Kiekvienas turi gerų ir blogų savybių. Protingieji kituose išskiria ir mato tik gerąsias. Anot kabalos, reikia ištaisyti ir blogąsias.

Grėsmė pasauliui – tik nusikalstamumas: kibernetinis, teroristinis, organizuotas, vietinis, tarptautinis.

Darbas – pirmiausia darbas su savimi. Būtent tai tikrasis darbas, o visa kita palikime robotams!

Kabala moko, kad pasaulis priklauso nuo stebinčiojo savybių. Todėl kabala padeda išeiti iš depresijos, padeda matyti partnerį mylimu.

Klausimas. Ar teisingai suprantu, kad Kūrėjas kalbasi su mumis per žmones?
Atsakymas. Taip. Jis kreipiasi į tave per žmones, bet visai ne taip, kaip žmonės kreipiasi į tave. Jis kalbasi su tavimi veikdamas tave per aplinkinius, gyvūnus, augalus ir netgi akmenis – per viską, kas aplinkui.
Visas pasaulis – Kūrėjo kalba. Šiek tiek įtempk vidinę klausą ir išgirsi.

Iš 2016 m. gruodžio 11d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas ten, už laimės viršūnės?

Ieškokite Kūrėjo ten, kur Jis yra

Kaip atskleisti Kūrėją

Siela – tai ištaisytas mūsų noras prisipildyti, kuris taip susietas su kitų žmonių norais, kad tarpusavyje nebekyla jokių kliūčių.
Tai bendras noras, mūsų jaučiamas tarsi vienas ir vadinamas sielos indu. O bendrame nore atsiskleidžiantis jausmas vadinamas sielos šviesa, sielos pripildymu.
Vis dėlto, turime rūšiuoti savo norus ir pripildymus, visą laiką sekti, kad jie būtų nukreipti į davimą vienas kitam, o toliau – į bendrą davimą Kūrėjui.
Sielos indas sudarytas taip, kad visos pirminės neigiamos savybės lieka jame, o virš jų vyksta ištaisymas. Būtent egoizmo ydų atskleidimas ir jų ištaisymas suteikia mums tarpusavio ryšio gelmės pojūtį.
Mūsų pasaulyje ir šeimoje, ir tarp draugų nuolat kyla įvairių problemų, nes esame egoistai. Ir kol mūsų egoizmas nebus ištaisytas per ginčus, prieštaravimus ir, galiausiai, pakeitimus, tol nebūsime tikri, kad esame tarpusavyje  susiję.
Todėl būtina nuosekliai atskleisti visas problemas, kad ir mes patys taip pat nuosekliai išsitaisytume susijungimui tarpusavyje.
Kartu tie, kas juda pirmyn, jaučia vis didesnes problemas ir prieštaravimus, kurių nebepajėgia suvaldyti. Šitaip bendra sistema, bendra siela moko juos rasti teisingą tarpusavio ryšį ir tikrąją jų vietą.
Taip bus iki pat pabaigos! Tik po to, kai atsiskleis visi nusikaltimai, o virš jų – vientisa nedaloma meilė, žmogus bus tikras, kad jis – „teisuolis“. Tokios būsenos neįmanoma pasiekti, prieš tai savyje iki galo neatskleidus „nusikaltėlio“.
Tai žmoguje atskleidžia Kūrėjas, juk nėra nieko naujo, viskas kyla iš mūsų sielų šaltinio. Visi „nusikaltimai“ – žmogaus viduje, ir jis turi tai išsiaiškinti. Atskleidimas vyksta pakopomis, ne iš karto, pagal žmogui suteiktas savybes, galimybes, santykius su pasauliu – štai čia jam būtinas ryšys su Kūrėju, dėkingumas, viską dengianti meilė.
Žmogui neduodama to, ko jis negali pakelti. Blogis atsiskleidžia tik po to, kai Kūrėjas suteikia žmogui tam tikras vidines ir išorines sąlygas, kad jis galėtų pakilti virš blogio, įveikti jį ir padengti meile.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Kaip pamilti kitus kaip save? (video klipas rusų k.)

Tikslus nusitaikymas

Komentaras. Viena vertus, žmogus negali atsikratyti savo egoistinės prigimties, tai daro aukštesnioji jėga. Kita vertus, sakote, kad žmogui duodama tik tai, ką jis gali atlikti.
Atsakymas. Žmogui kaip matematikoje iškeliama sąlyga, kad tai neįmanoma, bet būtina. Ir kyla natūralus klausimas: „O kaip?“ Jeigu nieko negalime padaryti, bet išsitaisyti būtina, vadinasi pabėgti irgi negalima.
Sprendimas toks: pasitelkus kabalos mokslą, pritraukti jėgą, kuri pakeistų mus, o ne mes patys keistume save! Tam kabala ir duota žmonijai.
Žinoma, nepajėgiame išsiveržti iš mūsų egoistinės prigimties, verčiančios mus galvoti tik apie save ir apie nieką kitą, juk sąmoningai ar pasąmoningai mumyse yra tik ji.
Tačiau galime pritraukti ypatingą jėgą, vadinamą „Tora “ arba aukštesniąją Šviesą  (davimo savybė, meilės savybė), kuri mus pakeis.
Nūnai iš savo klaidų imame matyti, kad sukamės it šuo paskui savo uodegą, ir nieko negalime padaryti nei su savimi, nei su pasauliu. Mums telieka pakelti rankas aukštyn ir atsiduoti evoliucijos malonei: kas bus – tas bus.
Sprendžiant iš depresijos paplitimo, narkotikų vartojimo ir visų kitų rodiklių, didžioji žmonijos dalis ima įsisąmoninti, kad yra atsidūrusi beviltiškoje padėtyje. Ir dabar reikia kažką galvoti ir daryti.
Yra tik viena išeitis – pakilti virš savęs, o tai galima tik padedant aukštesniajai jėgai. Jos atskleidimas ir yra kabalos metodika.
Kai visi supras, kad tai vienintelė galymybė išeiti iš aklavieties, tuomet „ir mūsų kieme bus šventė“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Šviesos gavimo mokslas

Klausimas iš „Facebook“. Reinkarnacija – tai sielos augimas. Jei esamame įsikūnijime siela nespėja realizuotis, tai ji turi grįžti į Žemę mokytis dar kartą toje pačioje klasėje ir pereiti į kitą? Ar kabalos mokslas pripažįsta reinkarnaciją, jei taip, tai kaip ji vyksta?
Atsakymas. Kiekviename iš mūsų, kuris gimsta Žemėje, yra sielos užuomazga, vadinamasis „taškas širdyje“. Širdimi vadinamas žmogaus noras, pasąmoninga, kartais nejaučiama trauka pasiekti savo šaknį.
Troškimas pasiekti savo šaknį žmogų stumia į priekį. Vieni tai jaučia stipriau, kiti – silpniau, dar kiti – iš viso nejaučia. Tačiau tašką širdyje turi visi.
Žmogus, kuris jį jaučia, pradeda ieškoti gyvenimo prasmės, todėl būtinai nori pasiekti šaknį, iš kur tas taškas tarsi žvaigždutė nusileido ir apsigyveno jame,– jam to reikia, ten jo namai.
Taškas širdyje nulemia žmogaus labai aiškų ir teisingą siekį: jis turi sužinoti, kam jis egzistuoja. Tokie žmonės ateina į kabalos mokslą ir realizuoja šį siekį grįžti namo, į savo šaltinį, į savo šaknį.
Apie tai ir kalba kabalos mokslas. Mūsų užduotis šiame gyvenime – pasiekti šaknį. Jei žmogus pradeda dirbti su savimi ir įvykdo šią užduotį, vadinasi, jis pabaigė savo reinkarnaciją.
Jei jis sustojo kelio viduryje, tai privalo sugrįžti kitame gyvenime ir tęsti išsitaisymą, kol pasieks savo šaknį. Galbūt tai įvyks ne per vieną gyvenimą.
Tas, kuriame šis troškimas dar neišreikštas, tiesiog grįžta į šį gyvenimą sukaupti reikiamą kiekį materialių kančių, kurios iškelia jam klausimą: „Dėl ko aš kenčiu?“ Ir tada prasideda ieškojimai.
Tokiu būdu mes esame arba eilėje laukiančiųjų, kada panorės realizuoti tašką širdyje, arba pusiaukelėje, arba jau realizuojame jį.

Iš 2016 m. lapkričio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pokalbis „Reinkarnacija“

Amžinojo gyvenimo paslaptis

Amžinai nauja mano siela

Klausimas. Kodėl būtent žmogus laikomas kūrinijos viršūne?
Atsakymas. Žmogus – kūrinijos viršūnė, nes viskas sukurta pagal struktūrą, kuri vadinasi „Žmogus“ (Adam) ir visos kūrinijos dalys yra šios sistemos dalys.
Kai žmogus pradeda suvokti kūriniją, ji jame atsiskleidžia kaip jo sudedamosios dalys ir jis ima suprasti, kad iš esmės sukurtas tik jis, visa kita – negyvosios gamtos, augalijos objektai ir reiškiniai, gyvūnai ir žmonės yra jame.
Taip jaučia ir suvokia kiekvienas iš mūsų. Ir nors mums nesuprantama, kaip taip gali būti, bet būtent taip yra: jaučiu, kad viskas manyje, tu jauti, kad viskas tavyje, jis – kad viskas jame. Juk kūrinija – tai daugybę kartų persipinanti sistema, kurioje kiekvienas įjungia savyje visus.

Iš 2016 m. gruodžio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Grįžti į Adomo pavidalą

Žmonija – uždarų sielų sistema

Toks nenuspėjamas žmogus

Klausimas. Smegenis tiriantys chemikai, norėdami pagal skirtingas chemines reakcijas apibūdinti skirtingus norus, suprato, jog galima aprašyti praktiškai viską, išskyrus ketinimą. Būtent tai skiria žmogų nuo gyvūno.
Gyvūno ketinimai ir norai sutampa, o žmogus – kuo labiau išsivystęs, tuo labiau jo ketinimai skiriasi nuo jo norų.
Atsakymas. Ketinimas – aukščiau prigimties, virš materijos. Būtent to norėčiau pasiekti, kai mane veikia Šviesa.
Ketinimas – tai ne noras ir ne šviesa.
Šviesa – pašalinis energijos šaltinis. Noras – tai, kas jau veikia mano materijoje. Jei noriu pasiekti naują būseną, tai būtent pats noras ir yra ketinimas. Kabaloje ketinimą priskiriu ne materijai, o Šviesai, kuri mane keičia.

Iš 2016 m. gruodžio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Keiti ketinimą – keiti likimą

Ketinimo jėga

Veiksmas ir ketinimas

Klausimas. Kokį darbą turiu atlikti aš, o kokį Šviesą, Aukštesnioji jėga, Kūrėjas?
Atsakymas. Turiu atlikti darbą, kuris priverstų Šviesą ištaisyti mane. Mano darbas vadinasi malda, prašymu. Turiu stipriai panorėti atlikti tokį veiksmą, kurio savaime atlikti negaliu. Juk neįmanoma visiškai duoti, be jokios grąžos sau, mat mūsų prigimtis – absoliutus egoizmas.
Iš aukščiau galime gauti tokią galimybę, ji vadinasi Šviesa, Šviesa Hasadim. Bet tik tuo atveju, jei mane veiks aukštesnioji Šviesa. Paprašyti, kad ji veiktų mane – galiu, bet prašyti reikia per grupę, dirbant dešimtuke.
Ir tuomet galėsiu duoti nuo savęs, nereikalaudamas jokių atlygių ir grąžos.

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nenoriu būti vergas!

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Klausimas iš feisbuko. Kaip galiu suprasti, kad priešais mane esantis žmogus yra kabalistas?
Atsakymas. Negalite to suprasti. Niekaip!
Sakyčiau tai yra išoriniai kabalisto požymiai:
1. Nuolatinės kabalos studijos bet kada laisvu laiku;
2. Mokytis trijų valandų trukmės rytinės pamokose;
3. Reguliariai dalyvauti draugų susibūrimuose;
4. Dalyvauti platinime, kas padeda taisyti pasaulį;
5. Aktyviai pasitelkti savo gebėjimus, kad padėtum pasauliui išsitaisyti.
Tai ir yra „kabalistas“.
Klausimas. Išeitų, kad netgi pradedantįjį galima vadinti kabalistu?
Atsakymas. Taip. Kabaloje sakoma, kad žmogus vadinamas kabalistu priklausomai nuo jo ketinimo ir tikslo, o ne nuo to, ar jis jau pasiekė dvasinį lygmenį. Jeigu jis kreipia save į tai, reiškia jis ten.

Iš 2017 m. kovo 8 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atpažinti kabalistą?

Kas yra kabalistas?

Kabalistas – mokslininkas, tiriatis save

Klausimas. Kuo skiriasi sąmoningas ir nesąmoningas dvasinis darbas?
Atsakymas. Nesąmoningas darbas toks, kad mes automatiškai pildome gamtos nurodymus, Kūrėjo darbą.
Dirbti sąmoningai reiškia, kad pradedame šiame procese dalyvauti savarankiškai, protingai, suprasdami ir iš anksto planuodami. Ir tuomet išvysime, kur iš tiesų esame.
Kuo skirasi vaiko ir suaugusio žmogaus protas? Suaugusysis supranta, kur esąs ir ką darąs, o mažas vaikas – ne. Lygiai taip pat ir dvasiniame pasaulyje. Dabar nesuprantame nematome dvasinio pasaulio, nes negalime jame tinkamai egzistuoti. Vos tik pradėję įgyti jo savybes, imsime atskleisti jį tarp mūsų.
Klausimas. Ką reiškia, kad visi dirbame Kūrėjo labui? Jeigu jau dabar laikomės gamtos dėsnių, tai kokia problema?
Atsakymas. Tu automatiškai jų laikaisi, nevalingai. Problema ta, kad reikia sąmoningai imtis visų Kūrėjo funkcijų, Jį pakeisti.
Kai atsidursi Jo vietoje, o tai reiškia, kai susiliesi su Juo ir visiškai pažinsi Jo santykį su kūriniu, tai tapsi toks, koks Jis. Tai ir yra mums iškeltas mūsų raidos tikslas.
Klausimas. Norite sakyti, kad aš norom nenorom esu Kūrėjo vergas?
Atsakymas. Žinoma. Dabar tu kaip svečias, kuris sėdi priešais šeimininką ir ryja viską, ką šis jam duoda. O tu turi pakilti ir sakyti: „Stop! Nenoriu pildyti tavo nurodymų. Keliu sąlygą, kad viską pildysiu savarankiškai, suprasdamas, kad tai atlieku, idant duočiau Tau, kaip malonumą, kaip paslaugą. Nenoriu būti vergas. Noriu būti savarankiškas žmogus. Noriu būti toks, kaip Tu.“

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti gyvenimo tikslą

Kaip tapti laisvam?

Darbas Kūrėjo pasaulyje