Pateikti liepa, 2017 mėn. įrašai.


S. Hawkingas: prasideda pavojingiausias laikas planetoje

Kabala ir kiti mokslai, Krizė, globalizacija

Pranešimas („The Guardian“). Britų fizikas Stivenas Hawkingas mano, kad prasidėjo „pavojingiausias laikas mūsų planetai“. Fizikas atkreipia dėmesį į didėjantį atotrūkį tarp politikų ir darbininkų klasės.
Gamybos automatizavimas, internetas ir jo platformos greitina ekonominę nelygybę, leidžia labai mažoms žmonių grupėms išgauti didžiulį pelną, priimant į darbą labai mažą skaičių žmonių.
Tai neišvengiama, tai yra pažanga, bet tai  – socialiai destruktyvu. Minėtas problemas galima išspręsti tik visų šalių, visų visuomenės sluoksnių bendromis pastangomis. Kad tai atliktume, reikia griauti, o ne statyti kliūtis viduje ir tarp šalių.
Komentaras. Daugelis jau mato tikrąją tiesą – visos Markso prognozės pildosi būtent mūsų laikais. Bet niekas nemato problemos sprendimo, kadangi ji – ne mūsų prigimtyje, mums reikia naudotis egoizmu ne jame, o pakylant aukščiau jo. Tai logiškas mūsų vystymosi tęsinys, bet mes jo nematome, kadangi visi suprantame ir skaičiuojame tik egoizmo viduje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viduramžiai ar šviesi ateitis?

Pašalpa ir mokslas – privaloma visiems

Badmetis ar klestėjimas?

