Klausimas. 2015 metais pasaulyje įvykdytas rekordinis skaičius mirties bausmių per pastaruosius dvidešimt penkerius metus – daugiau negu tūkstantis šeši šimtai. Pirmauja Iranas, Pakistanas ir Saudo Arabija. Šiam „didžiajam trejetui“ tenka beveik devyniasdešimt procentų mirties bausmių. Kas su mumis vyksta? Mes tapome žiauresni?
Atsakymas. Pasaulio laukia blogi laikai. Greitai ir Europoje baus mirtimi. Auksinis amžius jau praėjo. Pamatysime, kaip mirties bausmė taps natūralia bausme visuose pasaulio regionuose.
Tolerancija, kuri dominavo pastaruosius dešimt dvidešimt metų, išseko. Viršų vėl paėmė buržuazija, kuri valdo pasitelkusi pinigus ir jėgą. Todėl ji tik prisidengia vadinamąja tolerancija.
To jau nėra. Nėra demokratiškų rinkimų, visur savi diktatoriai, kurie tariasi tarpusavyje, kas ką pakeis. Viskas parduodama ir perkama už pinigus. Jeigu ne už mažus, tai už didelius. Apskritai, tos demokratinės, tolerantiškos Europos, kuri kažkada galėjo tokia skelbtis, seniai nebėra.
Klausimas. Kaip Jūs asmeniškai vertinate mirties bausmę?
Atsakymas. Pasak kabalos mokslo, mirties bausmė yra leistina. Bet laikoma, kad ji gali būti vykdoma kartą per kelis dešimtmečius.
Talmude pasakyta, kad jeigu mirties bausmė skiriama dažniau nei kartą per septyniasdešimt metų, toks teismas laikomas žiauriu.
Tikėkimės, kad ateis tokie laikai, kai nereikės ne tik mirties bausmės, bet ir kitų bausmių, įskaitant kalėjimą. Juk kalėjimas – egoizmo išradimas. Pagal Torą kalėjimų neturi būti. Jie netaiso žmogaus, priešingai, padaro jį dar žiauresnį ir stumia į dar didesnius nusikaltimus. Kabalistų laikais Izraelyje kalėjimų nebuvo.
Klausimas. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį mūsų neištaisytame pasaulyje, ar Jūs įvestumėte mirties bausmę į Izraelio teisės sistemą?
Atsakymas. Iš esmės mums daugiau nieko nelieka. Seniau žmonių elgesį formuodavo švietimas ir auklėjimas.
Šiandien nėra jokio gyventojų auklėjimo. Todėl kalbėti apie bausmių atšaukimą neįmanoma. Galbūt tie įstatymai, kurie veikia šiandien, nors kažkiek sulaiko gyventojus nuo nusikaltimų proveržio.
Bet apskritai, mes turime galvoti apie tai, kaip pasiekti būseną, kai nebus mirties bausmės poreikio.

Iš 2016 m. balandžio 14 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kinija: už kyšį – mirties bausmė

Klausimas. Kinijoje nustatė kyšio, už kurį baudžiama mirties bausme, dydį: 463 tūkstančiai dolerių arba 3 milijonai juanių. Pagal duotą pinigų sumą nustatomas „didelis“, „labai didelis“ ir „neapsakomai didelis“ kyšis, ir teismas skiria atitinkamai laisvės atėmimo ar mirties bausmę. Ar Tora palaiko mirties bausmę?
Atsakymas. Taip, joje minimos 4 mirties bausmės rūšys: sudeginimas, pasmaugimas, užmušimas akmenimis ir galvos nupjovimas, bet visa tai išeina iš dvasinių įstatymų.
Senais laikais kardavo taip retai, kad tai buvo laikoma ypatingu įvykiu. Galima ant pirštų suskaičiuoti, kiek žmonių buvo nuteisti mirties bausme per tūkstantį žydų tautos egzistavimo metų pagal Toros įstatymus. Ir jei per 70 metų įvykdavo viena mirties bausmė, tai toks laikotarpis buvo laikomas barbarišku.
Galutinį sprendimą priimdavo Sinedrionas. Tačiau bylos buvo tiriamos ilgus metus ir taip ilgai bei kruopščiai svarstomos, kad kaltininkas spėdavo ir pasimirti, tada bylą uždarydavo.
Tačiau šie įstatymai vargu ar tinka kitose šalyse, kadangi žydų valstybė buvo grindžiama dvasiniais principais.
Aš nežinau, kiek mūsų pasauliui dabar reikalinga mirties bausmė, bet jam neabejotinai reikalingas visuotinis auklėjimas.
Žmonija pažeista egoizmo, kuris kaip virusas vystosi ir persmelkia visus, pradedant nuo mažų vaikų ir baigiant senoliais. Mes nepastebime, kiek kiekvienas turime egoistinių apvalkalų, visiškai nejaučiame vienas kito ir elgiamės vienas su kitu pagal nuostatas, visiškai netinkančias žmonėms bendrauti.
Pasaulis ritasi žemyn. Ir jei neįgyvendiname jame normalaus, dvasinio, žmogiškojo, visuomeninio auklėjimo, tai jis taps absoliučiai barbariškas! Visa problema – mumyse.
Komentaras. Bet kaip jūs ketinate perauklėti septynis milijardus – visą žmoniją?! Tai skamba kaip fantastika!
Atsakymas. Todėl pasaulis ir negali to padaryti. Nekalbu apie 7 milijardus, bet 3–4 milijonus žmonių, kurie gyvena Izraelyje, perauklėti galima. Jei jie rimtai pagalvotų apie tai, kad ant jų pečių guli pasaulis, kad jie stovi prieš sunaikinimo grėsmę, prieš naująjį holokaustą, tai visos problemos būtų išspręstos.
Aš apie tai kalbu jau daugelį metų! Esmė ta, kad pastaruoju metu vis labiau ryškėja įvairios pasaulinės problemos: UNESCO, JTO, amerikiečių rinkimai, Europos bendroji rinka, Rusija, Sirija – viskas, kas tik įmanoma.
Reikia pagaliau atsimerkti ir pamatyti, kad visos šios baisios egoistinės apraiškos pasaulyje vyksta dėl mūsų, žydų, kaltės. Turime tai paaiškinti pačiai žydų tautai. Visas pasaulis pasisuks į ją ir pareikalaus atsakyti už šimtmečių kančias, kurias jis patyrė dėl to, kad nesuprantame ir nevykdome savo misijos!
Mirties bausmė Kinijoje irgi mūsų atsakomybė! Visas blogis pasaulyje, kylantis iš negyvosios, augalinės, gyvūninės gamtos ir žmogaus, yra žydų tautos elgesio pasekmė. Todėl pasaulis dabar gręžiasi į mus ir nesąmoningos neapykantos vedamas reikalauja peržiūrėti savo elgesį.
Pradėkime nuo savęs. Tada ir mums, ir visam pasauliui bus gerai! Kito kelio nėra!

Iš 2016 m. balandžio 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kančia kaip pakėlimo trigeris

Spaudimas iš viršaus, spaudimas iš apačios…

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Komentaras. Eurazijos ekonominės bendrijos instituto direktorius paskelbė straipsnį, kuriame parašyta, kad pasaulinis karas jau vyksta, tačiau ne valstybių lygiu, kaip praėjusiame amžiuje, o vadinamosios pasaulinės rinkos lygiu.
Straipsnyje labai tiksliai parašyta, kad šiame kare kris teroristai ir samdiniai. Išvardintos valstybės, kurių teritorijose vyks pilietiniai karai. Parašyti net tikslai: visuotinis viešpatavimas ir t.t.
Atsakymas. Karas niekur nedingo, jis tik transformuojasi iš atviresnių formų į labiau užslėptas, skiriasi poveikio technologijos.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui prasidėjo rinkų vystymasis ir į priekį išsiveržė jų vadovai – stambūs magnatai. Rotšildai, Rokfeleriai ir t. t., esantys ekonominės piramidės viršūnėje, sukūrė rimtus konglomeratus, kurie yra aukščiau visų politikų. Jie turi savo požiūrį į pasaulį.
Klausimas. Ar jie valdo materialųjį pasaulį?
Atsakymas. Nieko jie nevaldo. Jie įneša pokyčių atitinkamai tam, kaip Aukštesnioji šviesa keičia pasaulį.
Visko šaknis yra Aukštesnioji šviesa, kuri per mus atlieka savo veiksmus su pasauliu. Kita vertus, būdama pasaulyje, ji veikia per jį ir mus!
Galiausiai, veikdama iš abiejų pusių, per mus ir pasaulį, ji moko mus, kokie turime būti, kad suprastume ją per atsiskleidžiantį pasaulį, per mūsų reakciją į jį, per mūsų poveikį pasauliui ir jo reakciją į mus. Būtent taip ji visą laiką vysto mus.
Jos uždavinys – išugdyti mus taip, kad taptume lygūs, panašūs, lygiaverčiai su ja.
Klausimas. Kitaip tariant, mes neturime jokios laisvės, nes Aukštesnioji jėga iš abiejų pusių spaudžia mus?
Atsakymas. Žinoma! Laisvė – tik tame, kad suvoktumei savo nelaisvę ir joje surastumei save. Kitaip tariant, kadangi ši jėga tobula, vienintelė, tai tavo siekimas sekti ja ir būti panašiam į ją, sąmoningai mokinantis, kartojant ir išryškinant savo įvairiausius  nukrypimus nuo jos, visą laiką teisingai nukreipia tave jos link.
Tu matai, kaip augi, ir supranti, su kuo dirbi. Kaip šokdamas tango.
Žmonijos uždavinys sušokti šitą tango su Kūrėju. Prie šito mus ir veja visi karai, kančios, gamtos smūgiai.

