti mažiau

Būsimos kartos ekonomika