Pateikti sausis, 2017 mėn. įrašai.


Visų likimas vienas

Vyras ir moteris, gyvenimo prasmė

Klausimas. Koks skirtumas tarp moters ir vyro likimų? Ar toks padalijimas kabalos moksle nepriimtinas?
Atsakymas. Visų žmonių likimas yra vienodas: Kūrėjas kiekvienam žmogui suteikia galimybę prie Jo prisiartinti. Šios galimybės realizavimas – sėkmingas likimas, nerealizavimas – nesėkmingas. Tik tai yra žmogaus likimas, visa kita neturi reikšmės.

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš anksto nulemtas kelias

Už ką žmogus atsakingas?

Atitolti, kad suartėtume

Komentarų nėra

Ko iš mūsų reikalauja Kūrėjas

Dvasinis darbas

Klausimas. Daugelis šaltinių teigia, kad kuriame savo likimą mintimis: jei vyrauja pozityvios mintys, kuriame pozityvius įvykius, ir priešingai. Ar tai tiesa?
Atsakymas. Tam tikra prasme taip. Pozityvus mąstymas yra gėris, skirtas kitiems, o ne šiaip linksmybės, juokas, šypsenos. Mes kalbame apie gėrio kūrimą.
Tačiau pozityvas nėra tai, ko iš mūsų reikalauja Kūrėjas. Kūrėjas reikalauja tapti panašiais į Jį, tačiau, kaip matome, Jis turi labai įdomią nuomonę apie gėrį: mes patys nejaučiame, kad Jis geras, nors yra vadinamas Absoliučiu Gėriu. Todėl turime sužinoti, ką reiškia „dvasinis gėris“. Kabaloje ši sąvoka šiek tiek skiriasi nuo įprastinės.

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Už visko yra Kūrėjas

Pasaulis kilimo tako gale

Karma ar sąmoningas judėjimas?