Iš 2016 m. balandžio 5 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du Trečiojo pasaulinio karo variantai

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Komentaras. Šanchajuje atidarytas naujas atrakcionas, kuris vadinasi „Žaidimai su mirtimi“. Žmogui, žaidžiančiam šį žaidimą, siūloma atsakyti į klausimą.
Jeigu jis pateikia neteisingą atsakymą, jį kelia ant konvejerio ir veža į krematoriumą. Ten jį tariamai kremuoja, deda į kapsulę ir po kurio laiko jis pradeda „gimti iš naujo“.
Žaidimas sukelia labai stiprių pojūčių. Žmonės sako, kad tai verčia susimąstyti apie gyvenimo tikslą.
Atsakymas. Nieko nepadarysi, žmones prie tiesos veja mirties baimė arba dar neviltis, kas byloja apie gyvenimo procesų nevaldymą.
Tai ne filosofija, o jausmas, kad gyva ląstelė turi pabaigą. Jeigu jai ir įmanoma kokia nors forma transformuotis, galiausiai ji vis tiek miršta.
Klausimas. Kodėl egzistuoja mirties baimė? Dėl ko ji mums duota?
Atsakymas. Pirmiausiai, kad pajaustume gyvenimo beprasmiškumą.
Mes pamirštame tai, pradedame kaupti ką nors juodai dienai, kad paliktume savo vaikams, anūkams ir kt. Negalime įsivaizduoti, kad po 500 metų nieko iš jų nebus. O kas 500 metų istorijoje? Kur ten vaikai ir anūkai? Kur visa tai?
Apskritai, procesas negrįžtamas, ir mes nuolat krutame, plušame. Tačiau jokio sprendimo nėra. Dėl to atsirado visokių tikėjimų, pagrįstų mirties baime, senovės koncepcijų apie sielų persikūnijimą, atsiradusių anksčiau nei religijos.
Į kabalos mokslą ateina žmonės dėl pabudusio klausimo „Kur yra gyvenimo prasmė?“ Jeigu žmonės labai aiškiai, tiksliai, teisingai užduotų šį klausimą – tiesiai į kaktą, tai jis atvestų į kabalą, dėl to, kad kitaip į jį neįmanoma atsakyti. Visi kiti atsakymai yra gudravimai, įskaitant religijų pateikiamus.
Dėl to atsakymą į klausimą apie gyvenimo prasmę galima gauti tiktai tuo atveju, jeigu atskleisime Kūrėją – centrinę, vienintelę, pagrindinę gamtos jėgą, kuri kuria viską.
Mes esame susipažinę su jos sukeltais mechaniniais, elektromagnetiniais, psichologiniais reiškiniais. Bet mums reikia žinoti tikslą, filosofiją, gyvenimą, judėjimą. Mums reikia atkleisti šitą jėgą, suprasti, suvokti, pajausti, būti ryšyje su ja, gyventi joje! Tuomet suprasime, kas mes tokie ir dėl ko gyvename.
Niekur žmonės nesidės: jeigu jie rimtai pažiūrės į šį klausimą, jis juos atves prie atsakymo, kuris yra kabaloje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl bijome mirties?

Kodėl nuo mūsų slepiama mirties valanda?

Apie gyvenimą, mirtį ir dvasinį išsitaisymą

Komentaras. Stenfordo universitete yra centras, kuris tyrinėja užuojautą ir altruizmą. Jam vadovauja daktarė Emma Seppala, kurios pažiūros iš dalies prieštarauja jūsiškėms.
Į klausimą „Žmogaus prigimtis – egoizmas ar gerumas?“ ji atsako: „Kai kas mano, kad žmonės yra egoistai iš prigimties ir žiauri konkurencija – raktas į sėkmę. Tačiau principas „išgyvena stipriausias“ neteisingas. Galima kilti aukštyn, nenuleidžiant kitų. Nesvarbu, kuo jūs užsiimate, svarbu, kad dirbtumėte dėl žmonių gerovės.“
Jos požiūriu, žmogaus pagrindas – gerumas, o ne egoizmas.
Atsakymas. Kitaip tariant, mūsų protas mums suteiktas dėl to, kad elgtumės su kitais gerai, supratingai, ir tai nulemia visus santykius tarp žmonių, valstybių ir tautų?
Bet, ar visa tai ir veda žmoniją šiandien ir per visą vystymosi istoriją?
Esmė ta, kad santykiai tarp mūsų laikosi tik ant kiekvieno noro pakilti aukščiau kitų, apsirūpinti kitų sąskaita, išnaudoti ir t.t.
Jei ponia Seppala su tuo nesutinka, tegul pasimoko iš gamtos, kas iš tikrųjų vyksta. Mes niekuo nesiskiriame nuo gyvūnų. Tik mums dar suteiktas ir protas, kurį naudojame dėl to paties egoistinio vystymosi visomis kryptimis, kur tik galima. Todėl žmogus – pats didžiausias blogis gamtoje. Būtent tai ir matome.
Bet jei ji žiūri pro rožinius akinius, tai ką gali padaryti?
Gamtos pagrindas yra absoliutus egoizmas. Taip yra pasakyta Toroje: „Aš sukūriau blogį ir suteikiau Torą jam ištaisyti“. Ir todėl, kol žmogus nesinaudoja Tora, tai yra jos Šviesa egoizmui ištaisyti, jis – absoliutus egoistas.
Mes esame uždarame rate, iš kurio neįmanoma išsiveržti jokiomis priemonėmis, nebent mus paveiks Aukštesnioji šviesa ir ištrauks iš jo. Kitaip bet kokie mūsų siekiai ir geri proveržiai absoliučiai egoistiški ir blogi.

Iš 2016 m. balandžio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybė per meilę arba neapykantą

Altruistai – egoistai

Išskirtiniai egoistai

Komentaras. Izraelio sveikatos apsaugos ministras Jakovas Licmanas paragino šalies gyventojus sumažinti greitojo maisto vartojimą ir net paprašė boikotuoti greitojo maisto restoranų tinklą „McDonald’s“.
Jis pasiūlė atpratinti vaikus vartoti nesveiką maistą, pabrėždamas, kad Sveikatos apsaugos ministerijos tikslas šiais metais pažaboti greitojo maisto populiarėjimą.
Atsakymas. Amerikiečiai suprato, kad jau laikas atsisakyti greitojo maisto. Juk jis naudingas tik tiems, kas jį gamina.
Bet žmogui reikia kažką užkąsti. Jis nežino, iš ko padarytas, sakykime, mėsainis. Tai jo visai nedomina, svarbiausia – pasisotinti. Jis suvalgo dešrelę, užsigeria kokakolos, ir jam gerai. O tai, kad paskui turi leisti savo uždarbį vaistams ir gydytojams, jau nesvarbu, jis nemato tarp šių dalykų ryšio.
Žinoma, aš už tai, kad nebebūtų vartojamas greitasis maistas ir saldumynai. Jie yra tik naujausių technologijų pasekmė. Jei kažkam prieš 150 metų būtum pasiūlęs šiandieninių saldumynų, žmonės nesuprastų, apie ką kalbi.
Saldumynų nebuvo. Nei saldumynų, nei cukraus gamtoje nėra. Yra vaisių, medaus, riešutų – prašom. Bet nieko kito.
Klausimas. Kodėl organizmas taip šito trokšta?
Atsakymas. Todėl, kad jis iš karto gauna riebalų ir angliavandenių. Organizmas greitai pripranta gauti lengvai ir pradeda tingėti juos gamintis kitaip.
Tai labai kenksminga! Todėl tokio maisto neturėtų būti nei vaikų įstaigose, nei mieste.
Pageidautinas toks maistas, kaip falafeliai, juk tai augalinis produktas. Jeigu nekeptas aliejuje, tai visiškai normalus maistas.
Klausimas. Kitaip tariant, boikotas kyla, nes nėra kitų priemonių?
Atsakymas. Žinoma. Aš su didžiuliu malonumu patraukčiau kuo toliau nuo mūsų vaikų viską, kas saldu, ir visą greitąjį maistą.
Atkreipkite dėmesį, kaip gyvena prancūzai. Jie ilgaamžiai, nes viskas natūralu. Jie nevartoja mėsainių ir kokakolos.
Todėl mums nereikia skolintis visko, ką blogiausia turi žmonija! Aš už tai, kad mūsų Sveikatos apsaugos ministras atliktų savo revoliuciją.

Iš 2016 m. balandžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Apklausos, kurią pravedė ICN kompanija, duomenimis, daugiau nei trečdalis islamo pasekėjų Didžiojoje Britanijoje mano, kad žydai įgijo per didelę valdžią Jungtinėje Karalystėje, taip pat daro didžiulę įtaką žiniasklaidai, finansinėms struktūroms ir ekonomikai. Daugiau nei ketvirtadalis iš jų įsitikinę, kad žydai yra atsakingi už daugumą karų planetoje.
27 procentų apklaustų musulmonų, skirtingai nuo kitų Jungtinės Karalystės piliečių, prisipažino, kad jie nekenčia žydų tiesiog už jų elgesį. Ar tai susiklostė istoriškai, kad musulmonų antisemitizmas daug ryškesnis, nei kitų?
Atsakymas. Per daugelį amžių žydai ir musulmonai daugiau mažiau normaliai egzistavo kartu, kadangi niekada nebuvo religiniais priešininkais. Tarp jų nebuvo ypatingų prieštaravimų.
Lūžis santykiuose prasidėjo nuo geografinės ir politinės konfrontacijos, kai Anglija, nenorėdama prarasti Izraelio žemės, įžiebė arabų neapykantą žydams. Įprasta politika: skaldyk ir valdyk!
Iš esmės, islamas nė kiek neprieštarauja judaizmui. Tai dvi giminingos religijos, atsveriančios krikščionybę.
Klausimas. Kodėl šiandieninis radikalusis islamas toks agresyvus?
Atsakymas. Šiuolaikinis islamas – tai būtent radikalusis islamas. Tikrojo islamo pagrindas yra sufizmas (islamo kabala). Visais laikais gyveno arabų kabalistų (sufijų), kurie paliko didžių literatūros kūrinių.
Tai, kas šiandien vyksta pasaulyje, yra didžiulis egoistinis tarpusavio „ginčas“.
Žinoma, būtent Izraelis turi išeiti į priekį ir pateikti visam pasauliui vienijimosi metodiką. Ji yra tik pas žydus, bet mes nenorime atskleisti jos savyje ir pradėti su ja dirbti.
Ši vienijimosi metodika vadinama kabala. Ne mistika, ne Taro kortos, ne raudonieji siūlai, o tikroji kabala.
Todėl, jei mes ją studijuosime, tai visa žmonija iš karto pajaus, kiek yra rimtas žydų ketinimas įvesti į pasaulį žmogaus egoistinės prigimties ištaisymo elementus ir atvesti visus į vienybę, susitaikymą, ramybę. Tada visos srovės, nukreiptos prieš žydus, išnyks.
Klausimas. Kas pirmieji priims kabalą?
Atsakymas. pradžioje visi bus prieš kabalistus, įskaitant ir judaizmą. O paskui suvokimas ir supratimas paplis iš dalies tarp krikščionių, iš dalies tarp žydų.
Su musulmonais kol kas daug sunkiau. Nors viduje jų pasaulėžiūra artimesnė nei kitų, bet jie turi didžiulę savo identifikacijos problemą.
Geriausiai, jei mes, žydai, užsiimsime savo darbu. Imkime ir susivienykime, parodykime pasaulio tautoms, kaip pasiekti vienybės mūsų globaliame pasaulyje.

Iš 2016 m. balandžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tiesa apie trs pasaulines religijas, I dalis

Kur eina Europa?

Kaip rasti teisingą tikslą ir kelią jam pasiekti?

Klausimas. Ar yra skirtumas tarp susijungimo su Kūrėju per tekstą, kurį parašė kabalistas, ir paprasčiausiai per kokią nors situaciją?
Atsakymas. Gali būti ir per situaciją. Atsimenu, kaip man teko dalyvauti teisme, ir jaučiausi ten labai nemaloniai, pažemintas, nors neturėjau su tuo jokio ryšio. Bet būtent ši aplinkybė privertė mane rimtai susiimti su Kūrėju.
Klausimas. Ar galima susijungti su Kūrėju per malonumus?
Atsakymas. Tai labai sunku.
Klausimas. Vadinasi, geriau per kančias arba knygą?
Atsakymas. Nereikia rinktis. Reikia priimti ir gėrį, ir blogį vienodai. Pasakyta, kad žmogus turi vienodai laiminti abu.
Jeigu žmogus nėra taip nusiteikęs – tai blogai, jam reikia tam save paruošti ir ištaisyti. Kūrėjo kaip vienintelio suvokimas yra būtina sąlyga teisingam požiūriui į pasaulį: iš ko kyla viskas, kas egzistuoja, ir viskas, kas nutinka mums ir ką mes jaučiame. Nesvarbu kas, juk viską, ką jaučiu savyje, piešia man Kūrėjas.
Komentaras. Bet aš jaučiu, kad tai bloga.
Atsakymas. Tai neturi reikšmės! Kūrėjas piešia man tai dėl to, kad aš per blogį susijungčiau su Juo, ir tada šis blogis pavirsta gėriu! Tiktai taip! Nepaisant viso blogio, aukščiau jo, atsiranda meilė.
Ir svarbiausia, jokiu būdu negalima sau leisti, kad šio pasaulio paveikslas nustelbtų dvasinį pasaulį – tą sistemą, Aukštesniąją jėgą, kuri mus valdo. Negalima leisti, kad bet kokios jėgos, mūsų pasaulio situacijos užgožtų mums Kūrėją!
Todėl reikia stiprėti, pasitelkiant į pagalbą draugus, knygas, bet ką, ir visą laiką palaikyti su Kūrėju artimą ryšį. Kontroliuoti visas mintis, jausmus, aplinkybes, trukdžius ir iškart juos panaudoti dar didesniam išsitaisymui, siekiant ryšio su Kūrėju! Nepraleisti ničnieko! Tai reiškia, kad Kūrėjas tavęs primygtinai nori!

Iš 2016 m. vasario 7 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas su Kūrėju

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Komentaras. Amerikos biotechnologai mokosi prikelti žmones iš mirusiųjų. Manoma, kuomet žmogaus smegenys išsijungia, bet dar dirba vidaus organai, jį galima išvesti iš vegetatyvinės būsenos, atgaivinti ir grąžinti į gyvenimą. Dabar tokie bandymai bus atliekami su žmonėmis, ir tam Amerikoje skiriamos didelės subsidijos.
Atsakymas. Esmė ta, kad jie dirba dėl subsidijų, kitu atveju jiems nebus ką veikti.
Norėčiau paklausti: „Kodėl?!“ Pagal induizmą, jeigu žmogus numirė, iš karto kviesk laidojimo įmonę, kad kūną perduotų žemei. Vis tiek jis jau nieko nejaučia, jis mirė, – kam jį prikelti?!
Juk smegenų mirtis – tai, iš principo, visiška mirtis. Po to juk žmogus nebus pilnavertis. Jis bus kaip robotas arba zombis.
Jeigu smegenys miršta, niekuo nepadėsi. Kūnas judės automatiškai, bet tai jau ne žmogus, nes nervinės ląstelės miršta pirmosios. Toks prikėlimas visiškai neracionalus.
Neseniai kalbėjome apie tai, kad žmonės gyvens 150 arba 200 metų. Kokiu tikslu? Tiktai dėl to, kad bijai mirties, atitolini ją?!
Pavyzdžiui, žmogui prasidėjo smegenų mirtis, ir jo artimieji iš naujo grąžina jį į patį blogiausią, žemiausią pasaulį. Kam? Aš – už natūralų įvykių vystymąsi.
Komentaras. Juk reikia palaikyti gyvybę žmogui, kurio smegenys numirė, ir jis ilgą laiką yra komoje.
Atsakymas. Nemanau, kad tai būtina. Viskas turi vykti natūraliai.
Kas iš to, kad prijungiame žmogų prie aparatų ir tik dėl jo organai egzistuoja? Tai nenormalus organų funkcionavimas, juk žmogus nebendrauja su išoriniu pasauliu. Kokia prasmė?
Klausimas. Jūs manote, kad toks prikėlimas naudingiausias biudžetui išsimušti?
Atsakymas. Žinoma! Visas mokslas už to ir laikosi. Kitaip, ką veiktų mokslininkai?
Galiausiai, reikia suprasti, kad mes negalime įveikti natūralios gyvenimo tėkmės. Mes tik prieisime prie išvados, kad reikia gyventi natūraliomis sąlygomis, kurioms sukurtas mūsų organizmas. Dėl ilgesnės gyvenimo trukmės niekas iš mūsų nelaimi. Vis tiek tai baigtinė būsena, nes ateityje mūsų laukia kitokio pobūdžio gyvenimai – daug geresni, negu mūsiškis – blogiausias iš visų galimų pasaulių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Egzistuoti amžinai – įmanoma

Ką pasiimsiu su savimi į amžinybę?

Apie sielą, gyvenimą ir mirtį

Klausimas. Ar mes kalti dėl savo kančių?
Atsakymas. Ne, kaltas dėl jų Kūrėjas, sukūręs blogį. Taip ir Jo pasakyta: „Sukūriau blogį ir daviau metodiką jam ištaisyti“. Bet jeigu mes sugebėsime transformuoti blogį į gėrį, tai turėsime tokio pat lygmens egzistavimą, kaip ir pats Kūrėjas.
Mūsų pasaulyje viskas sudėliota taip, kad žmogus pats atkastų visas savo esybės, savo blogio prado problemas, ir pats rastų, kaip jį ištaisyti. Be to, šias problemas galima ramiai įveikti, reikia paprasčiausiai sistemingai teisingai naudotis išsitaisymo metodika.
Jeigu žmonėms kyla tokių klausimų, vadinasi, jie jau pasiruošę tam, kad pradėtų naudoti šią metodiką, ir tada palaipsniui supras, kodėl viskas sukurta būtent taip, o ne kitaip. Jiems taps aišku, kad Kūrėjas – tai ypatinga gamtos jėga, apimanti visą visatą, gamtą, visus aukštesnius lygmenis, kurie mums kol kas nepasiekiami, bet kuriuos atskleisime.
Taisydami savo egoizmą, kurį Kūrėjas tyčia sukūrė tokį žiaurų, didžiulį, apimantį visatą, tampame visos gamtos šeimininkais: ir mūsų pasaulio, ir visų likusių pasaulių, – įkopiame į amžinybės ir tobulumo lygmenį, net nemirdami, tiesiog kildami į aukštesnį lygį.
Šiandien žmonija pasiekė tokį išsivystymo lygmenį, kai klausimas apie gyvenimo prasmę kyla daugeliui pasaulyje. Pagal kabalos mokslą tai rodo, kad subrendome įsisavinti Aukštesnįjį pasaulį.
Klausimas. Bet kodėl mes kenčiame, kai kūrinijos sumanymas – suteikti žmogui malonumą?
Atsakymas. Nes netaisome savęs. Jeigu žinosime, kaip tai daryti ir pradėsime naudotis išsitaisymo metodika, iškart pradėsime jaustis vis geriau, palankiu būdu kildami laiptų pakopomis.
Komentaras. Paaiškinimui tinka pasakėčia. Iškankintas troškulio žmogus stovi šalia upelio su švariu šaltinio vandeniu ir bando pripildyti nešvarią stiklinę. Vanduo atrodo jam neskanus, kartus, jis negali gerti ir keikia, kad upelis nešvarus (taip dažnai mes keikiame Kūrėją, siunčiantį mums kančias).
Kai jis pagaliau supranta, kad priežastis ne vanduo, o jo stiklinė, – viskas keičiasi. Jis išvalo indą, vandens skonis keičiasi, ir jam tampa aišku, kad stiklinėje visą laiką buvo šaltinio vanduo, o jis kentėjo.
Atsakymas. Taip, tai mūsų gyvenimas. Jeigu sugebėsime pasisemti iš jo teisingų jėgų, tai galėsime juo tiktai mėgautis. O jeigu ne, tada – atvirkščiai.

Iš 2016 m. vasario 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Sutinkame tapti moliu Meistro rankose

Dievas įvykdė teroro aktą

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?