Komentarų nėra

Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą

Biblija, Dvasinis darbas

Ir Dievas, kreipdamasis į Mozę Moavo lygumose prie Jordano, tarė… „Kalbėkis su Izraelio sūnumis ir sakyk jiems: kai pereisite per Jordano upę į Knaano šalį, nuvykite visus šios šalies gyventojus nuo savęs ir sunaikinkite kiekvieną jų stabų atvaizdą, ir visus lietus stabus sunaikinkite, ir visus jų pakėlimus sunaikinkite. [Tora, „Skaičiai“, „Masajus“, 33:50-33:52]
Stabai – tai, ko nuolatos vaikomės mūsų pasaulyje: įvairūs pomėgiai, mada, reikalai, verslas. Visa tai atitraukia žmogų nuo būtino egzistavimo, palaikant normalų, sveiką kūno funkcionavimą, kad visą likusią energiją, mintis, viltis nukreiptume tik į dvasinį pakilimą.
Kitaip tariant, jei žmogus mūsų pasaulyje užsibrėžia tikslus, kurie aukščiau kasdieninio egzistavimo, tai vadinama „stabmeldyste“.
Klausimas. Nejaugi noras gauti „Oskarą“ ar Nobelio premiją, tapti pirmaujančiu inžinieriumi ar vadovauti įmonei irgi „stabai“?
Atsakymas. Žinoma, juk tai visiškai nereikalinga žmogui, nes atitraukia jį nuo to, ką jis turi atlikti pagal kūrimo planą.
Mūsų pasaulyje nėra nieko kito, kam būtų verta skirti dėmesį, laiką ir jėgas, užuot užsiėmus dvasiniu kilimu, kuris dabar leidžia žmogui pajausti amžinąjį tobulą gyvenimą!
Egoistinis pasitenkinimas per meną užliūliuoja, apsvaigina žmogų, suteikia jam malonumą, pasitenkinimo savimi jausmą, tarsi pakelia jį aukščiau gyvūninio lygmens. Mūsų pasaulyje taip sureikšmino meną, kad jis kone virto religija.
Tikiuosi, kad pamažu pastebėsime: mūsų jau netraukia nei menas, nei mokslai – niekas daugiau. Visa tai nuopuolyje ir žmonės liaujasi tuo domėjęsi. O jei ir domisi, tai tik inertiškai, neturėdami nieko kito, kaip sakoma: kultivuoja, bet neaugina.
Klausimas. O kam žmogui duoti talentai?
Atsakymas. Tik tam, kad dvasiškai kiltų. Galbūt bus tarpinė būsena, kai žmogus per šokius, muziką, operą, dainas – visas kultūros apraiškas ims apdainuoti dvasinį pakilimą. Bet manau, kad mes labai greitai prašoksime šį etapą – iš karto imsime kurti šiuos dvasinius vaizdus Aukštesniame pasaulyje ir mums neprireiks jų kultūrinio sudaiktinimo.
Klausimas. Ar jūsų požiūris į atsargų kaupimą, į milijonierius, į tiksliuosius mokslus toks pat?
Atsakymas. Taip. Kai žmogui atsiskleidžia dvasinis tikslas, jis užpildo visą jo horizontą. Visa kita atrodo jam kaip apgailėtinas egzistavimas, kurį reikia tiesiog pašalinti iš savo gyvenimo.
Ir nors žinome, kad kabalistai rašė eilėraščius ir kūrė muziką, bet pradedančiam suvokti dvasinį pasaulį žmogui nereikalinga jokia kalba, nes visa tai gyvena jame.
Ir visos išorinės apraiškos, kaip piešiniai, garsai, kūno judesiai šokiuose ir t. t., niekam nereikalingi. Man nieko nereikia perduoti kitiems. Jei kartu esame vienos dvasinės būsenos, tai bendraujame tarpusavyje be žodžių, be kūno kontakto, mums to nereikia.
Todėl aš manau, kad šių pakopų mums neprireiks. Mes tiesiog peršoksime ir viduje kursime dvasines būsenas, jausime jas telepatiškai.
Klausimas. O kas nutiks su mokykla, kur tiriamas mokslas, klasikinė literatūra?
Atsakymas. Ji tiesiog išnyks! Juk mums nieko nereikia, tik tinkamai tarpusavyje susijungti ir ryšyje tarp mūsų suvokti Aukštesnįjį valdymą. Gausime aukštesniąją energiją, kuri užpildys viską. Staiga atsidursime kitame matavime, kitoje būsenoje, kai savo energetines tuštumas užpildysime betarpiškai aukštesniuoju pripildymu.
Vis mažiau jausimės egzistuoją kūne iki tiek, kad visai jo nebejausime.
Tai tokia dvasinė transformacija, kurią mūsų pasaulis turi patirti ir ji bus ne našta, o džiaugsmas.
Juk viskas, ką darome šiame pasaulyje, darome per prievartą, nenoromis, iš būtinybės. Ir nors žmogui atrodo, kad mokslai ir menai jį pripildo, pakelia, iš tikrųjų – tai nedideli egoistiniai kūriniai, nieko daugiau! Ir todėl jie nebus reikalingi.
Mokslai ir menas jau dabar išgyvena krizę. Jie neturi jokios perspektyvos.  Užuot per paveikslus, šokius, muzikinius kūrinius pripildę save ir perdavę vieni kitiems kažkokius įspūdžius, turėsime visa tai pakeisti dvasiniu malonumu. Pačiu aukščiausiu kūriniu taps tiesioginis malonumo perdavimas vieni kitiems tiesiai į sielą. Argi tai nenuostabu?!
Bet tai kitas mūsų vystymosi etapas. Jame irgi yra tos pačios kultūros, mokslai, bet jau kitu pavidalu. Mokslas – tai Kūrėjo suvokimas, kas ir yra kabala, o visos meno rūšys įeina į ją.
Taip ir sakoma, kad viskas yra kabaloje. Savybės Chėsed, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Hod, Jėsod – tai ir yra įvairiausių transformacijų, emanacijų, metamorfozių, įspūdžių dalijimosi, prisipildymo pasireiškimas.
Sakykime, opera apima muziką, dainavimą, eilėraščius, literatūrinius kūrinius, libreto, šokius ir kita. Štai toks didžiulis kūrinys ir netgi daug daugiau betarpiškai pripildys žmogų kaip dvasinė opera.
Turime praeiti visas dvasines būsenas, kai jos įspaudžiamos egoizme pačia menkiausia, žemiausia forma. Bet visa tai dabar patiria krizę, ir mes jau kylame į dvasinį lygmenį, kur tai atliksime tikrąja forma.