Komentarų nėra

Už visko yra Kūrėjas

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

Kongresas Maskvoje. 4 pamoka
Užsiimdami dvasiniu darbu, turime laikytis pirmojo pagrindinio kabalos principo „Nieko nėra, išskyrus Jį“ – nėra kūrinių, nėra nieko. Aš turiu reikalą tik su Kūrėju, ir tik aš vienas egzistuoju ir nuolat esu priešais Jį.
Pagal tai, ką Kūrėjas rodo man mano viduje ir išorėje, aš suvokiu, kad visa tai Jis rodo man, kad aš įgyčiau reikiamų pojūčių ir geriau atskleisčiau Kūrėją.
Jis nori auklėti mane, kaip kūdikį, kurį laikome ant rankų ir stengiamės išjudinti, parodyti, išmokyti, kad jis kuo greičiau taptų protingesnis, labiau išsivystęs, supratingesnis.
Todėl, kai prisirišu prie „Nieko nėra, išskyrus Jį“ ir tiksliai susitelkiu į tokį suvokimą, pradedu suvokti viską, kas vyksta pasaulyje, kaip Kūrėjo vaizdinį manyje.
Jis nori, kad aš atskleisčiau Jį teisinguose santykiuose su visais, kitaip tariant, žiūrėčiau į juos taip, kaip į Kūrėją. Juk viskas, kas vyksta aplink mane – Jo išraiška.
Iš čia kyla sąlygos „pamilk artimą, kaip save“ ir „nuo meilės kūriniams – į meilę Kūrėjui“. Mums nepavyks Jo atskleisti, jei nesuprasime, kad nėra nei svetimo, nei artimo – nieko! Tiesiog Kūrėjas iš toliau ar iš arčiau pasireiškia man įvairiomis formomis.
Aš matau Jį mokinių, negyvosios, augalinės, gyvūninės gamtos, visos žmonijos pavidaluose. Ir tiek, kiek aš galiu visus šiuos elementus priartinti prie savęs, žvelgdamas į juos, kaip į Kūrėjo išraišką, man išryškėja labai paprastas vaizdas: pasaulis, užpildytas tik Kūrėju.
O kur visi kiti? Pasirodo, jie – mano sielos dalys, kurios atskleidžia man Kūrėją. O kas aš pats esu? Tik taškas, iš kurio tai atskleidžiu.
Mes turime reikalą su Kūrėju! O techninius klausimus deriname tarpusavyje, nes esame normalaus materialaus pasaulio rėmuose ir privalome tai daryti. Mes žinome, kad už kiekvieno draugo yra Kūrėjas! Ir jei meluojame draugui, mes meluojame Kūrėjui.
Taip aš visą laiką turiu įsivaizduoti, kad Kūrėjas yra tarp mūsų, arba už draugų, arba save kartu su draugais, priklausančiais Kūrėjui. Mes turime kiekvieną kartą tai aiškintis. Ir kiekvieną kartą tai atrodys kitaip.
Tokiose situacijose žmogus ugdo reikiamus pojūčius, kuriuose paskui atsiskleidžia Kūrėjas. Jei vietoj to žmogus atsiduoda įprastam gyvenimui ir savyje nesuvirškina viso to, ką Kūrėjas jam siūlo suvokti, kad galėtų atsiskleisti, jei neieško, kaip teisingai sureaguoti į Kūrėjo kvietimus, jo minutės, dienos, mėnesiai, metai praeina veltui ir net blogiau, nei paprastų žmonių.
Juk paprasti žmonės nepuoselėja vilties suvokti aukštesnįjį pasaulį, o šis galvoja, kada jam atsiskleis Kūrėjas, tačiau visiškai nesirūpina kiekvieną minutę auklėti save taip, kad jaustų Kūrėją – tuo, kas jam suteikiama kiekvieną akimirką.
Todėl, kai žmogui kyla įvairiausių problemų, kurios painioja ir atitolina jį nuo tikslo, – tai reiškia, kad Kūrėjas daugiau dirba su juo. Ir jis turi padėkoti Kūrėjui už visas tas problemas ir kliūtis.
Reikia teisingai priimti tai, kas vyksta, nereikia ieškoti ramybės, o bandyti maksimaliai efektyviai išnaudoti laiką, ir tikrai nereikia gilintis į savo charakterį, nekristi į sąstingio, „mirties“ būseną, nes tokia forma nieko neįstengs padaryti.
Tai labai įdomus, kūrybinis darbas, ypač, kai pasineri vidun ir supranti, kad priešais tave – nuostabi sistema, kurioje Kūrėjas moko mus, kaip mažus vaikus: žiūrėk dar ir dar, iš ko tu sudarytas.
Mes suvokiame šį pasaulį savyje. Be mūsų nieko nėra! Sukaupę iš aplinkos pakankamą įvairiausių problemų kiekį ir pojūčių kokybę, mes atskleidžiame tame Kūrėją.

Iš 2016 m. gegužės 3 d. ketvirtosios pamokos Maskvos kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Paslėptis, esanti prieš atskleidimą

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Pasaulis, kuriame “Nėra nieko kito, išskyrus Jį”

Komentarų nėra

Tikslingas judėjimas

Ekonomika ir pinigai

Klausimas. Dvidešimt metų taupiau pinigus banke, bet po netikėto „force majeure“ praradau. Ar yra kokia nors to dvasinė prasmė?
Atsakymas. Prasmė yra visur. Viskas, kas vyksta pasaulyje, vyksta pagal aukštesnįjį skaičiavimą. Nieko nėra išskyrus Jį.
Be to, šis skaičiavimas nevyksta valia kažkokio dievulio, kuris sėdi viršuje ir užrašinėja, kam kas priklauso. Viskas vyksta bendrame tinkle, kuriame mes visi tarpusavyje susiję.
Mes visi esame visatos ego viduje, ir mūsų susijungimas jame nulemia kiekvieno asmeninį likimą. Todėl, kuo labiau stumsime pasaulį į teisingus tarpusavio santykius, tuo patikimiau užtikrinsime sau teisingą, saugų, patogų judėjimą tiesos link.

Iš 2016 m. kovo 27 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visos aplinkybės – dvasiniam tikslui

Ne piniguose laimė

Tempkite mane už rankos į laimę!

Komentarų nėra

Kodėl mes kenčiame? 1 dalis

Kabala, Kūnas ir siela, gyvenimo prasmė

Klausimas. Ar kančios yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kad ir kaip veržtumės geriau gyventi? Kas yra kančia ir kodėl mes kenčiame?
Atsakymas. Kabalos mokslas nagrinėja viską, pradedant nuo kūrinio pagrindų, kurie gamtoje yra du.
Pirmasis – tai Šviesa, meilės jėga, davimas, susivienijimas, kuri vadinama Aukštesniąja jėga, Kūrėju, kas reiškia „ateik ir pamatyk“ („bo“-„re“), nes mes turime ją atskleisti. Ši jėga sukūrė kūrinį – norą mėgautis, prisipildymo trūkumą.
Aukštesnioji Šviesa augina norą ir suformuoja jį kaip poreikį pasitenkinti įvairiais dalykais. Visi kūriniai, įskaitant mus pačius – tai įvairūs norai. Žmogaus norus galima skirstyti į 6 rūšis: maistas, seksas, šeima, pinigai, garbė, žinios. Kiekvienas žmogus natūraliai jaučia poreikį gauti malonumą, prisipildyti iš visų šių dalykų, tik skirtingomis proporcijomis.
Jei žmogui stinga šių pripildymų, tai jis jaučia kančią, tuštumą, net iki skausmo, kurį sunku ištverti.
Maistas, seksas, šeima – tai mūsų kūno norai, gamtos instinktai, būdingi visiems gyvūnams. O pinigai, garbė, žinios, kitaip tariant valdžios, šlovės, padėties visuomenėje, mokslo siekis – tai grynai žmogiškieji norai.
Kančių priežastis – tai šių norų pripildymo trūkumas. Kai Šviesa nepripildo noro, jis pradeda kentėti. Kančia gali būti maža ir didelė, ilgalaikė ir momentinė, bendra ir asmeninė ir t. t.
Kabalos mokslas teigia, kad jis turi metodą, kaip atsikratyti kančių. Neatsitiktinai jo toks pavadinimas „kabalos mokslas“, o tai reiškia „išminties gavimas“, juk jis moko, kaip pripildyti norus.
Viena vertus, tai labai aktuali tema, kita vertus, ši išmintis paslėpta. Jei žmonės žinotų, kad egzistuoja metodika, leidžianti pripildyti mūsų norus ir tapti absoliučiai laimingais, atsikratyti visų kančių, nuo mažiausių iki didžiausių, net pasaulinio masto, atrodytų, kas gali būti geriau?
Ir iš tikrųjų, nieko nėra geriau. Jei pasinaudosime kabalos mokslu, tai galėsime pripildyti visus savo norus, visą sukurtą kūrinio medžiagą, ir jausime joje tik malonumą ir amžiną pripildymą, o tai yra vadinama amžinu gyvenimu.
Ir priešingai, visi kiti keliai ir bandymai išvengti kančių ir prisipildyti neišvengiamai žlugs.

Iš 2016 m. birželio 23 d. 736-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo kančių prasmės  – prie gyvenimo prasmės

Kodėl aš kenčiu?

Viliojanti ateities šviesa

Komentarų nėra

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 3 d.

Vyras ir moteris

Klausimas. Ar žmogus turi galimybę atsiriboti nuo priimtų visus suvienodinančių standartų bei madų, kad išgirstų savo vidinį balsą ir suprastų, koks partneris jam reikalingas?
Atsakymas. Tikiuosi, kad dabar atliksime reviziją visko, kas nuveikta per paskutiniuosius šimtą metų ir spjausime į visus visuomenės primestus vaizdinius, kad įstengtume atskirti savo vidinius, natūralius siekius ir rastume tikrai tinkamą partnerį, su kuriuo susijungtume visam gyvenimui.
Moteris gal bus apkūni, neaukšta, negraži, bet ji atitiks vidinius mano poreikius. Galbūt dėl geresnio supratimo, kas žmogui tinka, bus atliekamos išsamios vyrų ir moterų apklausos. Taip mūsų visuomenė padės kurtis teisingoms, natūralioms poroms.
Tai labai svarbus klausimas, gal net svarbiausias iš visų. Todėl, kad nepasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu atsispindi absoliučiai visur: šalies gyvenime, ekonomikoje, pramonėje, saugume, kiekvienoje valstybėje ir visame pasaulyje. Šeima – mūsų gyvenimo pagrindas.
Jei žmogui gera šeimoje, jis ramus, moka vystyti ryšius. Šeima yra visuomenės pamatas, teisingai jį statydami stipriname pasaulį.
Šiais laikais šeimos institucija nyksta, bet ji atgims, nes kitos išeities nėra, tik kitame lygmenyje ir ištaisytos formos. Kaip visada – kažką laužome, kol atsitokėję griebiamės už galvų ir nusprendžiame grįžti prie seno, tik jau kitu pavidalu.
Klausimas. Mūsų laikais žmogaus laimė vertinama ne pagal sėkmingą santuoką ir santykius su artimaisiais, bet pagal pinigų kiekį, jėgą, padėtį. Ar šito reikia žmogui?
Atsakymas. Visuomenė sudaryta taip, kad žmogų kreiptų įvairių dirbtinių vertybių link. Bet iš tikrųjų žmogui svarbu visai kas kita: ne profesija ir ne pinigai, o harmoninga, sėkminga šeima, šilta atmosfera namuose, greta žmonos ir vaikų.
Aišku, vyras negali apsiriboti tik namais, jam reikia dar kokio nors vystymosi, bet tik kaip papildinio. Todėl, kad šeimos ramybė suteiks jam teisingą pagrindą, suformuosiantį teisingą požiūrį į visą gyvenimą.
Vyras norės sukurti tokią visuomenę, kuri tiktų jo šeimai, palaikytų ją. Taip visa visuomenė orientuosis į šeimą, o ne kitų šalių užkariavimą ir beprotišką turto vaikymąsi. Teisingos šeimos sukūrimas – visos žmonijos pagrindas.
Klausimas. Ar iš tikrųjų kiekvienam žmogui yra idealiai tinkanti antroji pusė?
Atsakymas. Be abejonės. Pagal kabalos mokslą mes visi esame kilę iš vieno žmogaus, susidedančio iš vyriškos ir moteriškos dalių: Adomo ir Ievos. O kai jie nusidėjo, paragavę Pažinimo Medžio vaisiaus, ir suskilo, susidarė šukės, idealiai tinkančios viena prie kitos. Kiekvienas Adomas turi savo Ievą, tobulai jį papildančią.
Visi gyvenimo ciklai, mūsų išgyvenami per visą istoriją, buvo tam, kad galų gale rasčiau tą puselę, esančią tiksliai šalia manęs ir idealiai man tinkančią.

Iš 2016 m. balandžio 5 d. 709-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 1 d.

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 2 d.

Melodija dviem balsams

Komentarų nėra

Kas tiki valios laisve

Kabala ir kiti mokslai, Valios laisvė

Komentaras. Žurnalo „Social Psychological Science“ nuomone, jei žmogus netektų tikėjimo valios laisve ir būtų įtikintas, kad jo sprendimais manipuliuoja Aukštesniosios jėgos, jo savimonei ir tapatumui būtų suduotas rimtas smūgis.
Atsakymas. Psichologija – ne mokslas. Ji vadovaujasi tik nedideliais bandymais, atliekamais ribotomis sąlygomis.
Pirmiausia, nėra tokio žmogaus, kuris galėtų tą informaciją priimti ir gyventi, žinodamas, kad jį valdo. Kaip būtų gerai, jei galėtume pasiekti tokią būseną!
Klausimas. Tai psichologai negali atlikti paties svarbiausio: įtikinti žmogaus, kad jis yra valdomas?
Atsakymas. Žinoma! Jie negali pajudėti net iš pradinio taško!
Galima pasakyti žmogui, kad jį valdančios įvairios išorinės ir vidinės jėgos iš tiesų nėra jo. Ne jis renkasi, kaip pasielgti, juk kelios sekundės iki neva jam nusprendžiant, ši informacija susikuria ir susiformuoja smegenyse, o jis tik pateikia galutinį rezultatą. O iš kur šis atsiranda, niekas nežino. Tai jau įrodo ir mokslas.
Bet žmogus negali sutikti su tuo, kad ne jis pats priima sprendimus, nes tai prieštarauja jo egoistinei prigimčiai. Tai užbraukia jo asmenybę, jo „aš“, jo valios laisvę.
Jis gali pasakyti: „Taip, taip, taip!“ – na ir kas? Po sekundės jis vis tiek tai pamirš. Žmogaus prigimtis automatiškai išbraukia šiuos duomenis, ir jis vėl ima gyventi įprastai, tarsi viskas priklausytų tik nuo jo.
Komentaras. Psichologai sako: „Bandymai sumenkinti žmogaus tikėjimą valios laisve stiprina agresiją, gimdo melą…“
Atsakymas. Teoriškai – taip. Bet praktiškai, jei kalbama apie normalų, blaiviai mąstantį, subalansuotą žmogų, jis į tai nekreips dėmesio ir nereaguos negatyviai.
Klausimas. Kitaip sakant, žmogus visada galvoja „esu laisvas“?
Atsakymas. Taip. Nagrinėdami ir vystydami temą „Valios laisvė“, matome, kad kiek žmogui bekalbėtum priešingai, jis sutinka: „Taip, taip, taip“, bet galvoja savaip. Jis net neklausia: „Kaip tuomet tapti laisvam?“ Tai jo netrikdo, nes viską, ką priima, turi pajausti savyje.
Vadinasi, turiu jausti savyje, kad yra Aukštesnioji jėga, kuri mane valdo per įvairias išorines ir vidines sistemas, nutikimus, įvykius – per viską, ką darau.
Turiu tai jausti, o ne iš ko nors girdėti. Štai tuomet pajausiu, kad esu surištomis rankomis ir kojomis: ką bedaryčiau, viskas ateina iš kažkur, o ne iš manęs. Ir imčiau siekti to „iš kažkur“. Kur yra mano elgesio, ateities, mano likimo šaltinis, kad bent sužinočiau, kaip tai sutvarkyta gamtoje?
Tačiau, kad ir kiek apie tai kalbėtume, žmogaus negalėsime įtikinti. Jam reikės labai daug dirbti, kad suvoktų savo nelaisvę. O kartu jis pajaus, kas gi jį valdo! Ir tai jau bus Kūrėjo atskleidimas.
Taigi, psichologai, kaip įprasta, panirę į savo spėliones. O tai, žinoma, niekur nenuves.
Turime parodyti žmogui, kad jis nėra laisvas, bet kartu suteikti galimybę rasti valios laisvę. Kai jis sugebės pamatyti visą vaizdą ir pradėti jį teisingai realizuoti konkrečioje nedidelėje bendruomenėje, tada supras, kurlink turi judėti.
Todėl teisinga žinia tokia: laisvė – tik tinkamos bendruomenės pasirinkimas.

Iš 2016 m. birželio 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tapti laisvam?

Šiuolaikinė vergovė

Laisvė – tiktai aukščiau noro

Komentarų nėra

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 2 d.

Vyras ir moteris

Klausimas. Kas lemia žmogaus norus? Skirtingiems vyrams patinka skirtingos moterys, o moterims – skirtingi vyrai. Dėl ko taip yra?
Atsakymas. Gyvūnai tiksliai jaučia, kas jiems geriausiai tinka. Patinas išsirenka pačią sveikiausią patelę, kuri gali pagimdyti sveikų palikuonių. Sau renkamės porą pagal tuos pačius principus: patį stipriausią ir sveikiausią, kad galėtume susilaukti sveikų vaikučių ir apsaugoti šeimą.
Iš tiesų, žmogus taip pat nesąmoningai vadovaujasi šiais principais. Nors mums atrodo, kad tai ne taip, ir mes slepiamės už gražių žodžių, tačiau iš tikrųjų potraukis vienas kitam – būtent tai.
Kadangi kiekvienoje gyvoje būtybėje egzistuoja visi keturi lygiai: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis, tai visi žmonės pagal savo charakterį skirstomi į keturis tipus: sangvinikas, flegmatikas, cholerikas ir melancholikas. Tai taip pat veikia renkantis partnerį.
Žmonių visuomenėje pasirinkimą lemia daug faktorių: išsilavinimas, įpročiai, priklausymas tam tikrai tautai, kultūrai. Dėl to gamtos duotas potraukis stipriai užmaskuotas. Jeigu nutrintume visą išorinę įtaką, tai kiekvienas vyras išsirinktų tokią moterį, kurios reikalauja jo kūnas, tinkančią jam pagal charakterį.
Tinkanti partnerė – ta, kuri mane papildo. Jausčiau, kad man su ja bus gerai. Juk ruošiamės kartu ilgai gyventi, skirtingai nuo gyvūnų, kurie susitinka tik trumpam, kad susilauktų palikuonių.
Vyras ir moteris tuokiasi, kad kurtų bendrą gyvenimą, į kurį įeina viskas: švietimas, kultūra, darbas, namų statymas, vaikų ir anūkų auklėjimas. Tai mus jungia tokiais ryšiais, kad nebesirenkame partnerio pagal prigimtinę trauką ir instinktus.
Mes vadovaujamės visuomenės  nuomonėmis, normomis, mada, kurie karta iš kartos – skirtingi.  Visos istorijos eigoje buvo manoma, kad patraukli moteris turi būti pilna ir neaukšto ūgio. Šiandien, atvirkščiai, visiems patinka aukštos ir liesos. Visa tai – išorinės savybės, tačiau ir vidiniai reikalavimai moterims pasikeitė.
Ankstesniais laikais iš moters buvo reikalaujama tik mokėti namų ruošos darbus, kaip galima geriau gaminti, tvarkyti, užsiimti vaikais, rūpintis giminės pratęsimu. Šiandien svarbus jos išsilavinimas, profesija, kultūrinis ir išsimokslinimo lygis, visuomenės statusas, sugebėjimas integruotis į visuomenę. Šie reikalavimai radikaliai pasikeitė per pastarąjį šimtmetį.
Jie nėra natūralūs, juk mes visi skirtingi, o mus visus matuoja pagal vieną ir tą patį matą. Dėl to jis kiekvienam tinka skirtingai, priklausomai nuo to, kiek yra artimas jo prigimtiniams poreikiams.  Kiekvieno žmogaus vidus turtingas, jis turi savo skonį, savitą nuomonę ir požiūrį į viską. O mus įstato į labai siaurus rėmus ir verčia į vienalytę masę.
Mokykloje, kiekvienoje klasėje, iš 15 mergaičių 5 yra vertinamos, o kitos – lyg būtų antros rūšies, nes neatitinka galiojančių standartų ir mados. To anksčiau niekada nebuvo.
Nebuvo tokių griežtų normų, ir kiekvienas matavo pagal savo skonį, klausydamasis savo širdies. Vieniems patiko apkūnios, kitiems liesos, vieniems aukštos, kitiems žemos, atsižvelgiant į kiekvieno vidinę programą. Taip pat vyrui patinka moteris, kuri primena jo mamą.
Šiandieninė visuomenė taip stipriai veikiama bendrų standartų, kad neleidžia žmogui teisingai realizuoti savo vidinių natūralių tikslų. Tai pagrindas visų mūsų visuomenės problemų, dėl to, kad žmonės susitinka, veda, susilaukia vaikų, o po to supranta, kad išsirinko visai ne tą, kad tai neatitinka jo vidinio noro.
Mes veikiame pagal modelius, primetamus visuomenės, ir dėl to esame nelaimingi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 1 d.

Meilės atgimimas

Melodija dviem balsams

Komentarų nėra

2016 metų išdavos: Europa

Krizė, globalizacija

Klausimas. 2016-ieji Europai buvo didelių sukrėtimų metai. Didžiojoje Britanijoje įvyko referendumas „Brexit“, kuriame buvo nuspręsta išeiti iš ES, po jo atsistatydino Britanijos premjeras Cameron.
Italijos premjeras Renci atsistatydino po to, kai liaudis referendume nepalaikė vyriausybės pasiūlymų. Mes susiduriame su nauja pasauline tvarka ar nauja tvarka Europoje?
Atsakymas. Tai akivaizdu: pasaulis nusivylė neoliberalizmu. Europos Sąjunga buvo ne tautų susivienijimas, o bankų, pramonės ir viso pasaulio milijardierių sąjunga. Finansininkų tarpusavio ryšys buvo deklaruojamas kaip ryšys tarp visų.
Iš tiesų, nebuvo jokio ryšio. Oligarchai nupirko žiniasklaidą, ir ji per pastaruosius dvidešimt metų praplovė smegenis visai žmonijai taip, kad ši nežino, kur yra. Jie laiko savo rankose vyriausybes ir armiją. O žmonės, kurie nepriklauso šiam finansiniam elitui, yra tiesiog kvailinami. Todėl pasaulis yra tokios blogos būsenos.
Viena vertus, žmonių bendruomenė vystosi ta linkme, kuria veda valdančioji viršūnė. Kita vertus, pasaulis vystosi natūraliai, pagal gamtos programą. Ir skirtumas tarp šių dviejų trajektorijų yra toks milžiniškas, kad to neįmanoma atlaikyti. Tada ši būsena sprogsta – įvyksta revoliucija arba karas, kad kaip nors įsivyrautų tvarka.
Šiandien pasaulyje vyksta tokia revoliucija. Bet ji jau ne vietinė, kaip kažkada buvo Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, t. y. ne kultūrinė, politinė ar pramoninė, o globali, apimanti visą pasaulį, nes visas pasaulis susijęs.
Aš manau, kad visoje Europoje keisis vyriausybės, vyks ir gilesnių pasikeitimų. Pasaulis privalo  atitikti gamtą. Ir jei jis smarkiai vėluoja, tai pusiausvyra pasiekiama pilietiniu ar pasauliniu karu.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 metų rezultata: pasaulis ieško naujų kelių

2016 metų rezultatai: ekonomika

2016-ieji: nauja tendencija

Komentarų nėra

2016 metų rezultatai: pasaulis ieško naujų kelių

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

Evoliucija tęsiasi: savu greičiu vystosi negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonija. Bet yra problema – žmonės nežino, kad jų vystymąsi lemia gamtoje įdiegta programa.
Jiems atrodo, kad vystosi patys, savo noru. Iš tikrųjų galime planuoti, bet pasaulis eina savo keliu.
Tai primena kadaise Rusijoje vykdytą bandymą, kai liaudis iš feodalizmo kokiai dešimčiai metų buvo nukreipta socializmo link, o vėliau vis tiek teko grįžti atgal, nes bandymas nepavyko.
Ir kitose šalyse buvo bandymų pakeisti vystymosi eigą – nėra pasaulyje šalies, ėjusios tik tiesiai. Juk niekas nežino gamtos dėsnių, todėl vystymasis toks vingiuotas.
Pastaruoju metu pasaulis ima suvokti problemos, kurioje atsidūrė, globalumą. Nežinome, kaip vystytis toliau, nes egoizmas išsisėmė ir nebestimuliuoja mūsų. Nebėra andainykščio lenktyniavimo. Jaunoji karta nenori gyventi taip, kaip gyveno jos pirmtakai.
Visos ankstesnės žmonijos kartos tūkstančius metų vystėsi, nes norėjo vis daugiau ir daugiau. O dabar viskas kitaip: jaunosios kartos netraukia jos tėvų garbintos vertybės. Tačiau ir negalime jų visų aprūpinti darbu.
Mokytis jie nenori, nosis įbedę į išmaniuosius telefonus niekuo daugiau nesidomi. Bet vis tiek turėsime juos aprūpinti būtinais dalykais: drabužiais, maistu. Dingsta ryšys tarp darbo vietos ir uždarbio.
Iš vienos pusės, yra daugybė žmonių, kurie beveik nedirba, bet dėl tam tikrų priežasčių labai daug uždirba. Iš kitos pusės, yra žmonių, kurie nedirba, bet gauna pašalpas, yra tuo patenkinti ir daugiau nieko nenori. Prarastas ryšys tarp darbo ir uždarbio, dingo malonumas dirbti ir užsidirbti.
Žmogui neteikia malonumo nei darbas, nei uždarbis, nei šeima, nei vaikai – niekas. Galų gale pasirodo, kad jam nebėra dėl ko gyventi – lieka tik narkotikai. Todėl šiais laikais imta legalizuoti narkotikus, kitaip liaudis visoje šalyje sukels revoliuciją ir riaušes.
Klausimas. Kokia kryptimi šiandien juda pasaulis?
Atsakymas. Pasaulis ieško… Bet nėra prasmės ieškoti naujų dalykų senoje plokštumoje. Pasaulis – gilioje krizėje. Priėjome aklavietę, viskas baigiasi, juk mūsų egoizmas daugiau nebeskatina siekti materialių laimėjimų. Ir ką gi daryti?
Taigi, turime suprasti, kad pasiekti kitą vystymosi pakopą galime tik vienydamiesi. Tas pats vyksta gamtoje. Būtina pakilti!
Klausimas. Kas naujajame pasaulyje teiks malonumą?
Atsakymas. Naujasis malonumas – Aukštesniojo pasaulio, amžinybės ir tobulumo atskleidimas, žmogaus egzistavimas naujoje dimensijoje. Tai gali atrodyti nerealu ir fantastiška, bet taip bus.
Vidinis savo prigimties atskleidimas taps visai naujas, leis žmogui išsiveržti iš kūno ir suvokti pasaulį ne ribotais kūniškais jutimo organais, o virš jų. Štai tuomet jis pajus amžiną ir tobulą pasaulį.
Mūsų egoizmas, nepatenkintas gyvenimu ir nesugebantis juo užsipildyti, išstums mus į šią pakopą. Esame prieš pat šį proveržį, kurį labai lengva įgyvendinti susivienijus. Susivieniję galime pereiti į kitą egzistavimo lygmenį.
Žmonės jaučia, kad tikrovė tampa siurrealistinė ir kinta, tik neaišku, kaip. Jie dar negali jos pajusti, nes jos nėra jutimo organuose. Reikia išvystyti naujus jutimo organus.
Klausimas. Kaip ši nuostabi svajonė apie naująjį pasaulį siejasi su dabartine tikrove?
Atsakymas. Siejasi puikiai, juk iš esmės ieškome prisipildymo, norime jaustis tobuli, išaukštinti, ne veltui gyvenantys. Norime išeiti iš savo materialaus kūno, kuris neišvengiamai kada nors numirs.
Kabaloje yra metodika, galinti padaryti mus amžinus ir tobulus, atskleisti mums visatą, pakelti virš gyvenimo ir mirties ribos, virš visų apribojimų.
Tokiu būdu neprarandame nieko, ką turime dabar, o papildomai įgyjame tobulumą ir amžinybę. Tai įmanoma, tereikia gauti papildomus, vidinius jutimo organus, kad sugebėtume išeiti iš savęs ir pajusti išorinę tikrovę.
Klausimas. Tokia svajonė patraukli daugeliui žmonių, bet jie reikalauja įrodymų, kad tai veiks. Ar galite tai įrodyti?
Atsakymas. Kaip galima įrodyti tam, kuris neturi dvasinių jutimo organų? Tarkime, iš prigimties aklą žmogų įkalbinėja pasidaryti regos atkūrimo operaciją, bet šis nesupranta, ką apskritai reiškia matyti. Jam atrodo, jog pakanka, kad ir dabar viską junta.
Taip pat neįmanoma paaiškinti žmogui, kad jis nesuvokia išorinio pasaulio, nepriklausančio nuo kūno ir leidžiančio pasijusti amžinam bei tobulam. To negalima išaiškinti, kol žmogus neįgijo šio suvokimo. Tikėkimės, kad 2017 metais mums pavyks tai perduoti žmonėms, svarbiausia – žydams, kad jie suvoktų savo pareigą.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 metų rezultatai: ekonomika

Padarius 2016 metų išvadas: Terorizmas

2016-ieji: nauja tendencija

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai