Žydų maldos jėga

Izraelis ir pasaulio tautos, Ketinimas, malda

Komentaras. Japonų mokslininkai bando suprasti, kodėl religingi žydai gyvena 8-12 metų ilgiau nei kiti žmonės. Po keleto bandymų jie padarė išvadą, kad tfilino [žydų maldos priemonė – vert. past.] dėjimas šešis kartus per savaitę veikia tam tikrus akupunktūros taškus.
Pasak jų, „tfilino dėžutės nestipriai spaudžia du labai svarbius taškus, iš kurių vienas yra ant rankos, o kitas – ant kaktos. Reguliariai veikiant šiuos taškus valandą pažadinamos gyvybinės organizmo jėgos ir gerėja jo visų sistemų savireguliacija“.
„Kitas pavyzdys – rytinė malda, kurios metu žydai muša sau į krūtinę ir gailisi dėl savo prasižengimų“. Žydai gyvena ilgiau ne dėl to, kad atgailauja, o todėl, kad muša į teisingą tašką: „24 ritmingi smūgiai pašalina trombų susidarymo galimybę širdyje ir kvėpavimo sistemoje“.
Labai svarbu – šeštadieninis poilsis: jie ilsisi nuo bet kokių minčių, žemiškų reikalų. O centrinė maldos dalis „Amida“, kuri yra skaitoma tris kartus per dieną, laikoma geriausia meditacija.
Todėl, pasak japonų, religingi žydai gyvena 8-12 metų ilgiau. O religingi žydai atsako: „Ne, tai ne dėl mechaninio taškų veikimo. Tai Kūrėjo valia ir paskatinimas už tinkamą gyvenimą“.
Jei japonai įrodys ir išplės savo versiją, tai žmonės panorės dėti tfiliną, gailėtis už savo prasižengimus ir t. t.
Atsakymas. Tegul japonai išranda automatą. Ateisi gatvėje prie automato, įmesi monetą, gausi 24 smūgius į krūtinę ir viskas – tu sveikas. 🙂
Jeigu nagrinėsime žydų priesakus, pamatysime, kad jie turi tikslų racionalų grūdą, savybę, pasekmę. Bet ne dėl to jie sugalvoti. Jie kyla iš dvasinių dėsnių, kurie mūsų pasaulyje negali turėti neigiamo efekto.
O jeigu nėra teigiamo efekto, tai mes jo tiesiog nematome, bet jis yra – ir gyvūniniame (fiziniame, materialiame) lygmenyje ir dvasiniame. Bet dvasiniame lygmenyje jis yra labai menkas, nes žmogus visa tai atlieka be teisingo ketinimo – ne dėl davimo, o dėl gavimo, manydamas, kad tai prailgins jo gyvenimą, atneš sėkmę, atlygį.
Tokiu atveju žemiškame lygmenyje, veiksmo efektas minimalus, bet jis vis tiek yra. Juk gamta – viena. Sistema – globali, nesvarbu, ar ji dvasinė ar materiali. Viskas kartu – tai vienas pasaulis. Mes matome tik jo mažą fragmentą, o iš tikrųjų visa tai – viena sistema.
Todėl galiu patvirtinti: tai, apie ką galvoja japonai, turi pagrindo. Bet ne dėl to ir ne iš to taip vyksta!
Štai jeigu senovės Judėjoje žmonės prieš gaudami Torą būtų atsivertę kokią nors samurajų knygą ir pamatę akupunktūros taškus, jie pagal tai sukurtų savo bazę ir tada būtų kitas reikalas. 🙂
Bet viskas išėjo priešingai: japonai gavo šiuos taškus iš senovės kabalos. Visa tai dar atsiskleis, netgi hieroglifų kilmė.
Klausimas. Ar ilgaamžiškumas susijęs su buvimu teisuoliu? Juk žinome, kad kai kurie didūs kabalistai mirė 36-40 metų.
Atsakymas. Viena vertus, nėra tiesioginės priklausomybės. Kita vertus, visi kabalistų išgyvenimai palyginus su žmonių, suvokiančių tik mūsų pasaulį, išgyvenimais, milijonus kartų didesni, platesni! Žmogus, kuris jaučia Kūrėją, aukštesnįjį pasaulį, nesibaimina dėl savo „kailio“.
Ir todėl, žinoma, jis jaudinasi dėl kitų dalykų, turi kitokių problemų, kitą likimą. Jis yra valdomas kitaip!
Nekalbu apie religingus žmones. Jie iš tikrųjų nuramina save kasdienybe, rutina, tikėdami Aukštesniuoju valdymu. Jie turi galimybę dienos metu atsipalaiduoti maldomis ir palaiminimais. Tai, aišku, padeda. Religija – itin rimta pagalba, medicininė sveikatingumo praktika.
Bet kabala – visai kas kita. Tai noras kilti, nuolatos veržtis aukštyn, tai ieškojimai, užmojai, įtampa, nervai. Bet tai ir sveikata, nes suteikia gyvenimą. Viskas gyvena žmoguje, jis jaunas, siela neturi amžiaus.

Iš 2016 m. liepos 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>