Kokybinis šuolis į naują būseną

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

Kongresas Prahoje. Pasiruošimas pamokai
Klausimas.
Mes baigėme vystytis negyvajame, augaliniame, gyvūniniame lygmenyse ir dabar turime pereiti į lygmenį „Žmogus“. Dėl ko įvyksta šis kokybinis šuolis?
Atsakymas. Jei susijungiame tarpusavyje ir pasiekiame tokį ryšį, kai vietoj rato pradedame jausti jo centrą, t. y. save kaip vieną visumą, viename nore, tai ši galia (atitinkanti mūsų egoizmo laipsnį ir pakilimą virš jo) įveikia 0-1-2-3-4 lygmenis, ir mes susivienijame.


Kitaip tariant, egoizmas išstumdo mus į priešingas puses, sukelia tarp mūsų milžinišką pasipriešinimą, ir tas, kuris studijuoja kabalos mokslą, pradeda rimtai jį realizuoti, jaučia neapykantą draugams, – tai, ko anksčiau nebuvo.
Besimokydamas jis tai jaučia vis labiau, ir pagal tai, virš kokio egoizmo lygmens mes susivienijame, atsiranda vienybės galia, pritraukianti mums Supančiąją šviesą (Or Makif).
Šviesa pradeda dirbti mums: kiek mūsų norai sutampa su ja, tiek Ji mums šviečia ir kuria tarp mūsų tokį ryšį, kokia yra pati.
Tada mes tampame lygūs Jai – indu jos užpildymui, kuris vadinamas „siela“.
Tai ir yra mūsų būsima būsena, nepriklausoma nuo laiko, erdvės, judesio, virš fizinio pasaulio, apie kurį kalbėjo Einšteinas: aukščiau šviesos greičio ir mūsų biologinio gyvenimo.
Tokią būseną turime pasiekti būdami šiame pasaulyje, materialiame kūne, nes jis tam netrukdo ir egzistuoja tam tikruose tarpsniuose iki tol, kol mes išeisime į naują lygmenį.
Prie to mus veda kabalos mokslas, pabrėždamas, kad krizė, kuri apėmė pasaulį, iš tiesų ne krizė. Graikų kalba „krizė“ reiškia gimimą. Ir tai tikrai yra mūsų gimimas būsimojoje pakopoje „Adomas“ (Žmogus).

Iš 2016 m. rugsėjo 9 d. Prahos kongreso pasiruošimo pamokai

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės beieškant, III dalis

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Kas ten, už laimės viršūnės?

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.