Pateikti balandžio, 2017 mėn. įrašai.


Ar įmanoma rasti laimę?

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

Komentaras. Jūs manote, kad būti laimingam šiame pasaulyje neįmanoma?
Atsakymas. Neįmanoma. Galima į viską užmerkti akis, vartoti alkoholį, narkotikus ar įstatyti save į griežtus rėmus, arba apie nieką negalvoti, tačiau jei žmogus atsiveria, visą laiką vystosi ir tikrai nori viską suprasti, pajausti, tai būti laimingam neįmanoma.
Komentaras. Kitaip tariant, šis pasaulis skirtas tam, kad mus nukreiptų į tikrą laimę?
Atsakymas. Jis mums duotas kaip pradinis vystymosi taškas. Kitokio vystymosi jame būti negali. Todėl mūsų veiksmai šiame pasaulyje nieko neduoda! Tikrasis gyvenimas prasideda nuo dvasinio pakilimo, o mūsų pasaulis lieka kaip taškas. Viskas, ką padarėme per visą istoriją – tai tik atspirties taškas.
Klausimas. O kaip gi visi didingi mokslo ir meno pasiekimai?
Atsakymas. Visas mūsų mokslas ir menas – tai mūsų gyvūninio egoizmo produktas, ir iš visų tų pasiekimų nieko nelieka. Visa žmonijos istorija – tai gyvūnų istorija.
Kai pradedame save matyti iš šalies, tai suprantame, kad visų veiksmų šaltinis yra mūsų egoizmas. Jis nulemia visus mūsų siekius, skatina kurti romanus, romansus, muziką ir kitus meno kūrinius. Todėl tame nėra jokių ypatingų aukštesnių savybių, būsenų, privalumų – niekur ir niekaip!
Visa mūsų istorija, kurią išgyvename, visos vertybės, kurios susikaupė, visa tai – tik vienas mažas juodas taškelis, matant visą likusį vystymąsi. Ir nieko negaila, nes pradedame tikrą kelionę į žvaigždes!

Iš 2016 m. birželio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Kur rasti laiko laimei?

Laimingo gyvenimo patentas

Komentarų nėra

Absoliutus tikėjimas

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Kūnas ir siela

Klausimas. Ar gali pailgėti gyvenimas fiziniame kūne, jei studijuoji kabalos mokslą ir jaudiniesi, kad šiame gyvenime nespėsi pasieksi dvasinio tobulumo?
Atsakymas. Jūs visiškai neturite tikėjimo. Pirmiausiai turite atsipalaiduoti.
Jeigu esu Kūrėjo valioje ir be Jo nėra jokios kitos jėgos ir Jis yra absoliučiai Geras, Darantis gerą, tai nėra ko klausti savęs tokių dalykų, kaip: kas bus su manimi po minutės, aš ką nors pasieksiu ar ne. Sąlyga „nėra nieko išskyrus Jį“ ir Jo absoliutus gerumas panaikina man visus egoistinius klausimus.
Lieka vienintelis klausimas: kaip aš galiu tapti jo kompanionu, padėjėju, laiduotoju, kad galėčiau įgyvendinti Jo norus pasaulyje, kuriame dabar egzistuoju. Aš prašau tik vieno: kad Jis padiktuotų savo norus, o aš paskleisiu juos visai žmonijai. Tai kabalisto ar, jei norite, pranašo pareiga.
Klausimas. Vadinasi kabalistas negali paprašyti sveikatos sau ir artimiesiems?
Atsakymas. Gali, jei tai būtina. Nors kam prašyti, jei viską davė Kūrėjas? Tačiau, jei Jis padarė tai dėl to, kad tu Jo paprašytum, tada – prašyk. Kitaip tariant, žmogus turi išsiaiškinti ir suvokti, dėl ko visa tai vyksta.
Žinoma, reikia prašyti, tačiau nenusiristi iki mūsų pasaulio žmogaus lygio, nes prašymas turi būti dėl šviesos ir išsitaisymo.

Iš 2016 m. gegužės 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – ketinimas

Ieškokite Kūrėjo ten, kur Jis yra

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Komentarų nėra

Nežemiškoji civilizacija Žemės planetoje, I d.

Egoizmo vystymasis, Realybės suvokimas

Klausimas. Žmonija nori žinoti, kas yra už mūsų Žemės rutulio. Apie kitų civilizacijų paieškas sukurta daugybė knygų ir filmų, jos žadina žmonių vaizduotę. Tačiau kodėl tai mus taip jaudina? Kodėl negalime skirti viso dėmesio savo planetai ir neeikvoti jėgų kitoms?
Atsakymas. Vienų žmonių visiškai nejaudina gyvybė kitose planetose, o kitus ši tema nepaprastai domina. Pamenu, kaip vaikystėje svajojau nuskristi į kokią nors žvaigždę. Net jei man būtų pasakę, kad negalėsiu sugrįžti į Žemę, vis tiek būčiau ryžęsis tokiai kosminei kelionei.
Tiesa, tai buvo 50-ųjų metų pabaiga, pirmųjų skrydžių į kosmosą laikas. Todėl visus ši tema taip jaudino, visi svajojo pamatyti ir sužinoti, kas yra kitose planetose.
Po to šis domėjimasis užgeso, nes mūsų norai vystosi. Iš pradžių noras stūmė mus užkariauti kosmosą ir susuko galvas žvaigždžių romantika, o paskui ši euforija palaipsniui išblėso.
Žmonės tapo abejingi kosminiams tyrinėjimams ir liovėsi juos vystyti. Kosmosą paliko kariškiams, kurie jį naudojo tik neva gynybiniams tikslams, t. y. mūsų egoizmo, siekiančio viską valdyti, interesams.
Kartais laikraščiai išspausdina sensacingų naujienų apie atrastus kokius nors gyvybės egzistavimo kitose planetose požymius. Bet aš į tai žiūriu labai skeptiškai, dar daugiau – esu tikras, kad mokslininkai nieko neras. Nors gerai, kad žmones jaudina galimybė rasti gyvybę Visatoje.
Tik labai įdomu, kodėl žmonėms šito reikia. Ta pati jėga, vysčiusi mus nuo negyvosios gamtos iki augalų, gyvūnų ir žmonių, neleidžia nusiraminti ir vysto toliau. Ji skatina mus pamatyti, padaryti, valdyti, skristi į kitas žvaigždes. Bet, iš tiesų, nieko ypatinga ten nerasime.
Tarkime, kad atskridome į Marsą – ką gi ten galime rasti? Net jei pafantazuosime ir įsivaizduosime, kad radome ten primityvių gyvybės formų – ką mums tai duos?
Jei galėtume rasti kokią nors ypatingą, labai išvystytą civilizaciją, tai ateiviai jau seniai būtų pas mus atskridę. O gal jiems mes neįdomūs – primityvūs ir sugadinti? Taigi, bet kuriuo atveju – yra gyvybė kitose planetose ar ne, ji nieko gera mums nežada.
Vystymosi esmė – tai ne skraidymas nuo žvaigždės prie žvaigždės ir vėliavų smaigstymas jose, tarsi norėtume parodyti, kad planeta priklauso Žemės gyventojams. Todėl aišku, kodėl žmonija atvėso nuo kosmoso užkariavimo, juk iš tikrųjų jame nieko nėra.
Turime vystytis visiškai kita kryptimi: atskleisti jėgą, kuri mus išvystė nuo negyvosios materijos iki augalų, gyvūnų, o po to – žmonių. Šią jėgą turime atskleisti savyje, nes ji slypi mumyse, ir jos padedami vystytis toliau.
Matyt, ši jėga ruošiasi mus vystyti iki kitos formos – taip pat, kaip vystėmės negyvojoje, augalinėje ir gyvūninėje pakopose. Pažiūrėkime, koks gi kitas mūsų vystymosi etapas.
Tai gali būti labai įdomu. Galbūt sugebėsime patys stimuliuoti savo vystymąsi, pagreitinti jį. Ir tada nereikės svajoti apie tai, kaip nuskristi iki artimiausios žvaigždės, nutolusios kelis šviesmečius, nes aišku, kad tai neįgyvendinama, juk skrydis šiuolaikine technika truktų dešimtis tūkstančių metų. Vietoj to patys save kuo greičiau išvystysime ir virsime naujais kūriniais.
Kaip dabar skiriasi akmuo nuo augalo, augalas nuo gyvūno, gyvūnas nuo žmogaus, taip ir mes galime vystytis toliau iki visiškai naujo lygmens. Tai bus dar įspūdingesnis ir ypatingesnis vystymasis kiekybiškai, bet svarbiausia – kokybiškai, skirtumas bus daug didesnis, nei dabar esantis tarp gyvūnų ir žmogaus.

Iš 2016 m. rugpjūčio 30 d. 765-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Komentarų nėra

Dvasinis genas

Kūnas ir siela, Viena siela

Klausimas. Dvasinis DNR valdo mane, lemia, kokios bus mano savybės ir siekiai, kokie norai pabus manyje kitą akimirką. O kas valdo dvasinį DNR?
Atsakymas. Valdo bendra sistema, kurioje egzistuoja visi dvasiniai DNR, kurioje yra vystymosi pradžia ir jos pabaiga. Vystymosi pradžioje visi esame sudužę, tai vadinama Adomo nuodėme. O vystymosi pabaiga vadinama šios sistemos išsitaisymo pabaiga. Mes esame procese, kuriame ši sistema vystosi nuo pradžios iki pabaigos.
Klausimas. Kokiu būdu dvasinė sistema mus valdo? Kaip dvasinis DNR valdo materialiuosius genus?
Atsakymas. Valdymas vyksta per Begalybės pasaulio sistemą. Mes negalime jos suvokti, nes ji yra aukščiau mūsų proto, aukščiau visko, ką galime įsivaizduoti. To neįmanoma paaiškinti, reikia pačiam atskleisti. Juk mūsų pasaulyje paprastas žmogus negali suvokti net kvantinės fizikos, kuri kabalistams atrodo tokia paprasta. Visos problemos, susijusios su mikro- ir makropasauliais, nesuvokiamos šio pasaulio žmogui. Todėl negaliu paaiškinti, kokia forma dvasinis užtaisas materializuojasi ir nustato viską, kas jame yra.
Kad suvoktume šį ryšį, turime būti iš karto dviejuose pasauliuose. Tada matysime, kaip dvasinis užtaisas veikia kiekvienoje materialioje dalelėje ir kaip ją valdo.
Taigi, apibendrinkime. Dvasinis DNR – tai informacinis įrašas (rešimo) iš Adomo Rišono sistemos, kuris yra kiekviename. Materialusis DNR – tai biologinis genas, ypatinga biologinė forma, padedanti žmogui įgyvendinti jo dvasinį DNR.
Kabalos mokslas moko mus, kaip pasiekti ryšį tarp materialaus ir dvasinio pasaulio: tikėjimo aukščiau žinojimo, principo, kad nieko nėra išskyrus Kūrėją, kuris yra geras ir kuria gėrį. Mes išpildome visas šias sąlygas, norėdami pakilti aukščiau savojo egoizmo ir įsijungti į kitus, ir visa tai tik dėl to, kad įgytume savybių, kuriomis pajausime ryšį – tiltą tarp dviejų pasaulių.

Iš 2016 m. liepos 12 d. 745-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Genetinis žmonijos žemėlapis, 1 d.

Genetinis žmonijos žemėlapis, 2 d.

Grįžti į Adomo pavidalą

Komentarų nėra

Dabartinė jaunimo karta patiria krizę

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Nemažai žmonių iki 30 metų nepasitiki savimi ir rizikuoja susidurti su psichinės sveikatos problemomis, beje, labiausiai tai liečia moteris. Nusivylimas, nerimas dėl ateities ir finansiniai sunkumai sunkiai slegia milijonus jaunų britų.
Tūkstančius jaunų 18-30 metų žmonių maži atlyginimai ir nedarbas veda į „uždelstą brendimą“, kai daugelis gyvena su tėvais, nenori vaikų, prisipažįsta esantys silpni (42%), nepasitikintys savimi (47%, moterų – 74% ) nerimaujantys dėl ateities (51% ).
Beje, jie kenčia būtent tuo gyvenimo periodu, kuris tradiciškai laikomas jaunatviško pasitikėjimo laikotarpiu.
Komentaras. Nė vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių jau nesikeis į gerąją pusę – iki tol, kol mes nepradėsime aiškinti apie būtinybę žmonėms vienytis į vieningą visuomenę, siekiant atitikti bendrąją gamtą. Tai darydami pritrauksime teigiamą poveikį visuomenei ir imsime matyti gerą rezultatą jaunosios kartos gyvenime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio ekonomika

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Pakilti aukščiau problemos, kad ją išspręstume

Komentarų nėra

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Vyras ir moteris

Komentaras. Amerikiečių psichologai įrodinėja, kad meilė iš pirmo žvilgsnio neegzistuoja, bet įmanoma meilė iš ketvirtojo žvilgsnio. Jie teigia, kad suformuoti atminčiai reikia trijų pasimatymų, ketvirtajame jau gali atsirasti meilė.
Atsakymas. Nežinau, ką jie turi omenyje sakydami „meilė“ – jausminį ar hormoninį potraukį, intelektinę priklausomybę ar suartėjimą?
Komentaras. Jie sako, kad tikrąją meilę palaiko tik malonūs prisiminimai apie partnerį. Tai reiškia, kad apie žmogų turi spėti susiformuoti reikiamas įspūdžių paveikslas. Todėl jie mano, kad ketvirtą kartą susitikus tai įmanoma.
Atsakymas. Šiandien jie sako taip, rytoj sakys kitaip. Manau, nėra reikalo į tai gilintis, nes viskas, kas susiję su žmogaus jausmais, yra vien chemija, ir tai slypi giliai mūsų pasąmonėję.
Tą hormonų žaidimą mes priimame kaip meilę. Yra daug sąlygų ir priežasčių, kad vieną žmogų patrauktų prie kito. Jis pats negali to paaiškinti, nes nesupranta.
Todėl nebandyčiau šiai temai kurti mokslinio pagrindo. Galiu pasakyti tik viena: meilė – tai abipusis rūpestis, priklausomybė, dėkingumas, būsena, kai žmonės supranta, kaip smarkiai jie yra susiję, kiek jie įsipareigoję vienas kitam ir kiek gali padaryti dėl vienas kito.
Tokia priklausomybė, palaikymas, kai abu yra tarsi vienas kito tęsinys, vadinasi meile.
Tai neturi nieko bendra su seksu, nei su kitais bendrais pomėgiais. Tai yra būtent tai, ką mes ugdome daugelį mėnesių ar net metų.
Tai reiškia, kad meilė yra būsena, kai žmogus vietoj savo norų priima mylimojo norus ir juos pildo pirmiau nei savo, o esant absoliučiai meilei – nepaisydamas savo priešingų norų. Tačiau tai – visiškai kitas santykių lygmuo.

Iš 2016 m. rugpjūčio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl siekiame meilės?

Kas yra meilė?

Išlaisvinant meilę iš nebūties

Komentarų nėra

Žmogus – būtybė visuomeniška

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Ar galima apsieiti be jokių santykių su kitais žmonėmis? Kam reikia į visa tai įsivelti? Nuo tų santykių vieni nemalonumai!
Atsakymas. Aš jus puikiai suprantu, bet tikrai neįmanoma pragyventi be tarpusavio santykių. Mes privalome susipažinti, mes priklausome nuo kitų žmonių, mes mėgstame bendrauti, mums įdomi mūsų nuomonė apie kitus ir kitų nuomonė apie mus.
Mūsų netenkina žiniasklaidos informacija ir bendravimas tik per ją, mus domina, kas vyksta su kitais žmonėmis.
Mes – visuomeniškas gamtos produktas. Todėl neturime kitos išeities, kaip tik būti  socialiomis būtybėmis, kokias mus sukūrė gamta, ir nebėgti kažkur į tundrą ar taigą ir tapti atsiskyrėliais.
Mes privalome save ištaisyti. O bėgimas nuo žmonijos nieko neduos, tuo save pasmerktume menkai, apgailėtinai, visiškai nemaloniai būsenai.
Yra žmonių, kurie perka namus saloje, ten gyvena ir nieko nenori žinoti. Kartais aplanko kaimyną, bendrauja daugiausiai su viena, dviem šeimomis, ir viskas. Aišku, tai priklauso nuo žmogaus charakterio.
Ir jei šioje kartoje dar yra tokių žmonių, kitoje jų nebebus. Nepaisant to, kad sunku bendrauti, vis tiek karta po kartos artėjame vienas prie kito. Todėl turime sukurti tinkamus ryšius. Apie tai kalba kabalos mokslas.

Iš 2016 m.  gegužės 1 d.  pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti ir būti mylimam

„Kiemas“ visai žmonijai

Planeta kaip vienas kambarys

Komentarų nėra

Dėl ko mes vis labiau nepakantūs

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Antipatijos laipsnis oponentams auga kiekvieną dieną, ir kuo labiau žmogus išsilavinęs, tuo nepriimtiniau ir radikaliau jis reaguoja į svetimą nuomonę.
Dauguma tiek Respublikonų, tiek Demokratų partijų šalininkų aprašo priešingą stovyklą išskirtinai neigiamai.
Kur tokio nepakantumo priežastis? Niekas tiksliai nežino, kas sukelia tokį efektą. Omeny turimas žmogaus įsitikinimas, kad jis geriau supranta kitų žmonių mąstymo logiką, negu jie supranta jo paties. Vienos grupės nariai ne tik teigia, kad mato kitų grupių logiką kiaurai, – jie tikri, kad priešinga kryptimi šis procesas neveikia.
Jie taip pat užtikrinti, kad jų atliekama asmeninių požiūrių analizė nepriekaištinga. Galiausiai  yra ir vadinamasis melagingas koncensusas: žmonės mano, kad bet kuris sveikai mąstantis žmogus, žinantis tai, ką žino jie, paprasčiausiai negali nesutikti su jų požiūriu.
Panašūs išankstiniai nusiteikimai atveda prie to, kad žmonės tampa neimlūs faktams, nepasitikintys ir priešiškai nusiteikę savo politinių oponentų atžvilgiu.
Komentaras. Šio augimo priežastis – asmeninio, šeiminio, bendruomeninio, valstybinio ir visuotinio egoizmo augimas. Pastaruoju metu jis nustojo augti ir pradėjo ,,trauktis“, kas daro jį priešingą mums, individualistams.
T. y. anksčiau jis padėjo mums augti, pastūmėdamas asmenybės augimui, o šiandien jis verčia mus jungtis, bet tai prieštarauja mūsų asmenybiniam egoizmui – juk jungdamiesi į bendruomenes ir grupes turime atsižadėti  savo asmeninio egoizmo.
Čia ir pasireiškia dabartinė krizė, kuomet netgi egoistiškai nesugebame sukurti tarpusavio sąjungos, netgi dėl išsigelbėjimo kaip ES.
Galiausiai viskas pasaulyje užges, visa pasaulinė prekyba, ekonominės ir bankinės operacijos, pradės byrėti šeimos, irti sąjungos, ir taip tęsis iki pat 3-iojo Pasaulinio karo arba kol tautos nesuvoks, nepajus iš savo kančios vidaus, kad reikia ,,eiti į Jeruzalę“ – ten ir tik ten yra teisingo susijungimo metodika.

Daugiau šia tema skaitykite:

Neribotas egoizmo limitas

Išeiti iš savimeilės kelio

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Kas yra laimė?

Dvasinis darbas, Kūrėjas

Klausimas. Kas kabalos požiūriu yra laimė?
Atsakymas. Kabalos požiūriu laimė – padaryti Kūrėją laimingą.
Padaryti Kūrėją laimingą– reiškia jausti, kad teiki Jam malonumą, darai Jį laimingą, nes, žvelgdamas į tave, Jis džiaugiasi. Jausti, kaip Jis džiaugiasi tavimi – tai nuostabiausia būsena! Net nežinau, kaip ją galima perduoti.
Galbūt įmanoma tai palyginti su jausmu, kai tėvai džiaugiasi savo vaikais. Tą išjaučiau, perleidau visa tai per save, per vaikus, anūkus ir galiu pasakyti, kad apima labai didelis džiaugsmas, kai tėvai džiaugiasi dėl tavęs.
Tačiau Kūrėjas – tai visiškai kitas lygis!
Kabaloje nurodomas dvigubas, dvipusis ryšys: Kūrėjas džiaugiasi, nes mes džiaugiamės, darydami Jį laimingą, ir dėl to esame laimingi.
Mes susijungiame su Juo, todėl atsiranda dvigubi pojūčiai, susiliejantys į vieną. Vadinasi, ir aš, ir Jis – mes kartu jaučiame tą patį. Tai yra Jo ir mano laimės pojūčiai neatskiriami.
Klausimas. Kaip padaryti Kūrėją laimingą?
Atsakymas. Kūrėjas – tai mes visi kartu, mūsų susivienijimas, susijungimas, vidinis, jausminis, sąmoningas vieno su kitu susiliejimas. Mes, susivieniję širdimis ir mintimis, – tai ir yra Kūrėjas. Visų susijungimas į bendrą vienetą suvokiamas kaip Kūrėjas. Todėl Kūrėjas atskleidžiamas būtent taip – per mūsų tarpusavio susivienijimą.
Klausimas. Kaip būti laimingam, nesuprantant, kas yra Kūrėjas? Kaip Jo siekti?
Atsakymas. Kūrėją reikia atskleisti! Nesupratimas, nežinojimas mums duoti tam, kad atskleistume Kūrėją. O jei tai būtų žinoma, tuomet žmogus būtų dvasiškai gyvūninėje būsenoje, nes mes šiame pasaulyje esame gyvūniniame lygmenyje. Taigi, reikia pačiam pasiekti naują būseną, pačiam ją savyje sukurti – su mums duotais instrumentais! Tačiau žmogus pats save lipdo, sukuria.
Taigi, žmogus tarytum ima materiją ir pradeda su ja dirbti. Taip palaipsniui iš negyvos materijos jame susidaro gyva: augalinė, po to gyvūninė, vėliau žmogiškoji. Atsiranda įvairiausios jos variacijos, metamorfozės.
Vadinasi, žmogus pats savyje kuria visas šias sankaupas, junginius, begalinę daugybę kombinacijų! Visa tai – sfiros, sfiros, sfiros. Galų gale gaunama DNR, visi tie baltymai, spiralės – tai, ką matome biologijoje.
Tik visa tai aukštesniame lygmenyje: tikslų lygyje, kai žmogus ne tik kuria ir lipdo pagal kažkokius gamtos dėsnius, bet pats šiuos dėsnius atskleidžia ir pats juos įgyvendina! Kitaip tariant, tai iš esmės milžiniškas kūrybinis darbas. Todėl žmogus imasi šio darbo, vadinamo Kūrėjo darbu.
Nėra didesnio malonumo žmogui pačiam visa tai kurti savyje! Ir tai skirta visiems!
Klausimas. Ar skiriasi laimė gauti iš Kūrėjo ir laimė duoti Jam?
Atsakymas. Tai neturi reikšmės. Net gauti iš Kūrėjo gali reikšti daugiau, nei duoti Jam, – jei tai dėl susiliejimo ir susivienijimo, tampant panašiems į Jį.

Iš 2016 m. birželio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Į laimę vienu šuoliu

Teisiame Kūrėją

Kaip galima suteikti malonumą Kūrėjui?

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 04 21)

Twitter

ES turi įsisąmoninti, kad su imigrantais taikos nebus. Tuomet bus įsisąmoninta, kad negali būti taikos tarp Izraelio ir palestiniečių. Jeigu antisemitizmas nesukliudys.

#420: nusprendė ir atsikratė tabako! O dėl marichuanos nusprendė ir pamažu leidžia „gydomosiomis dozėmis“. Juk tai pigiai nuramina tautą…

575 žydų studentų iš 97 JAV universitetų piktinasi, kad jiems uždraus įvažiuoti į Izraelį už tai, kad palaiko BDS ir Birthright. Holokausto pradžia kartojasi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano mintys Twitter (2017 04 20)

Mano mintys Twitter (2017 04 19)

Mano mintys Twitter (2017 04 18)

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai