Klausimas. Kaip išvardyti 620 norų?
Atsakymas. Nežinau, kaip juos išvardinti, nes dvasinio pasaulio nesuvokiantis žmogus nieko nesupras.
Tarkim, pasakysiu: Nėcach, kuri Hod ar Tifėrėt viduje, ir nuo jos trečia dalis nuo Binos.“ Ką jis iš to supras? Kaip šis noras jame fiksuojamas, su kokiu malonumu?
Negalime to apibrėžti žemiškais terminais. Pavyzdžiui, psichologijoje apibrėžiama 800 baimės ir depresijos rūšių, jos neturi pavadinimų, tiesiog nurodomos homeopatinės priemonės, su kurioms jas galima neutralizuoti.
Lygiai tas pats ir čia. Dvasinius norus jaučiantis žmogus gali apibūdinti juos tik sfirų kalba, o sfiras suvokti gali tiktai jau jose esantys.

Komentaras. Europos Sąjungos architekto asistentas profesorius Uffe Estergord mano, kad ES sukūrimas buvo didžiulė klaida: „Europos Sąjungos statybininkai – svajokliai, kurie stato savo didingą katedrą nuo viršutinių aukštų – su bokštu, bokšto laikrodžiu, himnu ir dekoracijomis, nors pamatai dar nepadėti. ES nuo pat pradžių buvo vilionių projektas, laisvai sklendžianti ore katedra, neturinti tautinio pamato.“
Atsakymas. Tai tiesa. Apie kokią Europą galima kalbėti, jeigu nėra ryšio tarp tautų? Apie Europą, kurios bankai susivienijo, kad labiau išpamptų visų gyventojų sąskaita?
Taigi, viskas daroma ne tautos ar valstybės labui, o susivienijusių bankų naudai. Ir dabar šie bankai virsta vyriausybėmis. Jie automatiškai pradeda viską valdyti ir nurodinėja vyriausybėms, ką daryti.
Komentaras. Profesorius Uffe Estergord rašo: „Dabar, kad Europa išgyventų, ji apsitvers spygliuota viela“.
Atsakymas. Žinoma, juk ji nieko nepasiekė, o turėjo užsiimti integraliu ugdymu, suartėjimu, vienijimosi virš egoizmo metodika. Įjungti į šį procesą visus naujai atvykstančius, suvienyti Europą. Per trisdešimt ES egzistavimo metų jie galėjo tai įgyvendinti.
Kai pamačiau Europos bendrosios rinkos statybų pradžią – vadinu ją turgumi – iš karto pasakiau, kad tai įgaus labai liūdnas groteskiškas formas.
Tai dabar ir vyksta, o priekyje dar blogesnės būsenos, kurias pati Europa susikūrė.
Juolab, kai aš prieš šešerius septynerius metus Italijoje susitikau su Europos rinkos vadovu, jie jau tada suprato visas šias problemas. Tačiau jų atsakymas buvo toks: „O ką mes galime padaryti?“,– nes jie patys jau sukūrė šią sistemą, patys sau pastatė kalėjimą. Tai euro, o ne žmonių ir šalių sistema.
Komentaras. Tai jie nesugebėjo suvienyti skirtingų tautų…
Atsakymas. Tikrai ne! Ir jeigu prasidės suirutė, jie su įniršiu puls vienas kitą. Aš nematau jokios išeities. Labai gaila, bet jie įvarė save į aklavietę.

Iš 2016 m. balandžio 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Skyrybos pagal anglus, 4 d.

Kur eina Europa?

Europa patiria sudėtingiausią laikotarpį