Pateikti Antradienis, liepos 5, 2016 dienos įrašai.


Kur yra dvasinis pasaulis?

Dvasinis darbas

Klausimas. Mūsų gyvenimas toks primityvus: atidirbai, grįžai namo, pavakarieniavai, eini miegoti, kad ryte prabudęs vėl pėdintum į darbą. O jūs kalbate apie kažkokį „aukštesnįjį pasaulį“!
Norėčiau jį išvysti, bet kai žiūriu viršun, matau tik lubas. Ar galiu ką nors pakeisti savo gyvenime? Kur tas aukštesnysis pasaulis?
Atsakymas. Kabaloje kalbant apie aukštesnįjį pasaulį, kuris yra virš mūsų pasaulio, omenyje turima ne įprastinis aukštis neva tai būtų lubos ar žvaigždės danguje.
Kalbama apie aukštas vidines žmogaus savybes. Būna, kad sakome: „Koks aukštas žmogus, jis aukščiau visų!“, tačiau negalvojame apie jo ūgį. Napoleono ūgis tebuvo pusantro metro, bet jis buvo didi asmenybė. Tad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką reiškia „žemas“ ir „aukštas“.
Kabaloje „aukštas“ – reiškia „aukštą“ savybėmis. Aukščiausiosios savybės – tai davimas, meilė, vienybė. O jeigu žmogų vadiname žemu, ar niekingu, tai omenyje turime ne jo ūgį, o negražias savybes.
Todėl dvasinis pasaulis vadinamas aukštesniuoju pasauliu, mat jame karaliauja meilė ir vienybė. Ir priartėti prie jo galima būtent vienijantis.
Kodėl nejaučiame Kūrėjo ? Mat nesame susivieniję. Jei norime pajausti visą pasaulių sistemą apimančią jėgą, tai irgi turime susivienyti ir tapti kaip vienas.
Kabala sako, kad net jeigu dešimt žmonių susivienys it vienas žmogus jie pajaus aukštesniąją jėgą, aukštesnįjį pasaulį. Kabalistinėse grupėse stengiamės kaip tik taip susivienyti.
Tai ir yra metodikos esmė, aprašyta tikrosiose kabalistinėse knygose – Ari, Baal Sulamo knygose, knygoje „Zohar“.

Iš 2015 m. rugsėjo 6 d. 103FM radijo programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima aprašyti dvasinį pasaulį?

Dvasinių pakopų pajutimas

Atitolti, kad suartėtume

Komentarų nėra

Globalių katastrofų rizika

Krizė, globalizacija

Komentaras. Oksfordo universiteto mokslininkai sudarė tyrimų ataskaitą „Globalių katastrofų rizika“. Jų manymu, artimiausius penkerius metus didžiausią pavojų kels krintantys asteroidai arba itin galingo ugnikalnio išsiveržimas.
Ilgalaikėje perspektyvoje grėsmę gali kelti klimato pokyčiai, branduolinis karas, dirbtinio intelekto ir robotų sukūrimas.
Visi šie reiškiniai, mokslininkų nuomone, kelia didžiausią pavojų žmonijos egzistavimui. Bet nė vienas nemano, kad pagrindinė grėsmė – susvetimėjimas, nutrūkę žmonių tarpusavio ryšiai.
Atsakymas. Gaila, kad problemų nesistengiame spręsti žmonių tarpusavio santykių lygmenyje, nors būtent dėl jų kyla visi neigiami reiškiniai, įskaitant asteroidų kritimą ir ugnikalnių išsiveržimą.
Šiais laikais jau atliekami tyrimai, patvirtinantys, kad įvairūs mentaliniai mūsų tarpusavio ryšiai veikia aplinką. Tačiau šių tyrimų dar labai mažai – mes kol kas nematome visų gamtoje esančių ryšių.
Vis dėlto, žmonija supranta, kad žmogaus prigimties pakeisti neįmanoma, tačiau sprendimo ieško kitoje plotmėje, o iš žmogaus nereikalauja, kad jis būtų geras kitiems, ir užtušuoja, niveliuoja, minkština blogus žmonių tarpusavio santykius. Kol kas šis klausimas lieka nuošaly.
„Ką konkretaus galite pasiūlyti be to, kad mums reikia keistis?“ – štai ko mokslininkų, politologų, sociologų, filosofų klausia žmonės. „Juk su mumis vis tiek nieko negalite padaryti, mes neliečiami“.
Ir jie visiškai teisūs! Jų požiūris į viską, kas vyksta, labai realus ir blaivus, nes žmogų keičianti jėga – tai Aukštesnioji jėga, prie kurios niekas negali prieiti. Ji paveikiama tik naudojant kabalistinę metodiką. Todėl mums belieka suprasti, kad yra tokia metodika, kuri gali tai pakeisti.
Todėl kabalos mokslas turi atsiskleisti žmonėms, paaiškinti jiems, kad kito kelio nėra, jokie mūsų gudravimai neduos reikiamo rezultato, nes tai – aplinkinis kelias į tą patį nusivylimą, su kuriuo jau esame susidūrę.
Tik Aukštesnioji jėga, sukūrusi žmogaus egoizmą, gali jį pakeisti priešinga jėga – altruizmu, meile. Toks yra kabliukas. Žmonija jau suprato, kad dabar turi veikti kitais metodais.
Tačiau kaip? Viskas liks šūkiais: „Būkime geresni, kovokime už nusiginklavimą, vėl veržkimės į kosmosą, imkime tyrinėti Mėnulį…“ Taip žmonija nepasikeis. Tai neįmanoma nei fiziškai, nei techniškai.
Klausimas. Ar galima visus atvesti į tokią aklavietę, kad žmonės imtų mokytis kabalos, kaip kadaise ėmėsi Niutonas? Juk jis pajuto joje tiesą?
Atsakymas. Niekas negali to padaryti, tik kabalistai. Turime platinti savo metodiką ir tuomet, kažkur kelio viduryje, sutiksime žmones, labai nusivylusius gyvenimu. Nors jie ir nesupras mūsų metodikos, bet pasakys: „Realizuokite!“ – todėl, kad kito kelio nėra.
Mūsų metodikos idėja, iš esmės, komunistinė. Šiuo metu ne tik mes, bet ir pasaulis eina jos link. Komunizmas, socializmas jau nebėra tik neigiamos sąvokos. Šiais laikais socialistų daug ir Amerikoje, ir Anglijoje. Vienintelė problema, kad impulsas socializmui neperaugtų į nacionalsocializmą, fašizmą.
Fašizmas (ital. fascismo) – irgi metodika, vienijanti tautą (vienybė prieš ką nors). Taigi, stovime kryžkelėje ir turime apsispręsti, į kurią pusę eiti: ar į brolišką socializmą ir komunizmą, vienijančius pasaulį virš visų prieštaravimų, arba į socializmą vienoje šalyje, kad nugalėtume ir pavergtume kitus. Štai su šia problema pasaulis vėl susidurs, kaip ir XX a. pradžioje.
Tikėsimės, kad žmonės atsispirs nacizmui ir pajus, kad, vis dėlto, yra kita galimybė negrįžti į tą patį ydingą ratą.

Iš 2016 m. gegužės 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Piršlybos su Aukštsniąja gamtos jėga

Kur eina Europa?

Komentarų nėra