Klausimas. Iš individualizmo – į bandą? Nejaugi skruzdėlynas – tai artimiausia mūsų ateitis?
Atsakymas. Tai sąmoningas „skruzdėlynas“ – kolektyvinis protas, kolektyvinis pojūtis pakelia mus į aukštesnę pakopą.
Žmogus netampa nesąmoninga skruzdėle, nenustoja save suvokti, nepraranda individualumo kaip paukščiai ar žuvys, judančios būriu.
Mes liekame savarankiški, nes kiekvienas mūsų yra savarankiška visos žmonijos dalis. Kiekvienas gali duoti žmonijai tai, ko negali duoti nė vienas kitas bendroje sistemoje, šiame viename organizme.
Todėl kurdami šį ypatingą integralų tarpusavio ryšį „Žmogaus“ lygmenyje, pakylame į kitą susivienijimo lygmenį. Pradedame jausti paslėptą gamtos pusę, imame suvokti sekančią pakopą, kur jaučiame jėgas, valdančias visą pasaulį.
Ši aukštesnė pakopa nesusijusi su mūsų pasauliu. Mes turime į ją pakilti.
Ir kai pakylame į šį aukštesnį lygmenį padedami savo naujo kolektyvinio proto, kolektyvinio noro, mes jau egzistuojame ten virš laiko, erdvės, fizinio judėjimo ir todėl patenkame į tobulo, amžino Begalybės pasaulio būseną.
Taip kad tai nėra paprastas panašumas į skruzdėles.
Individualumas neprarandamas, jis įtraukia į save visą žmoniją, nes žmogus, kaip  vienos visumos dalelė, turi savyje visus.
Apie tai ir kalba kabalos mokslas – apie maksimalios, absoliučios kiekvieno individualybės atskleidimą, kai vienas žmogus lygiavertis visiems.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur mus nuveda individualizmas?

Planeta kaip vienas kambarys

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Komentaras. Kūrėjas sukūrė didžiulį norą gauti, ir šis noras gauti šiandien yra įsikūnijęs septyniuose milijarduose žmonių. Ar gali atsitikti taip, kad jis bus įsikūnijęs tik keliuose tūkstančiuose žmonių, kaip rašo Bal Sulamas, kad paskutinėje kartoje gali likti keletas tūkstančių žmonių?
Nėra skirtumo, koks kiekis biologinių kūnų ateis, kad ištaisytų norą gauti? Arba, tarkim, dešimties žmonių pakanka?
Atsakymas. Taip. Svarbiausia, kad šie dešimt žmonių įkūnytų visatos egoizmą, tai yra visos žmonijos (milijardų žmonių) egoizmas susikoncentruotų tuose dešimtyje, kurie susirinktų tarpusavyje,  anuliuotų šį egoizmą ir susijungtų kartu į vieną vienetą. Ši būsena ir yra Adomas – viena bendra siela.
Be abejo, egoizmą ištaisyti sunkiau, kai jis sukoncentruotas dešimtyje, negu tuomet, kai jis įsikūnijęs milijarduose, dėl to kabala kviečia mus būtent šiandien pasiekti išsitaisymą.
Po trečiojo pasaulinio karo bus daug blogiau, nors kančios, kurias atneš karas, privers žmones susivienyti. Tačiau valios laisvė, sprendimas vienytis – šias užduotis vis tiek teks spręsti.
Būtent todėl privalome siekti išsitaisymo šiandien.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų?

Karas ar taika?

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Klausimas: Koks turi būti vyras šeimoje pagal kabalą? Kokios jo pagrindinės pareigos? Koks vaidmuo visuomenėje? Kas yra vyras kabaloje?
Atsakymas: Gamtoje yra dvi lytys, du kraštutinumai, du poliai – vyriškas ir moteriškas. Vidurinio poliaus nėra.
Yra dvi jėgos: Kūrėjo jėga – duodanti, daranti poveikį, emanuojanti jėga, ir kūrinio jėga – noras, stygius, tuštuma, kuris nori būti pripildytas, pritraukia prie savęs, viską sugeria į save.
Tai du poliai: teigiamas (vyriškas) – išskiriantis iš savęs, duodantis, ir neigiamas (moteriškas) – pritraukiantis, norintis prisipildyti.
Nuo pat pradžių kūrinys yra moteriškos giminės, kadangi visi turi tik vieną vienintelį norą – norą prisipildyti, kitaip tariant, sugerti, pritraukti prie savęs visa tai, ko nuo pat pradžių norime. Todėl mes visi Kūrėjo atžvilgiu esame moteriškos giminės.
Bet kaip mes skiriamės tarpusavyje?
Tie iš mūsų, kurie įveikia savo egoizmą ir eina kitų link, gali pakilti aukščiau savojo egoizmo ir, nepaisant noro sugerti į save, dirba davimui, meilei artimui, tam, kad rūpintųsi kitais, pripildytų kitus, vadinami vyrais.
O tie, kurie negali įveikti egoizmo ir taip pat kaip ir anksčiau nori tik prisipildyti patys ir galvoja apie tai, kad jiems būtų geriau, – tie kabaloje vadinami moterimis.
Kabaloje mes atskiriame lytis tik pagal dvasinius požymius: jei duodi, tai tu – vyras, o jei gauni, tai moteris. Be to, gali akimirką būti šioje būsenoje, akimirką – kitoje. Tai nepriklauso nuo kūno lyties.
Jei sieki dvasinio vystymosi, tai sieki tapti vyru dvasine prasme – tapti duodančiuoju.
Per visą vystymosi istoriją buvo daug moterų kabalisčių, ir jos dvasine prasme vadinosi vyrais ir buvo aukščiau visų kitų vyrų. Jos pagal dvasią buvo vyrai – tai žymiai aukščiau.
Todėl reikia žvelgti ne į fizinį, kūnišką vyro ir moters lyties apibrėžimą, o į tai, kas jis kaip žmogus – duodantis ar gaunantis.
Šiuo metu pasakyčiau, kad yra daugiau moterų, kurios siekia davimo savybės, nei vyrų.
Klausimas: Pasak kabalos, koks turi būti vyras šeimoje?
Atsakymas: Vyras šeimoje turi rodyti pavyzdį, kaip jis kyla aukščiau savo egoizmo. Pageidautina, kad šis pavyzdys būtų ne žemiškas (nors tai taip pat turi būti, kaip pavyzdys, ypač vaikams), o dvasinis, kad vyras rodytų pavyzdį, kaip siekti dvasinio vystymosi, ir vaikai imtų iš jo pavyzdį. Kadangi be to mūsų pasaulis uždus.

Iš 2016 m. birželio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 1 d.

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 2 d.

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 3 d.

Klausimas: Kokią alternatyvą pinigams gali pasiūlyti kabalos mokslas?
Atsakymas: Pastangas. Pinigai – pastangų ekvivalentas. Todėl viskas, ko mums reikia – tai subalansuoti mūsų gyvenimą.
Pabandykite šiek tiek persitvarkyti, kad galėtumėte dirbti, palaikyti santykius šeimoje, daryti viską, kas įprasta, tik labiau subalansuotai. Pasistenkite gyventi tokiuose rėmuose ir užsiiminėti kabalos mokslu. Ir pamatysite, kad jums visko užtenka. Mintys, kad jums kažko trūksta, palaipsniui pasitrauks, jūs nusiraminsite ir suprasite, kad visko pakanka.
Klausimas: Už pinigus galima gauti visus mūsų pasaulio malonumus. O ką siūlo kabalos mokslas, jei pinigų nebus ir visas pasaulis sėdės su pašalpomis?
Atsakymas: Kabalos mokslas siūlo patį didžiausią – amžiną, nepraeinantį – užpildymą ir malonumą, kokio neduoda jokie pinigai.
Kabalos mokslas pakelia žmogų į amžinybės, tobulumo lygmenį, t. y. aukščiau mirties. Jis sukurtas taip, kad Aukštesnioji šviesa, kuri ateina per šią metodiką, vadinamą kabalos mokslu, mus užpildo, ir mums daugiau nieko nereikia. Tokiu būdu prieiname prie mūsų natūralaus esminio užpildymo.

Iš 2016 m. balandžio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pinigų epochos pabaiga, I dalis

Pinigai, auksas ir sidabras

Ne piniguose laimė

Komentaras: Baal Sulamas rašo apie ketvirtąjį pasaulinį karą. Išeina, kad gamtos programoje potencialiai egzistuoja trečiasis ir ketvirtasis karai?
Atsakymas: Mes vystomės keturiomis pakopomis. Jei kalbame apie pasaulinius sukrėtimus, tai jie visi taip pat turi vystytis toje pačioje sistemoje keturiomis pakopomis, nes egoizmas vystėsi vadinamosiomis „keturiomis tiesioginės šviesos stadijomis“.
Todėl ir pasauliniai sukrėtimai, konkrečiai – pasauliniai karai, taip pat gali vystytis keturiomis stadijomis.
Arba galime juos anuliuoti, dar jiems neprasidėjus, savo veiksmais, kai imsime vienytis, nepaisydami egoistinių polinkių ir egoistinių siekių galvoti tik apie save.
Turime suprasti, kad esame absoliučioje sąveikoje, visiškai sujungti vieni su kitais, net jei to ir nenorime. Matome, koks dabar yra pasaulis, kaip jis mums įrodo, kad esame tarpusavyje susiję, tik mus jungia kenksminga – egoistinė – jėga. Turime kuo greičiau tai ištaisyti.
Suprantama, kad potencialiai egzistuoja visos blogosios mūsų vystymosi stadijos, kai gamta mus skubina, nulemdama kiekvieną būseną.
Bet kartu yra galimybė vystytis greičiau, negu gamta įpareigoja. Tai įmanoma, kai patys siekiame vienytis – ne todėl, kad gamta mus verčia kančiomis, bet patys, savo noru. Šis kelias yra pageidautinas, nes taip vystysimės ne tik greitu, bet ir maloniu būdu, išvengdami tokių kančių, kaip trečiasis ir ketvirtasis pasauliniai karai.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Du Trečiojo pasaulinio karo variantai

Pasaulinis karas, kaip išeitis iš visuotinės krizės

Karas ar taika?

Klausimas: Ar galimas ryšys su tais, kurie studijavo kabalos mokslą, bet išėjo iš šio pasaulio? Jūs sakėte, kad palaikysite su mumis ryšį, net jei iškeliausite.
Atsakymas: Jokių problemų! Nejaugi mūsų pasaulis yra kliūtis jausti visą pasaulių sistemą? Nieko panašaus.
Dabar jūs nejaučiate viso pasaulio, visos sistemos. Tačiau po kiek laiko įgysite šią galimybę, atsiskleis vidinė savybė, ir jūs pradėsite jausti visą visatą dar būdami šiame pasaulyje.
O atsisveikinę su šiuo gyvenimu jausite pasaulį ne tik per fizinį kūną. Juk Aukštesnįjį pasaulį jaučiame ne kūnu, o organais, kurie susikūrė – siela. Kai žmogus atsiskiria nuo kūno, siela nepatiria jokių pasikeitimų. Todėl jūs pratęsite savo dvasinį kelią, savo tobulėjimą ir be kūno.
Svarbiausia būnant kūne vieną kartą mūsų pasaulyje atskleisti Kūrėją ir tada jūs jau galite judėti toliau.

Iš 2016 m. gegužės 8 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesiekite sielos su kūnu!

Gyvenimas kaip akimirka, arba akimirka kaip gyvenimas

Gyvensime!

Klausimas: Kas yra kolektyvinis tikrovės suvokimas? Sakykime, aš – biologinis organizmas, susidedantis iš milijardo ląstelių, kurios susijungė, ir taip suvokiu pasaulį. Tačiau kiekviena ląstelė manyje taip pat kažkaip suvokia pasaulį. Ar galima palyginti tai su tuo, kaip suvokia pasaulį atskiras žmogus ir kaip suvokia pasaulį visuomenė? Kaip suvokia pasaulį kabalistas?
Atsakymas: Mūsų organizmas suvokia pasaulį ribotai, per savo visas poras, per visas savo ląsteles, per visus savo suvokimo organus – regėjimą, klausą, skonį, lytėjimą, uoslę.
O kabalistas suvokia pasaulį per bendrą norą, kurį sudaro negyvosios, augalinės gamtos, ir gyvūniniai bei žmogiškieji norai kartu. Tai yra kabalistai jaučia viską, ką jaučia visa visata, kaip savo asmeninę dalį. Iš esmės, tai žmonijos noras, kurį jie jaučia kaip savo asmeninį.
Tai labai nepaprasta. Tai labai keičia žmogaus suvokimą apie pasaulį, sukelia jame atitinkamas reakcijas. Baal Sulamas rašo apie tai, kad jis visa tai jaučia savyje, savimi, o ne atskirų, išorinių pojūčių lygmenyje.
Įsivaizduokime, kad šeimoje yra 10 vaikų, visi jie turi savo poreikių, o mama jaučia juos visus. Ji jaučia visumą: ko jiems trūksta, kas jiems geriausia ir taip toliau. Ji nejaučia kiekvieno individualaus egoizmo, o jaučia bendrą norą, jų siekimą ir tą galimybę, kurią ji gali duoti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Klausimas. Įgiję šeštąjį jutimo organą, imame regėti dvasinį pasaulį, bet mūsų pasaulis taip pat neišnyksta. Kaip šie du – dvasinio ir mūsų – pasaulio vaizdai gali būti kartu, perdengti vienas kitą?
Atsakymas. Per mūsų pasaulį žmogus mato dvasinį pasaulį. Kuo gi mūsų pasaulis skiriasi nuo dvasinio? Žmogui vis labiau atsiveria jo ryšiai, priežastys, pasekmės ir vis naujesnės ryšio formos. Be to, žmogus ima matyti šią sistemą, jausti joje sielas, papildomus instrumentus, norus, mintis ir taip toliau.
Ką pasaulyje mato mažas vaikas? Jame jis yra kartu su mumis, bet nemato milijono dalykų, kuriuos pastebime, nes mes juos suprantame, suvokiame jų esmę ir tarpusavio ryšį. O vaiką domina koks nors žaisliukas – ir viskas.
Čia ir slypi mūsų vystymosi problema. Vystykimės ir pamatysime aplinkui visą pasaulį. Mums nereikia niekur eiti. Mums tereikia pamatyti šio pasaulio ryšius – tai ir bus Aukštesnysis pasaulis.
Klausimas. Tarkime, kad tapome laimingi, pasiekėme vystymosi viršūnę, suteikėme Kūrėjui malonumą, susijungėme su Juo. O kas toliau?
Atsakymas. Kai atskleidžiate Aukštesnįjį pasaulį, patenkate į sistemą, kurioje nėra „toliau“.
Nėra laiko, erdvės, koordinačių, judėjimo, yra tik vis gilesnis tam tikro lygio, vadinamo „visiškas sistemos ištaisymas“ – t. y. Kūrėjo, suvokimas. O kas bus po to – nežinome. Kol kas turime pasiekti šį lygmenį.
Po to pateksime į kitą būseną, kurią pereisime jau dvasiniame pasaulyje. Kai pateksime į šią dvasinę būseną, kilsime 125 dvasiniais laipteliais iki visiško išsitaisymo.
Kai visiškai išsitaisysime, dings laiko, judėjimo, erdvės, gėrio, blogio ir kt. supratimas, viskas bus absoliutus gėris, absoliuti šviesa, mes pateksime į kitą pasaulį. O dabar apie jį nieko nežinome, todėl negalime apibūdinti.
Pakalbėsime apie tai, kai tik visiškai išsitaisysime.

Iš 2016 m. birželio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyva Aukštesniojo pasaulio kopija

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Kas yra dvasinis suvokimas?

Šiandien žmonija pasiekė būseną, kai klausimas apie gyvenimo prasmę prasiveržia kaip visuotinis. Žmogus nori žinoti, dėl ko jam verta gyventi.
Kažkada jo norai neperžengdavo žemiškojo egzistavimo rėmų: svarbiausia, kad būtų maistas, seksas, šeima, turtai, žinios, šlovė, valdžia.
Šie norai, kuriuos turi mūsų pasaulyje žmogus, vystėsi per visą žmonijos raidos istoriją, ir dėl jų tobulinome savo gyvenimą, bendravimą, ryšius.
Iki XX a. vidurio visa tai buvo normalu, o paskui egoizmas tapo kitoks: jis pareikalavo atsakyti, kur gyvenimo prasmė. Būtent jis užduoda mums klausimą „Dėl ko visa tai?“ Kitaip tariant, maistas, seksas, šeima, žinios, šlovė – visa tai gerai, bet dėl ko, jei viskas baigiasi? Nėra prasmės. Sakykime, prailginsi savo gyvenimą dar 100 metų. Ir kas toliau? Klausimas vis tiek lieka.
Per tūkstančius metų mūsų egoizmas vystėsi, nagrinėdamas paprastus gyvenimiškus klausimus, o dabar pateikė klausimą iš esmės: „Dėl ko?!“
Todėl turime mokslo, meno, auklėjimo, šeimos krizę. Visą pasaulį apėmė depresija ir narkotikai, kadangi žmonės trokšta žinoti, kodėl jiems gyventi. Jie nenori gimdyti vaikų, nenori šeimos ir viso kito, kadangi nemato prasmės. Jie taip jaučiasi. O anksčiau apskritai nejautė, kaip gyvūnai, kurie neturi egzistencinių problemų.
Bet dabar mūsų didžiausia problema – kaip ir kur rasti gyvenimo prasmę.
Iš esmės, mūsų pasaulyje negalime jos surasti. Negalėsime rasti nei Marse, nei tolimose žvaigždėse, nes visa tai – bedvasiai, negyvi kūnai, negyvoji gamta. Tam reikia pakilti aukščiau mūsų gyvenimo.
Gamta mus verčia išeiti iš mūsų pasaulio negyvosios, augalinės, gyvūninės, žmogaus prigimties vystymosi ir pakilti į kitą lygmenį, į kitą išmatavimą.
O kaip pakilti aukščiau savęs? Tam reikia įgyti kitą prigimtį. Tai sudėtinga, bet įmanoma. Mūsų pasaulyje yra metodika, kuri leidžia tai pasiekti. Ji aiškina, kaip rasti gyvenimo prasmę, ir šį klausimą ji iškelia jau pačioje pradžioje, kreipdamasi į žmoniją.
Šiai metodikai – 5777 metai. Nepaisant senumo, ji labai aktuali, nes ima pasireikšti tik mūsų kartoje ir kviečia žmoniją ją atskleisti, įvaldyti ir taip pakilti į kitą vystymosi lygmenį, kitą išmatavimą, kitą pasaulį per savo gyvenimo laikotarpį.
Ji nuo pat pradžių kėlė šį klausimą, bet laukė, kol žmonija išsivystys, ir nurodė XIX a. pabaigą – XX a. pradžią, kaip į laikmetį, kai žmonėms ją ims atskleisti ir pradės suvokti bei įvaldyti Aukštesnįjį pasaulį.
Kiekvienas kitas lygmuo vystosi iš ankstesniojo. Iš negyvosios materijos vystėsi augalinė gamta, paskui gyvūninė, paskui – žmonių visuomenė. O dabar turime pakilti į kitą lygmenį – aukščiau žmonių visuomenės, suformuoti naują žmogų.
Ši metodika labai reali, prieinama ir reikalinga kiekvienam iš mūsų. Siūlome visiems su ja susipažinti. Ji nereikalauja ypatingų pokyčių, aukų, pastangų ir fizinių veiksmų, tiesiog pradėkime ją studijuoti.
Ji neliepia kažkuo tikėti, kažką paaukoti, o pasakoja apie šio pasaulio sistemą, kurioje esame. Ir taps aišku, ką reikia daryti su savimi, kad suvoktume tikrąjį pasaulį, kitą egzistavimo lygmenį.
Dabar jo nejaučiame, kaip nejaučia akmuo augalinio pasaulio, o augalinis pasaulis nejaučia gyvūninio, nes ji ne jo lygio. Taip ir mes dabar jaučiame kažką – kitą mūsų vystymosi lygmenį, bet labai silpnai, neaišku, kur ir kaip.
Mums kyla tik klausimas. Imkime ir nukreipkime jį į teisingą atsakymą, ir tada gausime didžiulį malonumą, pripildymą! Mes įgausime tikro gyvenimo pojūtį!
Studijuodami šią metodiką, pradedame suprasti šią sistemą, kurioje esame – jos matricą. Ir šios žinios veda pirmyn. Ji nė vieno nepavergia, prie nieko nepririša ir nieko neįpareigoja. Tai tiesiog išsigelbėjimas šiuolaikinei kartai. Prieš mus atsiveria tikslas, kuris iki šiol buvo paslėptas.
Sėkmės jį atskleidžiant!

Iš 2016 m. rugsėjo 19 d. TV programos „Klausimai apie gyvenimo prasmę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ypatingas dvasinio gimimo taškas

Suvokti gyvenimo tikslą

Gera gyventi turint prasmę

Pranešimas. Nepageidautinos tėvystės reiškinys liudija, kad žlunga požiūris, jog moteris privalo pasišvęsti vaikams.
Daugėja manančių, kad būti mama yra blogai, o būti tėvais – tikra katastrofa, nepaliaujama kova su sistema, kuri skatina moteris motinystei, bet tuo pačiu metu vis kaišioja pagalius į ratus.
Didžiulės išlaidos vaikams. Atsakymas į skundus dėl motinystės sunkumų toks: „Na, tai nereikėjo gimdyti!“ Vyrai, kurie neplanuotai tapo tėvais, dažniausiai sukelia žmonėms užuojautą ir simpatiją.
Nuo vyrų nuimama visa atsakomybė rūpintis kontracepcija ir venerinių ligų prevencija. Tapusių tėvais, jų gaili, sako, kad kalta moteris, kad jie turi teisę sakyti, kad tapo „tėvais prieš savo valią“.
Komentaras. Iškreiptas gyvenimo matymas atsispindi kaip tokia visuomenės nuomonė apie palikuonis, ateities šeimą, tautą, pasaulį, taip pat veikia kiekvieno asmeninį gyvenimą ir šeimą. Neabejotinai, problema sprendžiama tiktai keičiant visuomenės požiūrį, o tai priklauso nuo visuomenės auklėjimo. Ją reikia spręsti kompleksiškai, naudojant visuomenės informavimo priemones.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas penkta moteris nenori gimdyti

Už šeimos išsaugojimą!

Kabala – už šeimą!