Neįmanoma, bet būtina

2017-06-24

Komentaras. Viena vertus, žmogus negali atsikratyti savo egoistinės prigimties, tai daro aukštesnioji jėga. Kita vertus, sakote, kad žmogui duodama tik tai, ką jis gali atlikti.
Atsakymas. Žmogui kaip matematikoje iškeliama sąlyga, kad tai neįmanoma, bet būtina. Ir kyla natūralus klausimas: „O kaip?“ Jeigu nieko negalime padaryti, bet išsitaisyti būtina, vadinasi pabėgti irgi negalima.
Sprendimas toks: pasitelkus kabalos mokslą, pritraukti jėgą, kuri pakeistų mus, o ne mes patys keistume save! Tam kabala ir duota žmonijai.
Žinoma, nepajėgiame išsiveržti iš mūsų egoistinės prigimties, verčiančios mus galvoti tik apie save ir apie nieką kitą, juk sąmoningai ar pasąmoningai mumyse yra tik ji.
Tačiau galime pritraukti ypatingą jėgą, vadinamą „Tora “ arba aukštesniąją Šviesą (davimo savybė, meilės savybė), kuri mus pakeis.
Nūnai iš savo klaidų imame matyti, kad sukamės it šuo paskui savo uodegą, ir nieko negalime padaryti nei su savimi, nei su pasauliu. Mums telieka pakelti rankas aukštyn ir atsiduoti evoliucijos malonei: kas bus – tas bus.
Sprendžiant iš depresijos paplitimo, narkotikų vartojimo ir visų kitų rodiklių, didžioji žmonijos dalis ima įsisąmoninti, kad yra atsidūrusi beviltiškoje padėtyje. Ir dabar reikia kažką galvoti ir daryti.
Yra tik viena išeitis – pakilti virš savęs, o tai galima tik padedant aukštesniajai jėgai. Jos atskleidimas ir yra kabalos metodika.
Kai visi supras, kad tai vienintelė galymybė išeiti iš aklavieties, tuomet „ir mūsų kieme bus šventė“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Šviesos gavimo mokslas

Komentarų nėra

Sielos reinkarnacija

2017-06-24

Kūnas ir siela

Klausimas iš „Facebook“. Reinkarnacija – tai sielos augimas. Jei esamame įsikūnijime siela nespėja realizuotis, tai ji turi grįžti į Žemę mokytis dar kartą toje pačioje klasėje ir pereiti į kitą? Ar kabalos mokslas pripažįsta reinkarnaciją, jei taip, tai kaip ji vyksta?
Atsakymas. Kiekviename iš mūsų, kuris gimsta Žemėje, yra sielos užuomazga, vadinamasis „taškas širdyje“. Širdimi vadinamas žmogaus noras, pasąmoninga, kartais nejaučiama trauka pasiekti savo šaknį.
Troškimas pasiekti savo šaknį žmogų stumia į priekį. Vieni tai jaučia stipriau, kiti – silpniau, dar kiti – iš viso nejaučia. Tačiau tašką širdyje turi visi.
Žmogus, kuris jį jaučia, pradeda ieškoti gyvenimo prasmės, todėl būtinai nori pasiekti šaknį, iš kur tas taškas tarsi žvaigždutė nusileido ir apsigyveno jame,– jam to reikia, ten jo namai.
Taškas širdyje nulemia žmogaus labai aiškų ir teisingą siekį: jis turi sužinoti, kam jis egzistuoja. Tokie žmonės ateina į kabalos mokslą ir realizuoja šį siekį grįžti namo, į savo šaltinį, į savo šaknį.
Apie tai ir kalba kabalos mokslas. Mūsų užduotis šiame gyvenime – pasiekti šaknį. Jei žmogus pradeda dirbti su savimi ir įvykdo šią užduotį, vadinasi, jis pabaigė savo reinkarnaciją.
Jei jis sustojo kelio viduryje, tai privalo sugrįžti kitame gyvenime ir tęsti išsitaisymą, kol pasieks savo šaknį. Galbūt tai įvyks ne per vieną gyvenimą.
Tas, kuriame šis troškimas dar neišreikštas, tiesiog grįžta į šį gyvenimą sukaupti reikiamą kiekį materialių kančių, kurios iškelia jam klausimą: „Dėl ko aš kenčiu?“ Ir tada prasideda ieškojimai.
Tokiu būdu mes esame arba eilėje laukiančiųjų, kada panorės realizuoti tašką širdyje, arba pusiaukelėje, arba jau realizuojame jį.