Klausimas. Ar Jums neatrodo, kad kabalos mokslas atsiskleidė per anksti? Jis labai atitrūkęs nuo šiuolaikinio pasaulio. Juk yra daug praktiškesnių metodikų, kuriomis galima pasiekti tegul ir laikiną, tačiau harmoniją su pasauliu.
Atsakymas. Nustebsite, iš tikrųjų draudimas atskleisti kabalos mokslą baigėsi XVI a. Jis buvo paslėptas I a. pradžioje iki XVI a. vidurio, kol į didžiojo mokslininko ir kabalisto Ari rankas pateko knyga „Zohar“. Nuo tada kabalos mokslas palaipsniui tapo prieinamas visiems.
Bet faktas yra tai, kad kabala skleidėsi labai lėtai ir tik tiek, kiek būtina. Žmonės vengė, bijojo jos, nes kabalistai šimtmečius ją slėpė, patys kūrė draudimo užsiimti kabala mitą, skatino laikytis atokiau nuo jos ir taip toliau.
Ari sekėju tapo didysis Baal Šem Tovas, kuris gyveno Rytinėje Europoje. Dauguma paskutiniųjų šimtmečių kabalistų, pradedant Ari, buvo išeiviai iš šių vietų. Todėl šiose vietose liko jų galingų jėgų dvasia.
Taigi kabalos mokslas yra atskleistas labai seniai. Nors tik dabar jį tapo būtina paskleisti po visą pasaulį, nes pasauliui būtina ši metodika. Jis gal dar to nesuvokia, tačiau tai ir nebūtina, nes natūraliu būdu tas poreikis atsiskleistų per karus ir baisias problemas.
Geriau mes platinsime kabalistinę metodiką, ją reklamuosime, pasakosime apie ją vis daugiau ir dažniau, ir taip paruošime žmoniją praktiškai panaudoti ją tada, kai pasaulio būsena taps nebepakeliama.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Brendimo laikas

Kas pasikeitė šiandien?

Visgi kodėl kabala buvo uždrausta?

Klausimas. Ar kabalos mokslas atsako, kokia turi būti naujoji ekonomika, nauji gamybiniai santykiai? Ar šis mokslas apie tai neaiškina?
Atsakymas. Aiškina ir labai rimtai. Baal Sulamas apie tai rašo knygoje „Paskutinioji karta“. Jūs galite įeiti į internetą ir įvairiomis kalbomis paskaityti ar paklausyti mano pokalbių su ekonomistais. Dabartinė ekonomika – tai pereinamoji, paskutiniosios egoistinės kartos, ekonomika. Todėl mūsų pasaulis patiria didžiulę krizę.
Mes turime pereiti šias būsenas, kad suvoktume būtinybę save pakeisti.
Iš viršaus tai nenusileis, iš viršaus ateina tik pasipriešinimas.
Todėl kyla didžiulis prieštaravimas tarp egoistinės mūsų pasaulio sistemos ir altruistinės Aukštesniojo pasaulio sistemos, mes suvokiame, kad turėtume būti tapatūs aukštesniajai sistemai, apie kurią kalba kabalos mokslas. Tada mums kyla poreikis tobulėti, išsitaisyti ir persiauklėti.
Trumpai galiu pasakyti, kad ekonominė sistema, kurioje gyvens būsimoji karta – tai sistema, kur kiekvienas visuomenės narys gaus viską, kas būtina normaliam egzistavimui, bet ne daugiau.
Visa kita bus prieinama žmogui tiek, kiek jis bus susijęs su aukštesniąją sistema. Iš jos žmogus gaus užpildymą ypatinga jėga, nes žmogus – tai noras. Jei mes tinkamai jį formuojame, tai galime prisipildyti iš gamtos (joje ir yra ta jėga) ir egzistuoti amžinoje, tobuloje, begalinėje, nepraeinančioje būsenoje.
Pasauliui reikalingas naujas – nefizinis – užpildymas. Todėl dabartinė ekonomika egzistuoja tam, kad visus susietų, gamintų tik tai, kas būtina ir paskirstytų produktus. Tai idealus tinkamas ryšys tarp gamybininkų, vartotojų ir aptarnaujančio personalo.
O būsimosios kartos ekonomika bus pagrįsta susivienijimu ir tarpusavio užpildymu be konkurencijos ir tik tiek, kiek būtina kiekvienam. Visi kiti ryšiai bus nukreipti į tai, kaip atskleisti aukštesniojo užpildymo šaltinį.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

JAV – 50 milijonų išlaikytinių

Būsimos kartos ekonomika

Finišo tiesioji

Klausimas. Mano dukrytė atsisako ragauti kažkokį maistą, sakydama, kad jis neskanus, net neparagavusi. Paaiškinkite šio reiškinio kilmę. Atrodo, kad daugeliui žmonių kabalos mokslas sukelia panašią atmetimo reakciją, nors jie nesupranta jo esmės. Šio reiškinio supratimas labai padėtų paskleisti kabalos mokslą pasaulyje.
Atsakymas. Jei nejaučiame kažkieno skonio, to ir nenorime. Tačiau paragavę pradedame jo geisti, nes liko „rešimo“ – skonio įspūdis.
Kabalos mokslo atmetimas – tai taip pat „rešimo“ nebuvimas, nes kabalos mokslas priešingas mūsų prigimčiai, jis kalba apie egoizmo ištaisymą, o juk egoizmas ir yra žmogaus esmė. Ir todėl tik tie, kurie jaučia įspūdį iš buvusios dvasinės būsenos, pradeda studijuoti ir realizuoti kabalos mokslą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mus kritikuoja?

Kuo ypatinga mūsų organizacija

Kabalos užduotis

Klausimas. Pastaruoju metu pasaulyje įvyko visa grandinė įvykių, kurie dar neaišku, kur nuves. Viskas prasidėjo nuo Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Po to Europos šalyse įvyko daug didelių teroro aktų.
Netrukus po to Turkijoje buvo bandoma įvykdyti karinį perversmą, kuris sukėlė baisią nesantaiką šalies viduje. Ką jūs galite pasakyti apie padėtį Turkijoje?
Atsakymas. Turkija yra Azijos ir Europos kryžkelėje tiek geografiškai, tiek vidumi. Viena vertus, ji priklauso musulmoniškajam pasauliui, kita vertus, įeina į NATO ir tarsi priklauso Europai.
Siena tarp Europos ir Azijos eina per Turkijos sostinę Stambulą, arba, kaip jį anksčiau vadino, Konstantinopolį. Ir ten esantys žmonės jaučia šią vidinę ribą. Turkijoje yra daug žmonių, kurie nori būti europiečiais, nors paskutiniu metu stiprėja dalis, prijaučianti radikaliajam islamui.
Atotrūkis tarp šių dviejų grupių nuolat auga, todėl ateityje mums teks stebėti daug neramumų šioje šalyje. Taip paprastai situacija nepasikeis, nors perversmas nepavyko ir prezidentas Erdoganas turi galimybę įvesti šalyje savo tvarką. Tačiau liaudis tam nelabai pritaria.
Erdogano priešininkai kol kas patyrė pralaimėjimą, bet tai nereiškia, kad jie neturi jėgų. Reikia suprasti, kad dabar visas pasaulis turi pasirinkti vieną iš dviejų kelių. Netrukus pamatysime susipriešinimą Europos šalyse: europietiškoji jėga mažės, o musulmoniškoji, radikaliojo islamo, jėga – didės.
Klausimas. Tai kas iš jų laimės: islamas?
Atsakymas. Nė viena iš jų negali laimėti. Svarstyklės svyruos tai į vieną, tai į kitą pusę ir nė nepasieks pergalės.
Nugalėti turi susivienijimo metodika, kurią siūlo kabalos mokslas, tada visas pasaulis susivienys, ir nebus nei nugalėtojų, nei pralaimėtojų. Kiekvienas, kur jis bebūtų – ar kairėje, ar dešinėje, pajus, kad išsigelbėjimas tik vienybėje. Tik ten glūdi sėkmė, ir kitaip būti negali.
Klausimas. Kaip tada atrodys Turkija: kaip musulmoniška ar kaip Vakarų Europos šalis?
Atsakymas. Šalis bus nei musulmoniška, nei europietiška, o tiesiog tokia, kurioje karaliaus vienybė. Ir taip bus visame pasaulyje. Jeigu Grąžinanti į šaltinį šviesa pasklis per kabalistus į pasaulį, tai visi pajus ir suvoks, kad vienybė – tai vienintelė galima būsena.

