Tapti kūno ir sielos šeimininku

Kūnas ir siela

Būtina mokyti žmones nuo kūdikystės žvelgti į savo kūną kaip į pašalietį, turintį savo matmenis, nuomonę, pojūčius ir kita.
Pavyzdžiui, kai skauda, sakyti, kad tai kūnas serga, arba, kad tai kūnui skauda, kad jis nėra sujungtas su pačiu žmogumi, o egzistuoja kaip pašalietis kartu su žmogumi tam tikrą laiką, kaip sakydavo Rabašas, turėdamas omenyje kūną: „Tegul kenčia!“
Pamažu taip auklėjami įgysime įprotį suvokti savo kūną kaip sielai duodamą priedą ir atskirsime ją nuo kūno. Ir taip pat kalbėkime apie sielą, kaip suteiktą tam tikram laikui su konkrečiu tikslu.
O pačiam reikia būti ir kūno, ir sielos šeimininku, kad abu valdydamas – kūno egoizmą ir aukštesnįjį sielos tikslą, kaip dvi linijas, kurtum trečiąją liniją kaip jų visumą – ir tame matytum save, savo realizaciją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Išeiti iš kūno rėmų

Į kokį kūną įsikūnija siela?

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>