Pateikti Pirmadienis, rugpjūčio 22, 2016 dienos įrašai.


Demokratijos šventė pasibaigė

Krizė, globalizacija

Nuomonė (šaltinis). Svajai apie istorijos pabaigą kaip demokratijos šventę atėjo galas. Jau dešimtmetis globali ekonomika nuopuolyje ir nesimato jokių prašviesėjimo ženklų.
Milijardai žmonių gyvena nelaisvose valstybėse, užgrobtas korumpuotų lyderių, kad patenkintų savo valdžios troškimą.
Vis daugiau šalių nebegerbia tarptautinės teisės ir dvišalių susitarimų. Vis dažniau žudomi žurnalistai. Rinkimai tapo meno rūšimi, kurią įvaldė daugybė neteisėtų lyderių, diktatoriai mėgsta rinkimus.
Europos bendradarbiavimas ir taikos siekimas per ekonominę integraciją keičiamas agresyviu nacionalizmu, kai populistinės partijos po rinkimų ateina į valdžią. Į Europą grįžta pasai ir sienos.
Turime suprasti, kad egzistuoja jėgos, suinteresuotos ES krize, jos veikia laisvąją žiniasklaidą kolektyvizmu ir nacionalizmu ir verčia Europą gręžtis nuo internacionalizmo į nacionalizmą, nuo humanizmo į šovinizmą.
Reikia liautis tikėjus neliberalia Europa. Tai nustumia ilgus istorinius šešėlius. Tai skatina korupciją ir kenkia ekonomikai. Tai pažadina prievartą ir konfliktus. Tai suplėšo Europos bendradarbiavimą į skutus. Tai palanku mūsų priešams.
Komentaras. Tai ir yra laikas, apie kurį kalba kabala, skirtas, kad įsisąmonintume savo prigimtį kaip blogį, kad įsisąmonintume, jog nieko geriau nesukursime; ir jeigu nepakeisime savo prigimties – susinaikinsime. Tad nelieka jokios kitos išeities, tik ugdyti gyventojus, o ne skųstis blogais žmonėmis, lendančiais valdyti gerus žmones…

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam mums dvasiniai pasauliai?

Blogai yra nežinoti apie savo ligą

Neutralioje zonoje tarp gėrio ir blogio

Komentarų nėra

Kai žmogus tampa Žmogumi

Kūnas ir siela

Klausimas. Kokia žmogaus sandara pagal kabalą? Ar ji pripažįsta, kad žmogus sukurtas pagal Dievo pavidalą? Ar žinios apie žmogų kabalai svarbios?
Atsakymas. Žmogumi mūsų pasaulyje vadinamas dvikojis, vaikštantis tiesiai, baltyminis padaras, neturintis sielos ir niekuo nesiskiriantis nuo gyvūnų.
Kai jam kyla ypatingas noras pasiekti Kūrėją, ir jis tinkamai jį realizuoja, tai jo noras pamažu auga, didėja, įgauna dešimties dvasinių sfirų apimtį. Būtent ši jo dalis ir vadinasi Žmogumi. Joje jis jaučia kitą pasaulį, Kūrėją. Tai ir yra panašumas į Kūrėją.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra