Pateikti birželio, 2016 mėn. įrašai.


Kabalistinių knygų efektas

Kabalos mokymasis

Klausimas. Kaip panaudoti kabalistinių knygų jėgą?
Atsakymas. Pačioje knygoje nėra jokios ypatingos jėgos. Ji yra žmoguje, kuris sujungia save su tuo, kas parašyta, ir stengiasi pasiekti vidinę esmę, t. y. tą dvasinį lygmenį, dvasinę jėgą, kuri aprašoma kabalistinėje knygoje.
Pavyzdžiui, paimkime du žodžius: kepsnys ir malchut. Aš žinau, kas yra kepsnys, ir iš karto jaučiu jo skonį, suprantu, kas tai yra, kada jis man reikalingas ir t. t. Tačiau aš nežinau, kas yra malchut, todėl man šis žodis – kaip beskonė žolė, nesukelia jokių emocijų.
Kabalistinės knygos rašomos tokiu būdu, tokia kalba ir terminais, kurie nežadina mums jokių pažystamų minčių ar jausmų.
Kaip su jomis susisieti, juk jos mums aprašo Aukštesnįjį pasaulį, mūsų likimą ir valdymo sistemą? Tokiu atveju reikia daryti tai, ką siūlo kabalistai: susivienyti dešimčiai žmonių ir rate kartu mokytis.
Studijuodami kabalistines knygas, turime jausti suartėjimą, mūsų mintys ir norai turi sutapti. Kiekvienas turi anuliuoti save prieš draugus, kad visi jaustumės kaip vienis, t. y. susitapatintume su aukštesniuoju šaltiniu, kiek įmanoma šiame materialiame pasaulyje.
Taip susitapatinsime su Aukštesniąja šviesa, nes ji yra viena vienintelė. Ir ji mums švies, priklausomai nuo to, kiek įdėsime pastangų.
Klausimas. Viena vertus, sakome, kad kabalos mokslas – ne mistika. Tačiau šviesos pritraukimas – argi ne mistika?
Atsakymas. Kur čia mistika? Aš – fizinis kūnas, turintis traukos ir atstūmimo jėgą. Tai ne mistika, o fizinis veiksmas.
Klausimas. Kaip pasireiškia tai, kad knyga veikia mane?
Atsakymas. Jus veikia ne knyga, o jūsų bendras noras.
Jūs pajusite šilumą savo draugams, pajusite, kaip kyla kažkokia bendra jėga, kuri jus vienija. Pradėsite suvokti, kad kabalistiniuose tekstuose kalbama apie susivienijimą, Binos ir Malchut savybių susiliejimą bei jų tarpusavio sąveiką.

Iš 2016 m. vasario 7 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Prancūzija rinktųsi pabėgėlius musulmonus