Daugiau šia tema skaitykite:

Perversmas Turkijoje

Milijonas dolerių už gerą mintį

Laidavimas – tai atsakas į Gamtos iššūkį

Klausimas. Ar gali Kūrėjas pasikeisti taip, kad pasikeistų ir galutinis tolimesnio judėjimo ir tobulėjimo tikslas?
Atsakymas. Ne. Galutinis tikslas nekintamas, nes jis jau egzistuoja kūrimo pradžios taške, ir abu taškai, tarpusavyje susijungdami, suformuoja tarp savęs formulę, pagal kurią vystosi visi kūriniai: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis gamtos lygmenys.
Jie vystosi per visą evoliucijos istoriją. Kai visi keturi gamtos lygmenys susilies į bendrą harmoniją, kurioje visiškai atsiskleis Kūrėjas, bus pasiekta galutinė būsena.
Juk Kūrėjas – tai davimo ir meilės savybė, teisingai surinkta egoistinė masė, kuri anksčiau buvo išsiskaidžiusi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Džiaugsmas „Achešenos“ kely

Kaip atskleisti Kūrėją?

Kur atskleisti Kūrėją?

Klausimas. Ar gali moters siela po mirties persikūnyti į vyro, ir atvirkščiai? Kaip paaiškinti, kad moteris turi vyrišką charakterį?
Atsakymas. Žmogaus charakteris nieko nesako apie jo sielos savybes.
Jeigu žmogus užsiima kabala, jam atsiranda jėgų iš aukščiau, iš Supančiosios šviesos. Po keleto metų rimto darbo, kai žmogus pereina iš būsenos ,,lo lišma‘‘ į būseną ,,lišma‘‘, jo charakteris smarkiai keičiasi, jis tampa visiškai kitoks.
Dėl moteriškosios sielos persikūnijimo į vyriškąją, ir atvirkščiai, – tai dvasiniame pasaulyje to nėra.
Kiekviena siela susideda iš vyriškosios ir moteriškosios dalių. Negali būti vienos be kitos, tai dvipolis. Tu susijungi su kažkuo savo vyriškąja dalimi, o su kažkuo moteriškąja, nes visos sielos tarpusavyje susijungusios į kaskadas. Kiekviename iš mūsų kuri nors dalis dominuoja: arba moteriškoji, arba vyriškoji, bet, iš esmės, jos tarpusavyje pusiausviros.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Moteriška jėga – kūrinijos jėga

Nuo priešybės į tobulumą

Komentaras. Tyrimų eigoje amerikiečiai priėjo prie išvados, kad pabėgėliai negula sunkiu krūviu ant juos priglaudusios valstybės pečių – priešingai, jiems dalijami pinigai gali tapti galingu impulsu ekonomikai.
Tiesa, tyrimas buvo vykdomas Afrikos pabėgėlių stovyklose. Ten, kur pagalba buvo teikiama maisto produktais, pabėgėliai juos pardavinėjo, o ten, kur dalijo pinigus, jie juos investavo į valstybės ekonomiką.
Atsakymas. Tai nieko neduos, nes pabėgėlius reikia adaptuoti kitaip.
Pirmiausiai adaptacija turi būti kultūrinė. O tai neįmanoma, nes pabėgėliai pagal savo religiją, vidinį nusistatymą, ketinimą ir planą yra visiškai priešiški toms valstybėms, kurios juos priima. Jie laikosi aiškaus plano užkariauti šias valstybes, jas valdyti, įvesti kalifatą.
Todėl visos kalbos apie tai, kad pabėgėliai neva kažką duoda ekonomikos suklestėjimui – tušti žodžiai. Amerikiečiai siekia savo politika kažkaip sušvelninti visuomenės nuomonę.
Nė vienai šaliai pabėgėliai nepadėjo suklestėti. Jie nenori dirbti, nenori mokytis, nenori būti tokie kaip kiti piliečiai. O pinigų apyvartą, kai valstybė duoda pinigų, o žmonės juos grąžina per parduotuves, galima padaryti ir per savo piliečius.
Klausimas. Išeina, kad būtina kultūrinė integracija ir pabėgėlių auklėjimas, juk jų srauto sustabdyti neįmanoma?
Atsakymas. Labai gaila, bet Europa jau pasiklojo po jais. Pabėgėliai kaip mikrobai parazituoja geroje maistingoje terpėje. Būtent tai šiandien vyksta Europos kontinente.

Iš 2016 m. birželio 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pabėgėlių srautas Europoje

Pabėgėliai: kas laukia Europos? 1 d.

Senosios Europos bejėgiškumas

Nuomonė. Tautų persikraustymas pateiktas kaip krizė, susijusi su pabėgėliais. Vyriausybė elgiasi taip, lyg imigracija – tai stichinė nelaimė, kurios sustabdyti neįmanoma. Tiesa visiškai priešinga: imigracija – tai politinė katastrofa, kurią galima sustabdyti tiesiog rytoj.
Politikai ir spauda mano, kad Europa turi praryti šį siaubingą tautų persikraustymą. Daug metų ES sutiko su imigracija dėl baimės, kad Europoje mažėja gimstamumas.
Vietoj to, kad būtų atkreiptas dėmesį į aplinkybes, kurios mažina gimstamumą, dėmesys sutelktas į migraciją. O ji eina pirmiausiai iš Artimųjų Rytų. 2014 metais imigracija lėmė 85 proc. gyventojų skaitlingumo padidėjimą. Vadinasi, imigracija – tai ES strategija.
Komentaras. ES klaida, kad ji neapskaičiavo, kiek įmanoma pakeisti pabėgėlių mentalitetą. Įvyks priešingai: musulmonai privers Europą pereiti į islamą. Ir tai įvyks praktiškai per vieną kartą. Taip pasakyta kabaloje, kad dienų pabaigoje Izmaelis (Abraomo sūnus, musulmoniškojo pasaulio įkūrėjas) užkariaus Europą, o po to pajudės į Jeruzalę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trečdalis anglų islamistų – antisemitai

Kur eina Europa?

Pabėgėlių srautas Europoje

Komentaras. Kinijos ministras pirmininkas, kalbėdamas Arabų Tautų Lygoje, pareiškė, kad Izraelis turi būti padalintas į žydų ir palestiniečių valstybes su Palestinos sostine Rytinėje Jeruzalėje. Tam skiriama 7,6 milijono dolerių.
Atsakymas. Pinigai skiriami formaliai. Nė viena šalis pasaulyje negins Izraelio, o JT gali priimti sprendimą išformuoti šį „sionizmo objektą“. Ir viskas! Bus nustatytas laikas, per kurį visi turės palikti teritoriją: kur kas nori, kur ką priims, jeigu apskritai priims.
Taip gali atsitikti, jeigu mes ir toliau užsiiminėsime Izraelyje ta vadinamąja spekuliacija, iš pasalų stengsimės užimti svetimą vietą ir galvosime tik apie tai.
Pažvelkite, kaip elgiamės vienas su kitu, vietoje to, kad vienytumės; kas dedasi Knesete; kaip visi nekenčia vienas kito, stengiasi parodyti savo jėgą, savo nuomonę. Jeigu taip bus ir toliau –mes neturime ateities.
Klausimas. Vadinasi, draugų neturėsime?!
Atsakymas. Valstybė draugų neturi – yra tik interesai. Šie interesai ir lemia, turime draugų ar ne.
Šiame reikale savų nėra, nes elgiamės netinkamai. Mes nepasakojame ir nerodome žmonijai, kad būtent tinkamas mūsų elgesys gali pagerinti jos būklę.
Mes privalome pasauliui parodyti pavyzdį, kaip susivienyti ir pagerinti gyvenimo kokybę, socialinius santykius ir visa kita. Juk mes pritraukiame aukštesniąją šviesą – aukštesniąją jėgą, kuri gali pakeisti mūsų prigimtį ir laukia tokios būsenos, kad galėtų paveikti visą pasaulį.
Aukštesnioji jėga – tai ne Dievas, kaip mes manome. Tai gamtoje egzistuojanti jėga, ir reikia mokėti ją pritraukti. Ji turi pridėti prie blogio, užpildančio mūsų pasaulį, gėrį – savo teigiamą jėgą. Be jos esame tik neigiamo poliaus įtakoje.
Jeigu atliksime savo darbą, ne tik turėsime draugų, bet ir visi kiti eis paskui mus užmerktomis akimis, nes dabar pasauliui nėra kur eiti. Mums tik reikia savo pavyzdžiu parodyti vienijimosi metodiką.
Todėl privalome supažindinti Izraelio tautą su jos istorine misija. Nes be to pasaulis mus vys ne tik iš šios šalies, bet ir iš visų kitų Žemės kampų. Ateitis – tik susivienijime.

Iš 2016 m. balandžio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Kaip priimti artimo žmogaus praradimą? Neįmanoma susitaikyti su tuo, kad ką tik buvo žmogus, ir staiga jo jau nėra. Protas nesutinka su tuo, kad mūsų gyvenimas laikinas. Mirtis mums atrodo nereali.
Atsakymas. Nejaugi toks santykis neliudija mūsų suvokimo ribotumo ir naivumo, savo būsenos nesupratimo, nebrandumo? Neįstengiame suvokti gyvenimo ir mirties.
Tikriausiai iš mūsų gyvenimo galime suvokti tik mažytį fragmentą tarsi maži vaikai ir nežinome, kas iš tikrųjų jame vyksta. Patiriame šoką susitikdami su mirtimi, kad kažkas gyveno ir staiga dingo. Žiūrime į kūną be gyvybės ir stebimės, kad tai jau ne žmogus, ne draugas, ne giminaitis. Buvo žmogus ir nėra. Kaip tai įmanoma?
Šis žmogus gyveno manyje, atsispindėdavo mano savybėse, jausmuose, mintyse. Ir staiga jis beveik išnyko. Kaip gali būti, kad žmogus nustoja egzistuoti? Mūsų protas nesugeba to suvokti. Ir problema čia, matyt, ne pačioje tikrovėje, juk niekas nėra amžina mūsų pasaulyje. Problema – mūsų suvokimo ribotumas, kuris sugeba matyti tik iki mirties slenksčio.
Kodėl gyvenimas taip sudarytas? Kodėl žmogus patalpintas į ribotą kūną, užimantį visai nedidelę vietą tikrovėje? Bet priskiriame šiam kūnui milžinišką svarbą, esminę ir žymiai aukštesnę nei priklausytų fiziniam kūnui, esančiam gyvūniniame lygmenyje.
Mes pripratome prie savo buvimo laikinumo ir puikiai su tuo sugyvename. Ir ne todėl, kad mūsų netrikdo šis žinojimas. Todėl, kad esame gyvi ir negalime matyti toliau nei šis gyvenimas, susitaikome su savo mirtingumo suvokimu ir kažkaip guodžiamės, užslepiame šiuos klausimus, įtikinėdami save, kad toks yra gyvenimas.
Žmonija išranda religijas ir tikėjimus, kurie pasakoja apie pomirtinį gyvenimą. Žmonės tiki jais, nes neturi pasirinkimo, juk visa tai tam tikra mirtingo mūsų gyvenimo kompensacija, kuri staiga nutrūksta.
Bet iš tikrųjų šis klausimas reikalauja gerokai brandesnio požiūrio į save. Mes galime pažiūrėti už gyvenimo ir mirties ribų, už pabaigos tos trumpos tikrovės, kurią dabar matome aplink save.
Ar sugebėsime pamatyti tikrovę aukštesniame lygmenyje, tai yra nustosime suvokti ją kaip gyvūnai, jaučiantys viską tiktai per savo kūno jutimo organus: regą, klausą, uoslę, skonį, lytėjimą, ir išvystysime savyje naujus, nekūniškus suvokimo organus, kurie nėra mūsų materialiajame kūne, jo gyvūninėje pakopoje?
Apie visa tai pasakoja kabalos mokslas, kuris todėl ir vadinamas suvokimo mokslu, juk „kabala“ reiškia „gavimą“.
Kabala padeda mums atverti akis ir pamatyti tikrą, platesnę tikrovę – tiesiog čia ir dabar, o ne po fizinio kūno mirties.

Iš 2016 m. gegužės 5 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“, 726 laida

Daugiau šia tema skaitykite:

Egzistuoti amžinai – įmanoma!

Ką pasiimsiu su savimi į amžinybę?

Sielų persikūnijimai – mūsų nore