Pateikti Antradienis, 9 rugpjūčio, 2016 dienos įrašai.


Didi ARI siela II d.

Dvasinis darbas, Platinimas

Klausimas. Kuo ypatingas laikotarpis, kuomet atsiskleidžia tokia didi siela kaip ARI? Kas tuomet vyksta pasaulyje?
Atsakymas. Izraelio tauta per savo istoriją patiria keturias tremtis ir keturis išsilaisvinimus, kurie atitinka keturis noro vystymosi lygmenis (AVAJA).
Šie lygmenys slypėjo dar pirmojoje AVAJA – keturiose šviesos sklidimo stadijose , kad būtų sukurtas bendras kūrinio kli. Ir pagal tai visas kūrinys, bet kuri jo dalis egzistuoja ir vystosi pagal keturias AVAJA stadijas. Kiekvienas pasaulis, bet kuris dvasinis objektas ar veiksmas visuomet turi AVAJA – ir menkiausia dalelė, ir visa kūrinija.
Todėl žmonija šiame materialiame pasaulyje, kuris yra dvasinės šaknies pasekmė, irgi vystėsi AVAJA pakopomis. Dėl šios priežasties buvo keturios tremtys ir trys išsilaisvinimai, ir šiandien stovime ant paskutinio išsilaisvinimo slenksčio.
ARI simbolizuoja išsitaisymo, ketvirtos tremties pabaigą ir išsilaisvinimo pradžią. Todėl, kai atsiskleidė jo siela, ji galėjo suvokti visą sistemą ir savo paaiškinimais šiame pasaulyje suteikti daugybei žmonių galimybę suvokti, pritraukti šviesą per jų sielas. Tai pradėjo Baal Šem Tov ir tęsė visi kabalistai po jo, iki Baal Sulamo ir Rabašo.
ARI suteikė kabalos metodiką visiems ketvirtame, paskutiniame lygmenyje. Po ARI, Baal Sulamas pritaikė ją mūsų kartai, bet iš esmės tai metodika ARI.
ARI gyveno ant ribos tarp besibaigiančios ketvirtosios tremties ir beprasidedančio išsilaisvinimo pradžios. Tai itin ypatingas laikotarpis, prasidėjęs XVI amžiuje. Tačiau dvasiniai procesai materialiame pasaulyje nėra įgyvendinami akimirksniu, o pamažu atsiskleidžia vystantis šviesoms ir norams, tai užima laiko. Todėl tai gali tęstis metų metus, kol neatsiskleis.
Juk norai turi etapas po etapo vystytis, kol atsiras žinių, pojūčių, ir bus realizuoti laisvai pasirinkus, pritraukiant šviesą . Šis procesas apima daugybę stadijų, kurių neįmanoma peršokti.
Žmogus turi įgyti išlavintus jausmus ir protą, galimybę dirbti prieš savo prigimtį, susijungti su kitais, kas visada atstumia jo egoizmą, išsiaiškinti visą savo sudužimą. Tai nėra paprasta ir todėl reikalauja laiko, kaip matome, nuo ARI iki Baal Sulamo.
Dar ravas (iš žodio didis – vert. pastaba) Chaim Vital – pirmas ir galima sakyti vienintelis mokinys, supratęs ARI metodiką, rašo įvade į „Sėfėr Hakdamot“ apie tai, koks jis liūdnas ir nusivylęs, kad neateina Mašijach . Ir tai XVI amžiuje. Nors jis buvo didis kabalistas, bet vis dėlto laukė ir tikėjosi.
Suprantama, kad tai itin ilgas procesas, tačiau kiekviena karta prisideda prie tos „įmonės“, kurią atidarę ARI.
Nusipelnėme dar plačiau skleisti ARI ir Baal Sulamo metodiką, jų knygas. Kas žino, galbūt prireiks dar vienos kartos, kad šis darbas būtų pabaigtas. Tikėsimės, kad mums pavyks visiškai užbaigti viso pasaulio taisymo procesą.

Iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. pamokos, skirtos prisiminti ARI

Daugiau šia tema skaitykite:

Didi ARI siela I d.

Komentarų nėra

Didi Ari siela I d.

Dvasinis darbas, Platinimas

Šiomis dienomis prisimename ARI (Icchakas Lurija Aškenazi) – ypatingą žmogų. Esmė ta, kad aukštesnioji jėga, ta tikrovė, kurioje egzistuojame, atsiskleidžia mums šiame pasaulyje palaipsniui. Iš pradžių ji atsiskleidė žmogui vardu Adomas, kuris dėl to ir laikomas „pirmuoju žmogumi“.
Po to šis atskleidimas buvo perduodamas eilei kabalistų iki Abraomo ir nuo jo Izaokui (Icchak), Jokūbui (Jaakov), Mozei (Mošė), Aaronui, Juozapui (Josef), Dovydui (David) ir t. t. Visa Tora atsiskleidžia etapiškai, nes visa mūsų raida – egoistinė. Iš kartos į kartą egoizmas auga, žmonija vystosi, o kartu su ja vystosi kabala, kabalistai.
Iki Abraomo buvo tik nedidelės kabalistų grupės, bet jis subūrė didžiulę grupę, kuri vystėsi ir pasivadino Izraelio tauta, tai reiškia „tiesiai pas Kūrėją“ (Isra-el). Ši grupė dvasiniame kelyje patyrė daugybė pakilimų ir nuopuolių, sudužimą, leidosi į paskutinę tremtį, t.y. paskutinį nuopuolį.
Ari siela simbolizuoja išėjimą iš šios paskutinės tremties ir išsilaisvinimo pradžią, kitaip tariant, dvasinio pasaulio, aukštesnės jėgos atskleidimo visai žmonijai pradžią, kuri jau iš šio pasaulio galės atskleisti Begalybės pasaulį, sujungti du priešingus kūrinijos polius ir nuo laikino, mirtingo gyvenimo pereiti prie amžino, tobulo.
ARI ypatingas tuo, kad visiškai atskleidė mums kabalos mokslą. Jo laiku baigėsi paskutinės tremties laikotarpis ir todėl jis atsidūrė atsiskleidusio didžiulio egoistinio noro viršūnėje, ištaisęs šį norą, pasiekė visą kūriniją ir išsamiai aprašė šią išmintį.
Jis suprato, kaip susiję visos kūrinijos dalys, kokia forma, pagal kokius dėsnius, formules, kaip jie vystosi, ir kaip mes, žmonės, t. y. žmogiškos sielos, pradedama vis labiau juos atskleisti, artėjame prie visiško atskleidimo – savo galutinio išsitaisymo.
Visa tai ARI atskleidė ir aprašė šiuolaikinio žmogaus suvokimą, mūsų sielas, atitinkančiu būdu. Todėl kabalistai, suprantantys, kas buvo ARI, itin vertina ir gerbia jį. Tai iš tiesų išskirtinė siela.
Baal Sulamas rašo, kad jam trūksta žodžių, kad įvertintų ypatingą ARI sielą ir jo indėlį plėtojant kabalą. ARI paliko mums visus raktus, kad atvertume dvasinį pasaulį. Nūnai neįstengiame, bet tikėsimės, kad kada nors galėsime įsisąmoninti visą jo didybę.
Baal Sulamas rašo, kad nusipelnė įimti ARI sielą (ibur nešama) ir todėl galėjo parašyti komentarus „Sulam“ (Laiptai) „Knygai Zohar“ ir „Mokymą apie dešimt sfirų“ (Talmud ėsėr ha sfirot) – komentarai „Ec Haim“ (Gyvybės medis) knygai. Visa tai dėl to, kad ARI siela įsijungė į jį – tai ypatinga siela, unikalaus noro, kurį ištaisė šis didis kabalistas.
Žinoma, mums reikia stengtis nors šiek tiek prilipti prie šios didžios sielos. Ir kiek įstengsime įsijungti į jį, susijungti, nusilenkti priešais jį, tiek galėsime šiek tiek mėgautis jo šviesa ir galbūt suvokti ką nors iš jo atskleidimų.
ARI kalba itin ypatinga, sklandi, graži, minkšta, artima mums. Jis smulkiai aprašo kiekvieną detalę, kurią nusprendžia paaiškinti. Ir visi jo paaiškinimai iš esmės skirti, kad pritrauktume supančią šviesą, kad per studijavimą galėtume pasiekti dvasinio suvokimo.
Štai taip ARI pradeda knygą „Ec haim“ (Gyvenimo Medis):

Žinok, prieš kūrimo pradžią buvo tik aukščiausia,
viską savimi užpildanti Šviesa,
Ir nebuvo laisvos neužpildytos erdvės –
Vien begalinė, lygi Šviesa, viską savimi užliejusi.
Ir kai nusprendė Jisai sukurti pasaulius ir kūrinius, juose gyvenančius,
Šitaip atskleisdamas tobulybę savo…
Spinduliu nusileido Šviesa
Į pasaulius, esančius juodoje tuščioje erdvėje.
Ir kiekvienas kiekvieno pasaulio ratas ir artimi šviesai – svarbūs,
Kol centriniame taške nerandame mūsų pasaulio materijos,
Visų apskritimų viduje – atsivėrusios tuštumos centre…

Iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. pamokos, skirtos prisiminti ARI

Komentarų nėra