Iš 2015 m. lapkričio 11 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė ir priklausomybė

Nuo prietarų prie tikrojo gamtos pažinimo

Ateities menas

Komentarų nėra

Mokytis gyventi

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Komentaras. Teigiate, kad robotai greitai pakeis žmones. Nuolatinis mūsų klausytojas rašo, kad tai vyksta jau ir dabar. Dėl energijos kainų kritimo bet kurio daikto vertė bus lygi energijos kiekiui, kuris buvo panaudotas jam sukurti, tai yra, visai praras vertę, todėl ir robotai pigs.
Dėl robotų turėsime daugiau laiko, galėsime mokytis būti žmonėmis ir tobulinti dar labiau mus išlaisvinančią technologiją. Šiais laikais jaunuoliai JAV įgyja ne po vieną išsilavinimą, nes neranda darbo, o išsilavinimas teikia struktūrą, pažangą, perspektyvą. Jie gyvena dėl perspektyvos.
Taigi, Jūsų minėta tendencija, kad žmonija mokysis būti žmonėmis, jau dabar veikia.
Atsakymas. Kalbame ne šiaip apie mokslą rimtesniems robotams ar kompiuteriams sukurti. Norime mokyti žmones, kad jie suprastų, dėl ko gyvena, dėl ko vyksta žmogaus evoliucija, kur link ji veda, kodėl išgyvenome tokias raidos stadijas ir ko turime pasiekti ateityje.
Tai reikia suvokti ir pažiūrėti į visą procesą iš viršaus, o ne iš savo vidaus, kad galėtume jau dabar kurti teisingą visuomenę ne bandymų ir klaidų metodu kaip visada: revoliucijomis, karais, kančiomis.
Visa tai galima labai paprastai sumodeliuoti ir padaryti teisingą išvadą.
Klausimas. Vadinasi, žmonija pati gali iki to prieiti, kabalistams nebūtina jos nukreipti?
Atsakymas. Ne, jei žmonija į tai eis natūraliu keliu, patirs didelių kančių. Kas iš to, kad žmonės išras dar protingesnių mašinų ir pakeis jomis save? Kas bus su milijardais žmonių?
Komentaras. Galima jų laiką užpildyti nuolatiniu mokymusi. Tegu mokosi geografijos, istorijos, pasaulio sandaros – ar tai blogai? Geriau nei sėdėti namuose arba kelti riaušes gatvėse.
Atsakymas. Tai neperspektyvu. Tarkime, kad įpareigosime porą milijardų žmonių mokytis – kas su jais bus toliau? Žmogus negalės dirbti nenaudingo darbo, jei nejaus būtinybės, nes negalės jo niekur pritaikyti.
Žmonėms reikia matyti teigiamą rezultatą, nors menką laimėjimą. O iš to jokio laimėjimo nebus.
Klausimas. Ką jie laimės mokydamiesi tapti Žmonėmis?
Atsakymas. Jie žinos, dėl ko tai daro – kad pakiltų į kitą egzistavimo lygmenį, pradėtų jausti save kitoje tikrovėje. Bet tam juos reikia mokyti.
Klausimas. O jeigu jie nenori?
Atsakymas. Palaipsniui galima tai išvystyti, nes šio noro užuomazgų yra kiekviename, tik vieniems – giliau, kitiems – paviršiuje. Šią vadinamąją „Kūrėjo kibirkštį“ galima nesunkiai sužadinti, nes kančias dėl savo paskirties nežinojimo, dėl to, kad viskas baigiasi mirtimi, jaučia visi. Tik mes jas slopiname.
O reikia ne slopinti, priešingai – sužadinti: „Pirmyn į mirtį ar į gyvenimą? Rinkitės! Mes siūlome – į gyvenimą, kad savo pasaulį pamatytumėte ir atskleistumėte dar jame. Ar į mirtį? Tuomet žinokite, kad ji tiesiai priešais jus“.
Kiekvienas žmogus turi pradą, dėl kurio jam galima išaiškinti, kas yra tikras, amžinas, tobulas gyvenimas arba neišvengiama mirtis.

Iš 2016 m. gruodžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Robotai revoliucionieriai

Laisvas vergas

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Komentarų nėra

Ateities žmogus

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Pagal kokius kriterijus visuomenė vertins žmogų ateityje? Pagal turtą, grožį, kūno sudėjimą?
Atsakymas. Nemanau, kad žmonės kreips dėmesį į fizinius duomenis. Net vyrai.
Tai palaipsniui išnyks iš mūsų suvokimo, mes vertinsime tik vidines žmogaus savybes ir jų teisingą pusiausvyrą. Ši pusiausvyra, kuri bus visuose lygmenyse, taps tikruoju grožiu ir sveikata.
Individo elgesys ir charakteris bus vidinės būsenos pasekmė. Žmogus ne tik tinkamai pats viską vertins, bet ir sieks visą aplinkinį pasaulį nukreipti į viduriniąją liniją.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Altruistiniai veiksmai

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip sužinoti, ar veiksmai altruistiniai, ar ne?
Atsakymas. Kai tik žmoguje pasireiškia bent koks nors altruistinis veiksmas, jame atsiskleidžia Kūrėjas. Nes žmoguje atsiranda ketinimas duoti, kuriame iškart pagal panašumo principą ir ketinimo stiprumą atsiskleidžia dalis Kūrėjo.

Iš 2016 m. rugsėjo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžino malonumo formulė

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Melsti vidinės davimo jėgos

Komentarų nėra

Kodėl reikalingos kančios

Kūnas ir siela, gyvenimo prasmė

Klausimas iš „Facebook“ tinklalapio. Kodėl tam, kad pabustų taškas širdyje, reikalingos fizinės kančios?
Atsakymas. Mūsų materiali esmė – tai kūnas, kurį norime aprūpinti maksimaliu komfortu.
Mes gyvename šeimoje, norime, kad joje būtų viskas tvarkoje: namai, vaikai, sveikata, pensija, poilsis ir kita. Kitaip tariant, norime patogiai gyventi šiame pasaulyje.
Bet jei žmogus tai pasiekia, ir viskas tvarkoje, jis tampa gyvūnu, nes nieko jau nereikia siekti, nėra kas veikti. Atiduokite jam viską, kas įmanoma, ir pamatysite, kad niekas nepasikeis. Matome, kaip be vilkų avys pradeda sirgti ir nykti.
Tas pats ir su žydų tauta: be antisemitų nebus sionistų, nebus žydų namų ir žydų tautos. Vadinasi, mes turime gerbti antisemitus, suprasdami, kad jie egzistuoja, kaip tam tikra jėga gamtoje, kuri mus laiko, kad neišsilakstytume į visas puses.
Lygiai tas pats ir su žmogumi apskritai – jis negali egzistuoti be kančių. Kančios nukreipia mus, kadangi mes – egoistai, mūsų noras – absoliučiai egoistinis: prisipildyti, nieko neveikti, bet turėti viską.
Kaip galima tai pasiekti? Niekaip! Juk žmogaus uždavinys gamtoje – pasiekti savo aukščiausią vystymąsi. O jei aš  mėgausiuosi ir man bus viskas gerai, tai niekada neįvykdysiu šios užduoties.
Negalima pamiršti, kad „meilė ir badas valdo pasaulį“. Todėl tik kančios stumia mus pirmyn. „Už vieną muštą du nemuštus duoda“ – tai iš tikrųjų taip. Todėl „per kančias – į žvaigždes“. Būtent tų spyglių mums trūksta.
Kabalos mokslas kalba apie tai, kad nubudęs taškas širdyje sukelia žmogui depresiją, klausimą apie gyvenimo prasmę, apie jo betiksliškumą. Jei to nebūtų, kaip mes judėtume pirmyn? Todėl mus visada nukreipia tik kančios.
Be to, tai turi būti kančios, susijusios su tikslo siekimu, nujaučiant, kaip bus nuostabu, jį pasiekus, – tai yra meilės kančios. O jei tokių kančių nėra, mus stumia kitokiomis. Taip sukurta visa gamtos sistema, ir ji tai daro.
Norite savo noru teisingai judėti pirmyn – prašau, imkitės kabalos mokslo, kuris parodo visą sistemą ir teisingą kryptį, siekiant numatyto tikslo. Tikslas iš anksto numatytas, mums nieko nereikia išgalvoti.
Jei to nesiekiame, gamta įvairiausiais alternatyviais keliais sukelia mums kančias ir vis tiek veda šio tikslo link, bet jau ilgesniu ir painesniu keliu.
Klausimas. Vadinasi, mūsų žemiškos (gyvūninės) kančios veda mus į meilės kančias?
Atsakymas. Ne iš karto ir betarpiškai, bet veda. Bet kurios mažos mūsų gyvenimo kančios stumia mus pirmyn. Jei žmogus tai suprastų, jis pats suskubtų tikslo link ir nereikėtų jo varyti su lazda į laimę. Jis judėtų pirmyn greičiau, nei jį pavytų lazda.
Tai ir yra protingas vystymasis, kurį ir rodo kabala: tikslas ir kaip jo siekti trumpiausiu keliu, be kančios spyglių.
Ateikite ir įsijunkite į gerą, teisingą vystymąsi. Mes jūsų laukiame!

Iš 2016 m. lapkričio 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Kančios skiriasi

Kančia kaip pakėlimo trigeris

Komentarų nėra

Kabala ir visuomenės vystymasis

Egoizmo vystymasis, Kabala

Komentaras. Vienu metu tyrinėjau kabalą per masonų istoriją ir palaipsniui priėjau prie išvados, kad viskas, kas  susiję su masonais, yra kabala.
Iš evoliucijos taško, kai kabalistai susitiko su tamplieriais, įvyko milžiniškas  žmonijos vystymosi šuolis : bankų išradimas, medicinos plėtra ir t.t., tame galima įžvelgti judėjimą per dykumą, kariavimą ir panašiai.
Kitas etapas – Europa XIII-XV amžiuje. XIII a. – nekokia Europa, XV a. Europa – nematytos aukštumos. Toliau, projektas – Jungtinės Amerikos Valstijos. Per 200 metų to neįmanoma buvo sukurti. Norime ar nenorime, bet visa tai – grynas kabalos projektas.
Atsakymas. Teisingai. Taip ir buvo žmonijos istorijoje. Bet problema ta, kad per visus šiuos laikotarpius kabala ėjo kartu su žmogaus egoizmu, stumdama, vystydama, padėdama jam, kaip motina moko mažą vaiką. Todėl vystymasis vyko pagal žmogaus prigimtį, jam suprantamu būdu.
O dabar išėjome į kitą etapą, kuris priešingas mūsų prigimčiai. Tai jau ne bankų kūrimas ir pasipelnymas, tai nėra gamybos vystymas, tai ne visuomenės pertvarkymas į egoistiškesnę, uždaresnę ir sudėtingesnę. Priešingai, reikia šiek tiek paminti save, kad susijungtume su kitais ir šiame ryšyje pajaustume kitą žmoniją, kitą bendravimą.
Bet dėl to reikia priartėti prie artimo ir ne tam, kad uždirbtume iš jo, o kad truputį sumažintume savo egoizmą ir nusileistume jam. Tada išeis abipusių nuolaidų sistema, o tai jau visiškai kitas požiūris, kita metodika.

Iš 2016 m. gruodžio 26 d. vebinaro „Metų rezultatai“

Komentarų nėra

Žmogus ir gyvūnai

Realybės suvokimas

Klausimas. Gyvūnų suvokimas labiau išvystytas nei žmogaus: rega, uoslė, klausa, jautrumas. Ar tai reiškia, kad jie labiau pažengę už žmogų?
Atsakymas. Gyvūnai mūsų pasaulyje labiau prisitaikę prie gamtos nei žmonės. Iš vienos pusės, žmogus silpnas gamtos atžvilgiu, iš kitos pusės, jo protas išvystytas, ir tai suteikia jam galimybę pavergti visą gamtą sau. Tad čia kaip sakoma, lazda turi du galus.
Klausimas. O dvasiniame pasaulyje gyvūnų juslės dar stipresnės?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje nėra gyvūnų. Jie lieka gyvūniniame lygmenyje, kaip ir žmonės, neįgiję davimo savybės.
Kol neįeiname į aukštesnįjį pasaulį – davimo ir meilės pasaulį – esame gyvūnai. Juk neturime nieko kito: penkis jutimo organus ir šiek tiek daugiau proto, kuris nuleidžia mus žemiau gyvūnų.

Iš 2016 m. lapkričio 27 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Spręskite patys

Kabalos mokymasis, gyvenimo prasmė

Klausimas. Jei atvirai, nenoriu studijuoti kabalos, bet neturiu pasirinkimo, nes jaučiu, kad manęs nepaliks ramybėje. Ar kažkur klystu?
Atsakymas. Nežinau. Pamėginkite viską mesti. Pavyks – pavyks, nepavyks – tuomet priimkite galutinį spendimą ir grįžkite.
Jei imsite lakstyti šen bei ten, šiek tiek mokytis, šiek tiek ne – nieko nebus. Noriu iškart pasakyti – neverta. Neverta pradėti, nusivilti, kaltinti kabalos, užuot ėmus save taisyti.
Yra kabalos mokslas su savo sąlygomis – norite įeiti, turite laikytis sąlygų. Ne? Tuomet palikite, geriausia dabar.
Klausimas. Toks jausmas, kad jei nestudijuosiu Kūrėjas mane nubaus.
Atsakymas. Nėra ko bijoti! Kūrėjas nieko už nieką nebaudžia.
Tačiau turite didžiulę galimybę atskleisti dvasinį pasaulį. Nejau neverta?! Ką turite šiame pasaulyje?! Praeis dar 20, 30, 40 metų… Ir viskas!
O čia jums atsiskleidžia amžinybė. Jūs nejaučiate, kaip pereinate iš pasaulio į pasaulį. Jūsų kūnas atsiskiria, kaip atsiskiria paleidžianti raketą dalis, ji paskui numetama žemyn, o jūs skrendate toliau.

Iš 2016 m. gruodžio 11d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažintis su kabala

Vienintelis kelias pas Kūrėją

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Komentarų nėra

Ar Visata protinga?

Realybės suvokimas

Klausimas. Ar Visata turi protą?
Atsakymas. Kabalos moksle protu vadinama Šviesa Chochma ir jį turėti gali tik žmogus, pasiekęs tam tikrą dvasinio suvokimo pakopą. Todėl tie, kas mūsų pasaulyje laikomi protingais, žvelgiant iš kabalos pozicijų, proto neturi.
Tačiau pradėjus dirbti su savo norais, kad duotume, mus užpildo enegija, šviesa, vadinama proto šviesa, proto galia. Būdami tokios būsenos įgauname kūrinio valdymo sistemą.
Klausimas. Kabalistai sako, kad Gamta ir Kūrėjas – vienas ir tas pats. Kitaip tariant, gamta protinga?
Atsakymas. Žiūrint, ką jūs turite omenyje. Jeigu Gamta laikoma Kūrėju, tai Kūrėjas protingas. Visa tai, kaip Jį suvokiame, – tai protas.

Iš 2016 m. gruodžio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažinti Kūrėją protą

Kaip pažinti Kūrėją?

Kūrėjas – kūrinio viduje

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai