Nepaisant kiaulystės dėsnio

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip elgtis, kai gyvenimas pakiša koją? Aš jaučiuosi taip, tarsi kažkas yra šalia manęs ir tyčia man kenkia: kai ateinu į vaistinę, vaistai, kurių man reikia, baigiasi. Ir taip – visur.
Atsakymas. Visa tai daro Kūrėjas. Nereikia dėl to jaudintis, reikia tiesiog suprasti, kad tokiu būdu mus auklėja.
Komentaras. Tačiau, juk egzistuoja kiaulystės dėsnis, kai sumuštinis būtinai krenta sviestu žemyn…
Atsakymas. Tai man negalioja, nes mano pasaulyje veikia tik vienas dėsnis – Kūrėjo noras, ir kiekvieną kartą viskas vyksta Jo valia. Ir aš tai priimu, kaip duotybę. Todėl man nesvarbu, kad Jis man kartos vieną ir tą patį 200 tūkstančius kartų. Aš visada priimsiu tai, kaip Jo norą mane vystyti.
Klausimas. Taigi, jūs nebandysite suprasti, kodėl tai įvyko, o priimsite tai kaip aksiomą, kad viskas iš Jo?
Atsakymas. Aš negaliu sužinoti kodėl. Tik kai praeinu šią būseną ir pakylu virš jos į atitinkamą pakopą, iš dalies galiu sužinoti, kam man tai buvo duota.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes kenčiame? 1 dalis

Viliojanti ateities šviesa

Ar įmanomas gyvenimas be kančių?

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>