Izraelis ir pasaulio tautos, Krizė, globalizacija

Komentaras. Prancūzija – katalikiška, krikščioniška šalis, o pirmenybę teikia musulmonų pabėgėliams, atsisakydama priimti krikščionis, kurių minios stovi prie Irako sienos.
Laikraštis „Figaro“ atliko tyrimą ir nustatė, kad kairysis socialistų vadovaujančiosios partijos sparnas nenori, kad atrodytų tarsi Prancūzija teikia pirmenybę krikščionims.
Atsakymas. Viena vertus, ištaisytoji žmonija turi galvoti apie visus vienodai, kita vertus, to pasaulyje niekur nėra. Juk krikščioniška, katalikiška ar protestantiška šalis – nesvarbu kokia – pirmenybę turėtų teikti kenčiantiems Artimųjų Rytų krikščionims, kol jų visų dar neišpjovė, ne tiek daug jų beliko.
Komentaras. Beje, ten masiškai žudomos yezidi šeimos iš Mosulo.
Atsakymas. Musulmonai tyčia juos žudo. Todėl juos reikia priimti pirmiausiai.
Komentaras. O jie sėdi Irake ir laukia leidimo išvažiuoti, tačiau jiems nesuteikia tokios galimybės, rengia beprotiškus patikrinimus, reikalaudami įrodyti savo pažeidžiamumą ir t. t.
Atsakymas. O ekstremaliuosius dešiniuosius musulmonus priima.
Komentaras. Laikraštis „Figaro“ klausia: „Kodėl stambiausia Europos šalis Prancūzija, kuri sutiko priimti trisdešimt tūkstančių Sirijos pabėgėlių, atsisako įsileisti krikščionis?“ Tai tikra nesąmonė.
Atsakymas. Jie nori atrodyti liberalūs, kai tuo tarpu krikščionys toliau žudomi. Kaip suprasti šiandieninį pasaulį? Žmonės žaidžia atvirkščiai: viduje aš toks, bet išorėje turiu parodyti save kitokį. Tai įdomus paradoksas: aš priimu tuos, kurie žudo, o žudomuosius palieku.
Todėl nereikia stebėtis, kad tarp žydų, gyvenančių išeivijoje, vyksta tas pats. Juk jie visi nusiteikę prieš Izraelį. Jie už tai, kad neliktų valstybės, nei liaudies, o jie patys ištirptų tarp kitų tautų taip, kad neliktų nė žymės.
Manoma, kad po vienos dviejų kartų Amerikos žydai tiesiog išmirs, t. y. visiškai asimiliuosis su amerikiečiais.
Tačiau reikia pasakyti, kad po vienos ar dviejų kartų pamatysime labai rimtus smūgius Amerikai ir jos žydams, Kūrėjas grąžins juos pas save žiauria jėga, per holokaustą ar kitas didžiules problemas. Žydai bus priversti grįžti prie savo šaknų, nebus kur dingti.
Atsisakę Izraelio, atkirtę jį nuo savęs, jie pasmerkia save galingiems smūgiams. Taip parašyta Biblijoje: „Ir pasaulio krašte aš tave surasiu ir tvirta ranka atvesiu į Jeruzalę.“

Iš 2015 m. kovo 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Musulmonai pereina į krikščionybę

Popiežius: atverkite širdis pabėgėliams

Du požiūriai į terorą: Paryžiuje ir Izraelyje

Komentarų nėra

Ar reali Visata?

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Pranešimas. Grupė žymių amerikiečių mokslininkų susirinko Niujorke veikiančiame Amerikos gamtos istorijos muziejuje aptarti temas, kurios skamba gana fantastiškai.
Konkrečiai, buvo kalbama apie tai, kad mūsų Visata mums atrodo reali, tačiau pastaraisiais metais daugėja mokslininkų, linkusių manyti, kad mus supantis pasaulis yra tik sudėtingos simuliacijos rezultatas. Gali būti, kad mes ir viskas aplink mus yra tik kažkokios kosminės hologramos duomenų taškai.
Atsakymas. Mūsų pasaulis – tai ne holograma, o ypatinga jėgų sistema, kuri tokiu būdu prieš mus iškyla ir piešiama mumyse esančiame ekrane.
Mano išorėje pasaulio nėra, viskas, ką matau aplink save, yra manyje: ir tu, ir visi kiti. Išeina, kad aš žaidžiu su kažkokiais vaizdais, kurie neva egzistuoja ne manyje.
Iš tikrųjų ne manyje yra tik viena savybė – absoliučios meilės ir davimo savybė, kuri vadinasi „Kūrėju“. Kabalistai tai aprašo labai paprastai, kaip duotybę.
O jeigu tu paklausi: „O aš?“ O tu junti tą patį savo atžvilgiu, ir taip jaučia kiekvienas.
Tai tu egzistuoji? Mano atžvilgiu egzistuoji tu, tavo atžvilgiu egzistuoju aš. Mums labai sunku tai suprasti. Mes dar ilgai plaukiosime savo vaizduotėje. Bet nieko neišeis tol, kol suformuosime teisingą pasaulio vaizdą, ir tada visa tai pamatysime.
Kabaloje pasakyta: „Tai, kas atsiskleis jums, atsiskleis jums ir niekam kitam.“ Ir tik taip tai bus.
Klausimas. Tai yra mokslas to neatskleis?
Atsakymas. Neįmanoma. Mes kol kas neturime reikiamų savybių teisingai apibrėžti ir įsivaizduoti tikrąjį pasaulį.
Galima pasakyti, kad tai „matrica“, kurioje mes gyvename. Ir tai ne fantastika. Mes gyvename sistemoje jėgų, mumyse, mūsų vidiniame ekrane, piešiančių įvairius vaizdus, kurie iš tikrųjų neegzistuoja. Kaip televizoriaus ekrane, elektros jėgos piešia visokius vaizdus, taip vyksta ir mumyse. Mokslininkai susidurs su tuo, kad visos jų prielaidos neįrodomos, ir nieko žmogui neduos. Bet kokiu atveju mokslą riboja tai, kad mokslininkai viską suvokia mūsų penkiais žemiškais, materialiais jutimo organais.
Mes privalome pakilti virš jų, įgyti naują jutimo organą, leidžiantį „išeiti į savo išorę“. Ir tada pradėsime jausti tikrąjį pasaulį, nepaveiktą mūsų egoistinių savybių.

Iš 2016 m. balandžio 7 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsitraukti į kūrimo programą

Visata – žmogaus veidrodis

Visas pasaulis – manyje

Komentarų nėra

Ištirti ateistai ir tikintieji

Kabala ir religija

Pranešimas. JAV Ohajo valstijos universiteto mokslininkai ištyrė ateistus ir tikinčiuosius.
Pasak tyrimų, jei netikite Dievą, greičiausiai esate šiurkštus, linkęs į manipuliacijas žmogus. O jei tikite, pasižymite tokiomis savybėmis kaip gailestingumas, supratingumas, atjauta.
Ateistams būdingi psichopatiniai bruožai – emocinės reakcijos į skausmą, svetimas kančias ir t. t. stoka.
Atsakymas. Mūsų pasaulyje yra labai daug įvairių niuansų prieštaravimuose tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų. Tačiau nei vieni, nei kiti neturi nieko bendra su kabala, nes visi veikia egoistiškai.
Tiesiog jų elgesio modeliai skiriasi. Vieni vadovaujasi savo vertybių sistema, kiti – savo. Bet abi šios sistemos egoistinės, todėl kabalos atžvilgiu iš esmės yra lygios.
Vis dėlto tikinčiajam sunkiau išaiškinti, kad jis gyvena pagal egoizmo dėsnius. Jis mano, kad gyvena teisingai.
Kabaloje tikėjimas – visai kitokia savybė nei religingų žmonių tikėjimas. Jiems tikėjimas – pripažinimas nuostatos, kad yra Aukštesnioji jėga, kad paklusdamas jos dėsniams, neva išdėstytiems Toroje, užsitarnaus būsimą pasaulį. O netikintis žmogus tiki atlygiu, gaunamu tiesiogiai šiame pasaulyje. Štai toks skirtumas.
Knygoje „Zohar“ aprašyta trijų rūšių baimė. Pirmos rūšies baimė būdinga paprastam, netikinčiam žmogui, besirūpinančiam tuo, kad jam viskas būtų gerai šiame pasaulyje.
Antra rūšis – baimė tikinčio žmogaus, kuris rūpinasi savo gyvenimu šiame ir būsimame pomirtiniame pasauliuose.
O trečiosios rūšies baimė būdinga kabalistui, kuris siekia būti panašus į Kūrėją, t. y. įgyti davimo ir meilės visiems savybę, negaudamas nieko atgal, nes būti panašiam į Kūrėją ir yra jo atlygis.
Visi mano, kad kabala yra religijos dalis, bet ji visiškai su religija nesusijusi. Kabala moko žmogų laikytis Toros įstatymo „Mylėk artimą kaip save“, kurio visi kiti ne tik nenagrinėja, bet netgi nekalba apie tai!
Nors jie kartoja frazę „mylėk artimą“, bet negalvoja, kad tai – pagrindinis Toros įstatymas, į kurio įgyvendinimą nukreiptas visas jos vykdymas, sprendimas ir realizacija.

Iš 2016 m. balandžio 4 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir kiti mokslai

Ateizmas, religija ir kabala

Kodėl Dievas vienas, o tikėjimai skirtingi?

Komentarų nėra

Karlas Jungas apie svarbiausią pavojų

Kabala ir kiti mokslai, Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

Komentaras. Išvydo šviesą vienas paskutiniųjų įžymaus psichoanalitiko Karlo Jungo interviu, kuriame jam uždavė klausimą: ,,30-aisiais metais Jūs išpranašavote, kad bus Antrasis pasaulinis karas. Ar dabar galite pasakyti, kad gresia Trečiasis pasaulinis karas?“ Karlas Jungas atsakė, kad ,,nemato nervinių požymių“.
Toliau jis pasakė: ,,Mums labiau reikia psichologijos, žmogiškosios prigimties suvokimo, dėl to, kad vienintelis egzistuojantis pavojus – tai pats žmogus. Jis – didelė grėsmė. Mes, deja, šito nesuvokiame. Mes nieko nežinome apie žmogų, niekingai mažai žinome. Žmogaus psichika turi būti tyrinėjama, nes mes – viso galimo mums grasinančio blogio šaltinis.“
Atsakymas. Žmogaus psichika – tai visko, kas laukia mūsų, priežastis. Esu tikras, kad kaip anksčiau mes perėjome nuo mechaninių mašinų prie elektroninių, nuo elektroninių prie kompiuterių, taip dabar pereisime nuo kompiuterių prie 3D sistemos technologijų ir priemonių, bet vėl įsitikinsime, kad visa tai ne tai, kuo mums reikia užsiimti.
Visa tai – grubi išorė. Mums reikia užsiimti sistema – vidiniu žmogumi savyje.
Žmoguje yra visos gamtos paslaptys. Pasaulis suvokiamas ir piešiamas žmogaus viduje.
Matome tai iš daugybės tyrimų, kad ir atliekamų su kosmonautais. Tyrimų medžiagoje pateikiamas daugybė įdomių duomenų apie žmogaus psichikos pasikeitimus kosmose, grįžtant į Žemę ir kt., kuriems nerandama jokio mokslinio pagrindimo.
Palaipsniui kaupiasi svarbūs įrodymai to, kaip žmogus, pasikeitus sąlygomis, įgyja visai kitokį matymą, jis mato iš 300 kilometrų atstumo smėlio dėžę, kurioje vaikai žaidžia arba staiga girdi tai, ką galvoja šalia esantis draugas. Dėl to turime tyrinėti žmogų, kurio viduje yra visos gamtos paslaptys.
Judėjimas link žemesniojo gamtos lygio: gyvūninio, augalinio, negyvojo – tai nenatūralus mokslo vystymais. Mokslas turi vystytis aukščiau! O aukščiau žmogaus – tiktai jo psichika. Tai – paties žmogaus atvėrimas. Būtent nuo žmogaus psichikos, psichologijos ir prasideda išėjimas į kitą, aukštesnį lygmenį.
Kabala – tai aukštesnioji psichologija. Ji aiškina, iš kokių pažinimo lygių susidaro žmogus, kokius pažinimo lygius jame dar reikia išvystyti ir kaip būtent per šiuos lygius pakilti iš šio pasaulio jutimo, kurį mes matome ir kuriame savyje, iki pajautimo Aukštesniojo pasaulio, kurį taip pat turime savyje sukurti. Štai ir visa problema.
Karai niekuo dėti. Žvanginti ginklais, tankais, lėktuvais?! Visa tai – vaikų žaislai. Reikia su jais baigti, dėl to, kad žmonija turi siekti to, kas išmintingiau, reikalingiau.
Vis dėlto tikiuosi, kad bus proveržis teisinga kryptimi ir nustosime galvoti apie Trečiąjį pasaulinį karą. Vis tiek karai nieko nesprendžia, kaip ir krizės.
Dėl to užsiimkime pačiu aukščiausiu, kuo įmanoma – žmogaus psichika.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos, gimdančios žmogų

Pažvelgti į save iš Kūrėjo lygmens

Komentarų nėra

Ne piniguose laimė

Egoizmo vystymasis, Ekonomika ir pinigai

Komentaras. Po išsamių tyrimų Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad žmonės, gaunantys dideles pajamas, dėl to nėra laimingesni. Gauti duomenys paskelbti Asmenybės ir socialinės psichologijos biuletenyje.
Atsakymas. Nors  sakoma „ne piniguose laimė“, ir žmonės tai supranta, tačiau kiekvienas jų nori.
Jeigu žmogaus paklaustum, ko jis nori labiau – pinigų ar laimės, manau, atsakytų: „Pinigų. Už pinigus nusipirksiu ir laimę.“
Egoizmui, kuris dabar atsiskleidžia žmonijoje, daugiau nieko nereikia. Kažkada žmonės nebuvo tokie egoistiški, jiems kildavo kitų jausmų, jų egoizmas nereikalavo tokio daugiaplanio pasitenkinimo.
Komentaras. Tai jūs neigiate tyrimą, kuriame sakoma, kad žmonės laiko laime šeimą, vaikus, draugus?
Atsakymas. Prie šios išvados jie priėjo po to, kai patikrino galimybę viską nupirkti už pinigus ir pamatė, kad tai neįmanoma.
Tačiau mes dar nepasiekėme savo galutinio išsivystymo taško. Mes esame paskutiniajame vystymosi etape, kuris dar nebaigtas. Žmonija jau suvokia, kad pinigai neatneša laimės, ir laimė svarbesnė už pinigus.
Kita vertus, jeigu laimės pojūtis nepriklauso nuo materialiosios gerovės, tai šis pojūtis klaidingas, tarsi susileistum narkotikų: „Aš laimingas“. „Kas atsitiko?! Kodėl taip yra?! – „ Laimingas“.
Susileidote dozę, ir užpildo džiaugsmas, kuris neleidžia pajudėti, nes nejaučiate jokių kančių, tuštumos, jums nereikia nieko siekti, kažko daryti. Jūs net negalite suprasti kitų žmonių kančių, negalite būti susijęs su kuo nors kitu! Stovite kaip idiotas viduryje pasaulio ir jums gera.
Klausimas. Tai laimė stabdo vystymąsi?
Atsakymas. Žinoma! Jeigu didieji dailininkai, muzikantai nebūtų buvę nelaimingi,– nesvarbu ar turėjo duonos kąsnį ar ne – nelaimingi vidiniuose ieškojimuose, kančiose, argi jie ką nors būtų sukūrę?! Niekada!
Todėl laimė ne tai, ką jai priskiriame. Laimė – tai, ką jaučiame virš nelaimės, virš ieškojimo, kančios, kada siekiame ir pasiekiame, stengiamės ir pasiekiame! Kitaip – tai ne laimė!
Laimė – tai tuo pat metu ir kančia, ir malonumas virš jos. Tokia būsena pasiekiama tik studijuojant kabalos mokslą, kada užpildymas jaučiamas ne tuštumoje, o virš jos. Tuštuma ir užpildymas egzistuoja pastoviai, tuo pat metu! Tarkim, aš kažko trokštu ir dėl šio troškimo jaučiu malonumą, užpildymą.
Laimė, kaip ją apibrėžia kabalos mokslas, – tai absoliučios nelaimės ir absoliučios laimės buvimas vienu ir tuo pačiu metu, kai jos viena kitos neanuliuoja.
Tada tau nereikia pinigų ar dar ko nors, nes visos tavo tuštumos užsipildo ir tuo pat metu lieka tuščios. Pavyzdžiui, tu kažką valgai – ir visą laiką nori, kažką geri – ir visą laiką trokšti, kažką matai – ir visą laiką nori matyti. T.y. malonumas nesibaigia, tik auga į viršų, o tuštuma leidžiasi į apačią!
Tai ir yra kabalos mokslas! Mokslas, kaip pajausti tikrą laimę. O nuolatinis laimės pojūtis veda mus į amžinybę.

Iš 2016 m. kovo 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne piniguose laimė

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Į laimę vienu šuoliu

Komentarų nėra

Kas mus daro stipresnius

Dvasinis darbas

Pastaba. Mokslininkai mano, kad mantra, skambanti kaip „tai, kas mūsų nenužudo, daro mus stipresnius“, labai tiksli ir teisinga. 70 proc. gyventojų sutinka, kad viskas, kas įvyko jų gyvenime, padarė juos stipresnius.
Atsakymas. Iš tikrųjų, visos kančios, kurios ateina pas mus, galiausiai mus sustiprina, pakelia, stumteli į priekį.
Tai tikslus kabalistinis principas! Man labai džiugu, kad žmonės, pagaliau daro teisingą išvadą. Tiktai dabar reikia, kad jie realiai, produktyviai, kryptingai panaudotų šią galimybę.
Kai užgriūva kančios, turiu žinoti, kokiu būdu nukreipti tai į naudą, kaip Rytų kovos menuose, kai tave puola, o tu panaudoji priešininko energiją, jėgą, svorį tam, kad jį pargriautum. Reikia mokytis, kaip elgtis visais gyvenimo atvejais.
Būtent neigiama būsena verčia žmogų panaudoti ją, kad pakiltų virš jos. Juk jeigu nori atsikratyti kažko negatyvaus, vadinasi, reikia teisingai virš jo pakilti, ir čia pradedi suprasti, kad tai tikslus Biblijos principas: „Blogis, kuris yra prieš tave – pagalba prieš tave.“ Tai yra tau siunčiamas „blogis“, o tu jį naudoji kaip pagalbą.
Tokiu būdu žmogus gali dvasiškai pakilti, nes visi jo per gyvenimą gaunami neigiami poveikiai gali būti panaudoti teigiamai. Ir tada mes greitai pakilsime virš savęs.
Klausimas. Ar galima prie to priskirti žmogaus karjerą, jo santykius su artimaisiais, šeima?
Atsakymas. Bet kokius neigiamus poveikius! Tai yra aš praktiškai kiekvieną dieną pakylu virš visko, kas vyksta mano gyvenime: virš šimtų ar dešimčių visokiausių pojūčių, neigiamų poveikių ir smūgių.
Klausimas. Ką reiškią „virš šito pakilti“?
Atsakymas. Pakilti iki Kūrėjo, iš kurio tai kyla. Tokiu būdu atskleidžiu Jį, siunčiantį man neigiamus poveikius, kurie kviečia mane pakilti virš jų iki Jo.
Klausimas. Tai yra Kūrėjas slypi būtent neigiamuose smūgiuose?
Atsakymas. Taip. Jo sumanymas glūdi šiuose smūgiuose, ir jeigu aš juos teisingai suprantu ir panaudoju, tai atskleidžiu Jį.
Viskas labai paprasta. Kilkite!

Daugiau šia tema skaitykite:

Į laimę vienu šuoliu

Dėkoti už kančias?

Ryšys su Kūrėju: nedėkite ragelio

Komentarų nėra

„Netikiu Stivenu Hokingu“

Kabala ir kiti mokslai

Komentaras. Žinomas anglų mokslininkas astrofizikas Stivenas Hokingas mano, jog tam, kad žmonių giminė neišnyktų, verta kolonizuoti kitas planetas.
Jis įsitikinęs, kad po 100 metų gyvensime Marse, o energiją imsime iš juodųjų skylių, sukurdami naujas. Mokslininkas turi daug gyvybinių jėgų ir visokių fantazijų.
Atsakymas. Tai, žinoma, ypatingos fantazijos. Išeina, kad mums nepakanka gyventi Žemėje, nuo kurios pabėgame į Marsą, kad po to iš Marso šoktume į kažkokias planetas ir visur paskleistume tokią pačią civilizaciją, kaip ir Žemėje.
Kas gi mus privers palikti Žemę ir persikelti į Marsą? Ogi mūsų nelaimingas, bjaurus vystymasis! Todėl pabėgsime nuo savęs į Marsą ir sukursime ten tokią pačią koloniją, kaip ir Žemėje?
Kam mums to reikia? Kam mums energija iš juodųjų skylių? Kad padarytume juodąsias skyles savyje? Jei nepakeičiame žmogaus, nėra reikalo kažkur blaškytis! Kokia to prasmė?
Hokingas nuolat svaisčioja apie tai, kad dangiškųjų kūnų, o iš tikrųjų – akmenų – užkariavimas suteiks žmonijai laimės.
Atsimenu, kad vaikystėje svajojau apie kitas planetas ir buvau pasirengęs išvykti ten ir negrįžti atgalios! O kas toliau? Kam? Ką tai gali duoti?
Sakykime, kad nusileidau Marse, išlipau, apsižvalgiau: viskas tuščia, tylu. Ir ką darysim? Dauginsimės skafandruose? Statysime hermetiškus namukus?
Tarpusavio santykiai liks tokie patys, kaip ir Žemėje. Ką gi, dauginsime Žemę dar kažkokiais būdais? Nelaimingoji Žemė!
Tol, kol nepakeisime žmonijos, neturėsime kur dingti! Kam nešioti užkratą po visą kosmosą?! Tai tokia yra astrofiziko svajonė?! Nesuprantu šio mokslininko!

Iš 2016 m. kovo 30 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas veda pasaulį į aklavietę?

XXI amžiaus Nojaus arka

Ar ateis pasaulio pabaiga?

Komentarų nėra

Skandalas su „Panamos sąrašais“

Ekonomika ir pinigai, Izraelis šiandien, Krizė, globalizacija

Klausimas. Iš pačio slapčiausio Panamos juridinio biuro nutekėjo vienuolika milijonų dokumentų.
Paaiškėjo, kad kieti verslininkai ir milijardieriai plovė pinigus ir nemokėjo mokesčių. Septyniasdešimt du iš jų esami ar buvę vyriausybių vadovai. Pasirodo, šiose machinacijose dalyvavo 600 Izraelio kompanijų, 850 izraeliečių. Kaip jūs manote, juos teis?
Atsakymas. Neįsivaizduoju, kas juos teis!
Kas beatsitiktų, bankų ir vyriausybių vadovai turi dideles paslėptas sąskaitas, kurios įformintos vaikų, anūkų vardu, ir nieko negalima padaryti. Prie nieko neprisikabinsi.
Pašalins pora smulkių susikompromitavusių ministrų, atims pinigus, ir tiek.
Komentaras. Bet mes turime prezidentą, buvusį Izraelio ministrą pirmininką.
Atsakymas. Izraelyje kol kas vyriausybė nesusiliejo su oligarchais taip, kad vienas kitą dengtų. Ir net jei esi mano politinis ar ekonominis priešininkas, tarp mūsų yra privatus susitarimas ir tam tikros sritys, į kurias nei aš, nei tu nesikišame.
Pas mus tai dar nenusistovėjo, todėl valstybėje tiek daug skandalų. Tačiau palaipsniui tai baigsis.
Kai aš prieš 40 metų atvykau į šalį, nebuvo nė kalbos apie tai, kad kažkam duotum kyšį – tai buvo neįmanomas dalykas! Tačiau po 40 metų tapome tokie pat, kaip visas pasaulis.
Galų gale visa tai atves pasaulį prie suvokimo, kad turime atsikratyti savo egoizmo, pakilti virš jo. Juk 60 ar 70 procentų to, ką uždirbame, naudojama blogiems reikalams, tarsi krenta į juodąją skylę ir neatneša jokios naudos.
Jeigu visa tai atsiskleistų tarp mūsų: kiek žmonija uždirba, kiek tai duoda naudos ir kiek atneša žalos, tai paaiškėtų, kad žala sudaro 90 procentų.
Klausimas. Ar pinigai turi dvasinę šaknį?
Atsakymas. Pinigai – tai norų danga. Jeigu aš tinkamai dirbu su savo noru, t.y. naudojuosi geriems tikslams, tada toks noras yra padengtas ekranu, vadinamu „kesef“ (sidabras), „kisuf“– pinigai.
Mūsų pasaulyje šios savybės šaka – sidabras. O auksas – tai kenksmingas metalas, kuris simbolizuoja godumą – egoizmą. Auksas – Malchut, sidabras – Bina.
Klausimas. Godumas pražudys žmoniją?
Atsakymas. Kažkada jis padės suvokti egoizmo blogį ir žmonija turės jo atsikratyti.
Klausimas. Taigi, mes negalėsime nubausti pasaulio valdovų? Ar yra kokia nors bausmė?
Atsakymas. Nėra jokios bausmės. Mes dirbame vienoje egoistinėje sistemoje, todėl tas, kuris aukščiau, tas daro viską, ką nori. Pastatyk į jo vietą kitą ir jis darys tą patį.
Klausimas. Taigi, išeities nėra?
Atsakymas. Išeitis – auklėjimas. Priverstinis visų valdančiųjų auklėjimas.

Iš 2016 m. balandžio 4 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Turtuolio noras

Greitai kiekvienas norės turėti atskirą planetą

Pasaulinio egoizmo viršūnėje

Komentarų nėra

Streso nauda

Sveikata

Komentaras. Šiandien pasaulyje labai populiarūs streso tyrimai. Viskonsino universiteto mokslininkai aštuonerius metus stebėjo trisdešimt tūkstančių tyrimo dalyvių ir nustatė, kad stresas padidina mirtingumą 43 procentais, bet tik tuo atveju, kai žmogus mano, jog stresas kenkia organizmui.
Pasirodė, daugumos tiriamųjų kraujagyslės buvo susiaurėjusios, bet tiems, kuriems buvo pasakyta, kad stresas – tai naudinga reakcija į grėsmę, kraujagyslės atsipalaidavo, ir viskas buvo tvarkoje.
Galiausiai mokslininkai priėjo labai įdomią išvadą: jei patirdami stresą priimate sprendimą susivienyti su kitais žmonėmis, tai sukuriate tvirtą apsaugą nuo išorinių poveikių.
Atsakymas. Žinoma. Tai natūralu.
Komentaras. Tačiau nuo streso miršta labai daug žmonių.
Atsakymas. Todėl, kad jie nemoka tinkamai tuo naudotis. Juk net gyvūnų natūrali apsauginė reakcija nuo streso – ne atsiskyrimas, o vienijimasis. O žmonės, priešingai, užsisklendžia, užsidaro, nutolsta nuo kitų.
Tuomet dar labiau susitraukia ne tik kraujagyslės, susitraukia žmogaus galimybė mąstyti, priimti teisingus sprendimus. Jis užsidaro, užsisklendžia, nors viskas turi būti kaip tik priešingai.
Mūsų problema ta, kad mes neteisingai naudojame savo pradinius duomenis. Mes turime būti tarpusavyje susiję. Ir kuo labiau jaučiame tarpusavio atstūmimą, tuo labiau mums reikia artėti vieniems prie kitų.
Būtent apie tokį požiūrį į gyvenimą kalba kabalos mokslas.
Komentaras. Patiriančiame stresą žmoguje pradeda daugiau dirbti jo „aš“. Jis sako: „Aš kenčiu, man blogai.“ Ir iš tikrųjų, jis ieško nišos, kur galėtų pasislėpti, arba būdo, kaip pačiam atlaikyti stresą.
Atsakymas. Tai – bloga visuomenės organizacija. Mes nepasirengėme dabar mus užgriūvančiam stresui, problemoms dėl depresijos, požiūriui į pasaulį, gyvenimą, save, namiškius ir t. t.
Mes bėgame nuo jų: nenorime šeimos, nenorime vaikų, draugų – nieko. Mes sėdime prieš kompiuterį. Nuolatinis žmonių įnikimas į išmaniuosius telefonus – depresijos rodiklis. Žmonės nenori sąveikauti tarpusavyje. Tai baisi problema!
Klausimas. Iš esmės, stresai suteikiami specialiai, kad žmogus pradėtų vienytis su kitais?
Atsakymas. Taip. Žinoma, ši problema bus išspręsta. Arba ji atves žmoniją į didžiulį karą, arba žmonės supras, kad reikia veikti tik vienijantis. Ir tada jie pasitelks vienijimosi mokslą – kabalos mokslą, nes labai greitai paaiškės, kad jokios kitos priemonės nepadeda.

Iš 2015 m. balandžio 6 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresija kenkia visam kūnui

Svajoti numirti

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »