Komentaras. Kaip žinoma, dauguma studentų, konspektuodami paskaitas, naudojasi mažais kompiuteriais, o ne tušinuku ar pieštuku. Psichologai Pemas Miuleris (Prinstono universitetas) ir Danielis Oppenheimeris (Kalifornijos universitetas) atliko tyrimą su 67 mokiniais ir įrodė, kad konspektuojantysis ranka mokosi geriau, lengviau suvokia idėjas ir ilgiau nepamiršta informacijos. O spausdinantieji tai atlieka mechaniškai.
Atsakymas. Žinoma. Žmogus, kuris rašo ranka, – rašo prote. Juk raidės – tai simboliai, kurios pirmiausia rašomos jo galvoje, o paskui jis jas atvaizduoja ant popieriaus.
Spausdintas raides sunku įsiminti, o kai rašau pats jas įsiminti lengviau, mat jas piešiu. Ir todėl rašyti, o ypač skaityti tekstą iš knygos, – nėra tas pats, kas skaityti iš kompiuterio ekrano.
Klausimas. Ar tam yra dvasinis pagrindas?
Atsakymas. Ne tik dvasinis, bet ir fizinis pagrindas. Per save turime praleisti medžiagą. O tai vyksta, tik skaitant tai, kas atspausdinta ar parašyta, o ne vaizduojama elektronine forma, nepaisant to, jog raidės tokios pačios kaip knygoje
Tačiau kalbant apie rašymą viskas itin tikslu. Žmonės, kurie rašo, ugdo savyje įgūdžius, naujas pažinimo, suvokimo, sąsajų su medžiaga galimybes. O spausdinant tekstą, spaudant klaviatūros klavišus, šie simboliai tavyje neįsirašo.
Klausimas. Nepaisant to, prie rašiklio ir bloknoto negrįšime?
Atsakymas. Ir nereikia. Kas iš to, kad žmonės užsirašinės? Jei tai būtų geros, reikalingos idėjos ir žinios…
Vis tiek pasaulis pamažu įsisąmonina savo beprasmybę, baigtinumą, būtinybę atlikti bendrą išsitaisymą.
Mūsų priešakyje didžiulė visuotinė globali revoliucija, pakeisianti mūsų požiūrį į pasaulį, kuomet paaiškės viskas, ką ir kaip turime atlikti: rašyti, skaityti, kalbėti, veikti ir svarbiausia – kaip būti tarpusavyje susijusiems. Ir visa tai tam, kad atskleistume savyje tikrąjį pasaulį, kuriame egzistuojame, bet kol kas jo nejaučiame.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Skaitymas – jau nebe mūsų metodas

Naujasis „Facebook“ veidas

Atlapoti duris rytojui